Dopingo kontrolieriai irgi siekia rekordų

Jūs nepažįstate Rūtos Banytės. Nebent esate sportininkė, kuriai po rungtynių tenka užsukti į dopingo kontrolės stotį. Ten tikslas vienas - mėginys. Nedaugžodžiaujant - 90 mililitrų šlapimo. Akimirka intymi, tačiau kažin ar yra sportininkių, kurioms Rūta – geriausia draugė.

Ši moteris myli savo darbą. „Nes jame vyksta daug neįtikėtinų dalykų,“- sako sporto pareigūnė. Pradedant laiko rekordais, bandant išgauti mėginį, baigiant priverstinėmis lyties keitimo operacijomis.

Bet apie viską nuo pradžių.

Rūta Banytė – Lietuvos antidopingo agentūros atstovė. Geroji fėja arba piktoji policininkė, kuri anksčiau ar vėliau pamatys, ką integravote į savo organizmą. Tai specialistė, kuri žino, jog šiuo metu pasaulyje yra sporto šakų, kuriose diskvalifikacijos pabaigos laukia daugiau elitinių sportininkų, nei dalyvaus pasaulio čempionate.

Kai tokia sukčiavimo pasiūla, yra ir antidopingo agentūros paklausa.

Antidopingo agentūra ateina netikėtai

Nei vienas sportininkas iš anksto nežino, kada bus patikrintas. Rūta atvyksta nekviesta. Pagal reglamentą, antidopingo agentūros moterys tikrina sportininkes, antidopingo agentūros vyrai – sportininkus. Mėginio davimas vyksta stebint pareigūnams, apnuoginus tam tikras kūno vietas. Todėl kartais procesas užtrunka.

Kaip ir sportininkai, taip ir Rūta turi savo rekordų. Ilgiausiai kambaryje su sportininke, kuri atvyko priduoti mėginuko, sporto pareigūnė užtruko 13 valandų.



R. Banytė pasakoja, jog varžybų metu atrinkti sportininkai į dopingo kontrolės stotį privalo prisistatyti per valandą nuo varžybų pabaigos. Yra keli atvejai, kuomet sportininkai gali tai trumpam atidėti: kai sportininkas išvežamas į ligoninę, dalyvauja spaudos konferencijoje arba apdovanojimuose.

Dopingas – garantuotai blogas pasirinkimas

Sportininko kraujyje radus neleistinų medžiagų, jam gresia diskvalifikacija, netekti medalių, rėmėjų, varžovų ir bendruomenės pagarbos. Jei tai atrodo „nieko tokio“, Rūta prideda rimtesnių pasekmių: pasitaiko atvejų, kai dėl anabolinių steroidų vartojimo atletėms tenka keisti lytį, kai kurios medžiagos, ypač nepatvirtintos klinikiniuose bandymuose, skatina vėžio atsiradimą,  tam tikrų organų atsisakymą dirbti ar net atveda prie mirties.

Sukčiavimai ir pasiteisinimai

Pašnekovė teigia, jog pagauti antidopingo kontrolės, sportininkai įjungia aukščiausią kūrybos pavarą.  Tiesą pasakius, ją įjungia dar prieš sugavimą. „Būna, sportininkai mėginį įteikia dar neatėję į antidopingo procedūrų kambarį. Būna, nusišlapinę bando apkeisti su turimu kišenėje indeliu. Sudėtingesni atvejai – šlangutės su „teisingu“ šlapimu lytiniuose organuose. Būtent dėl to turime matyti visą procesą be rūbų tam tikrose kūno vietose. Net rankovės žemiau alkūnių duodant mėginį – draudžiamos,“- pasakoja R. Banytė.

Vienas dažniausių pasiteisinimų po teigiamo testų rezultato – maistas. Dauguma sučiuptųjų teigia, jog neleistinų medžiagų gavo su veršiena, papildais ar vaistais, pirktais ne Lietuvoje. Dar viena sąmokslo teorija – varžovai „paskanino“ ant stalo paliktus pietus. Verti dėmesio atsakymai – „etiketė buvo anglų kalba, o aš angliškai nemoku“, „vitaminai iš turgaus, kurio nebėra“, „gavau iš asmens, kuris vasario mėnesį dėvėjo akinius nuo saulės“ ir t.t.

Ateities dopingas – genų inžinerija

Ateities dopingu specialistė įvardija genų inžineriją. „Ši sritis – šviežiausia, todėl ją kontroliuoti sunkiausia. Tačiau drauge su naujovėmis žengia tiek pasaulio, tiek Lietuvos antidopingo agentūros. Tobulėja tyrimo metodai, prasideda ilgalaikiai medžiagų saugojimai,“- sako R. Banytė.

Pasak specialistės, šiuolaikiniai antidopingo agentūros metodai bei technologijos leidžia sportininkų kraujo bei šlapimo mėginius išlaikyti neribotą laiką. Tai reiškia, kad jie neturi galiojimo laiko ir sportininkas, savo laiku apgavęs sistemą, nubaustas gali būti bet kada ateityje.

Trečioji lytis – (ne) dopingas

Trečioji lytis sporte yra daugiau nei šimto metų senumo klausimas. Aktualus jis buvo visad, o šiuo metu – vėl po padidinamuoju stiklu. Daugiausiai kritikos strėlių kliūva lengvaatletei Caster Semenyai, kuri dominuoja moterų 800 metrų bėgimo rungtyje. Jos pranašumas – natūraliai didesnis testosterono kiekis kraujyje.

„Tai jautrus klausimas. Šiuo metu vyksta daug diskusijų. Trečioji lytis, jei ji yra natūraliai duota, nėra dopingas. Nors rungdamasi moterų varžybose trečioji lytis  turi pranašumą, tai nelaikoma dopingu. Antidopingo agentūros lyties netikrina. Tą daro Tarptautinio olimpinio komiteto sudaryta medikų komisija. Antidopingo agentūra tiria įtartinus asmenis ir ieško jų organizme anabolinių steroidų ar panašių medžiagų,“- aiškina R. Banytė.

Išskirtinis atvejis – vokietė rutulio stūmikė, kuri tapo vyru

Kaip šiurpiausią įvykį, susijusį su dopingo vartojimu, R. Banytė išskiria buvusios Rytų Vokietijos rutulio stūmikės Heidi Krieger istoriją. Jai nežinant, paauglei, buvo duodami anaboliniai steroidai. Tam dirbo treneriai, sporto funkcionieriai. Savo tikslą asmenys pasiekė – 1986 metais H. Krieger tapo Europos čempione. Tačiau preparatai taip suardė merginos hormonų pusiausvyrą ir gyvenimą, jog 1991 metais Heidi buvo priversta baigti sportininkės karjerą, o po dar 6 metų - pasidaryti lyties keitimo operaciją. Dabar ji yra vyras, vardu Andreas Krieger.

Daugiau apie dopingą, jo pasekmes, kovą su neleistomis medžiagomis, naujoves antidopingo veikloje Rūta Banytė papasakos „LTeam konferencjoje“, kuri spalio 25-27 dienomis vyks Vilniuje.