„Disko metimui atėjo sunkios dienos“

Šių metų pasaulio disko metimo čempionas ir Deimantinės lygos laimėtojas kaunietis Andrius Gudžius dabar atostogauja, bet neatskleidžia, kur ir kaip tai daro. „Žurnalistams atidaviau savo duoklę, kai reikėjo pasakoti apie varžybas, rezultatus, o visa kita – mano asmeninis gyvenimas. Noriu, kad mane vertintų pagal pasiekimus disko metimo sektoriuje. Kalbėsiu tik apie tai, kas yra susiję su sportu“, - tarsi perspėjo pasaulio čempionas.  

Spalio 14-ąją jis planuoja atvykti į Vilniuje, „Compensa“ arenoje vyksiančius „Golden Tracks“ apdovanojimus. Tiesa, tarp trijų geriausiųjų, pretenduojančių į Europos metų lengvaatlečio titulą, A.Gudžiaus nėra - jis pateko į dešimtuką, bet liko už pirmojo trejeto ribos. Paklaustas, kaip reagavo į tai, planetos čempionas sakė: „Labai normaliai, vadinasi, buvo vertesnių. Apdovanojimų laureatai – tai ne tik disko metikai, bet visų rungčių lengvaatlečiai.“ Ir patikino, kad būtinai atvažiuos į iškilmes Vilniuje, kurias ves šių metų Europos uždarų patalpų šuolių į aukštį čempionė Airinė Palšytė.

Normaliai, ilgam bus ką prisiminti. Bet sezonas jau praėjo. Rengsimės kitų metų Europos čempionatui. 
 

Šio mėnesio pabaigoje pradėsiu judėti Lietuvoje, o kada ims kandžiotis šaltukas, lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje, vyksiu pasišildyti į šiltus kraštus. 
 

Aplankau vieną kitą mokyklą, noriu, kad kuo daugiau vaikų sportuotų, judėtų. Kaip aš atsiradau sporte? Kažkas atvažiavo į mokyklą ir mane pasikvietė.  
 

Neseniai lankiausi savo buvusioje Vilkijos gimnazijoje, pasišnekėjau su vaikais. Kai mane kas nors pakviečia, niekada neatsisakau. 

Kasdienių, natūralių. Vaikams įdomu, kaip patekau į sportą, kaip treniruojuosi, jaučiuosi per varžybas ir t. t.  


 

Tas talentas ant kaktos neparašytas. Kažkodėl vyrauja stereotipas, jeigu jau esi aukštas ir stambus, tai tikrai būsi diskininkas. Tai mitas. Jeigu reikėtų tik didelio, aukšto ir stambaus, tai disko metikais galėtų tapti  daug žmonių. Pamatyti, ar vienas, kitas yra gabus disko metimui, pirmiausia reikia, jog jis ateitų į treniruotes ir pasižiūrėti, ko iš tiesų vertas. 
 

Viską galima ištreniruoti iki tam tikro lygio, tačiau vėliau jau reikia įgimtų savybių. Vien treniruotėmis daug ko nepasieksi. 

Bijau kam nors sugadinti nuotaiką, bet su disko metimu Lietuvoje yra bėda. Nėra tų disko metikų. Kai buvau vaikų amžiaus, per mūsų čempionatus dalyvaudavo kelios dešimtys vaikų. Jaunių grupėje vėlgi jų susirinkdavo nemažai. O dabar terungtyniauja vos keturi-penki metikai ir viskas. Per Lietuvos suaugusiųjų čempionatą varžosi iki 10 sportininkų. 

Ką mes matome? Nuo mano sportavimo pradžios jaunių grupėje prabėgo 12 metų, o iš to amžiaus sportininkų, su kurias varžiausi, likau vienintelis.
 

Disko metimui tikrai atėjo sunkios dienos. Daug kas atsiremia į finansines bėdas, nes tėvams brangu vaiką iškleisti sportuoti profesionaliai. Reikia mokėti už keliones, maistą, sportinę aprangą.

Būkime realistai: norint rasti vieną deimantą, reikia iškasti didelę šachtą anglių. Disko metime – tas pats. Norinti surasti vieną elitinį sportininką, jo reikia jo ieškoti tarp daugybės žmonių. 

Nebus taip, kad ateisi, bakstelėsi į vieną sportininką ir jis jau bus pasaulio čempionas. Kai aš jaunystėje mėčiau, niekas nepasakė, kad, va, šitas tai bus pasaulio čempionas. Jaunučių, jaunių varžybas tai laimėdavau, tai pralaimėdavau. Visko būdavo. Tačiau išryškėjo kažkokios savybės, kurios parodė, jog kažkas gali išaugti iš manęs. 

Tas pats ir su šiandienos jaunimu. Neturime žmonių, iš ko rinktis. Treneriai turi keletą sportininkų, bet jų lygis vidutinis. 

Auga Virgilijaus Aleknos sūnus Martynas, kuris jaunių grupėje šiuo metu yra geriausias Lietuvoje. Suaugusiųjų grupėje pradėjo rungtyniauti Domantas Poška. Tačiau šiuo metu disko metimo rungtyje yra vakuumas. 

Tiesa, po Virgilijaus Aleknos irgi buvo vakuumas. Tačiau ilgainiui jis užsipildė. Gal po penkerių metų vėl atsiras kažkas.   

Metant 1,5 kg ar 1,75 kg diską, nėra atletų, kurie priarėtų prie 60 metrų. O tai  riba, kai ją įveikę sportininkai tikrai gali augti toliau.