Konferencijoje - klausimai ir prisipažinimas

Ramūnas Navardauskas ir Edvinas Krungolcas labiau pratę atsakinėti į klausimus, bet šįkart jie patys turėjo ko paklausti dopingo tema per ketvirtadienį Vilniuje prasidėjusią „LTEAM konferenciją 2017“ įvairiomis sporto temomis.

Geriausias 2015 metų šalies sportininkas R.Navardauskas buvo prisirašęs visą lapą klausimų. Pasaulio dviračių čempionato prizininkui rūpėjo išsiaiškinti, ar nevertėtų iš dopingu sukčiavusių atletų atimti teisę atstovauti Lietuvai pasaulio ar Europos pirmenybėse. Kokios trukmės bausmės įprastai skiriamos Lietuvos sportininkams, pažeidusiems antidopingo taisykles?

Pirmasis kartas – ketverių metų, antrasis kartas – aštuonerių metų diskvalifikacija, o trečiasis kartas – diskvalifikacija visam gyvenimui. Toks buvo trumpas Lietuvos antidopingo agentūros specialistės Rūtos Banytės atsakymas. Ji pridūrė, jog pirmą kartą įkliuvusiems atletams gali būti ir trumpesnė bausmė, jei atsižvelgiama į klaidos priežastis – pavyzdžiui, sportininkas suklydo rinkdamasis maisto papildus.

Beje, dažniausiai tai ir būna populiarus pasiaiškinimas – iš tiesų ketverių metų diskvalifikacija yra skiriama retai. 

Antrą kartą skirta diskvalifikacija gali anksčiau laiko priversti baigti karjerą vyresnius sportininkus – taip atsitiko sunkiaatlečiui Ramūnui Vyšniauskui ir bėgikei Živilei Balčiūnaitei, kurie po du kartus buvo pagauti pažeidę švaraus sporto taisykles. Ž.Balčiūnaitė antrą kartą sučiupta pernai, kai jos organizme rastas itin didelis meldoniumo kiekis.



Būtent meldoniumo klausimas ketvirtadienį rūpėjo E.Krungolcui. 2008 metų olimpinis vicečempionas ir geriausias tų metų Lietuvos sportininkas, baigęs titulais nusagstytą karjerą šiuolaikinės penkiakovės varžybose 2013 metais , pripažino, jog sportuodamas pats vartodavo meldoniumą, kad sklandžiau atsigautų po krūvių.

Šie latvių išrasti vaistai, labiau taikomi širdies ritmo sutrikimo bėdų turintiems vyresnio amžiaus žmonėms, Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) buvo uždrausti nuo 2016 metų. Buvęs šiuolaikinės penkiakovės pasaulio čempionas, dabar Lietuvos olimpiečių asociacijos vadovas klausė, ar meldoniumo įtraukimas į draudžiamų medžiagų sąrašą nėra farmacininkų tarpusavio kovų pasekmė.

„Tai vis dar diskusija. Veikiausiai tai tik placebas ir kodėl pasaulio antidopingo agentūra nusprendė įtraukti į (draudžiamų medžiagų) sąrašą, atsakymo nėra“, – sakė R.Banytė.

Aštuoniolikos valstybių nacionalinės antidopingo agentūros praėjusį mėnesį kreipėsi į Tarptautinį olimpinį komitetą (IOC) su pasiūlymu diskvalifikuoti visą Rusijos rinktinę iš 2018 metų žiemos olimpinių žaidynių Pjongčange vasarį. Kovotojai su dopingu taip nori nubausti šalį, kurios vadovai veikiausiai žinojo apie visą manipuliavimu dopingu programą, kai per 2014 metų Sočio olimpines žaidynes persirengę Rusijos saugumo agentai paslapčia klastojo dopingo mėginius antidopingo laboratorijoje. Tačiau Lietuvos antidopingo agentūra nedrąsiai tyli, nepaisant to, kad jos vadovė Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė pastaraisiais metais dirba Rusijoje, kur WADA norėtų sukurti švarią antidopingo programą. Ar Lietuvos specialistai pritartų pasiūlymui diskvalifikuoti Rusijos olimpinę rinktinę Pjongčangui?

„Į šį klausimą negalime atsakyti – tai politinis sprendimas, o aš tame nedalyvauju“, – sakė R.Banytė.

Kitas konferencijos pranešėjas, sporto teisininkas Audrius Biguzas pritarė Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) sprendimui leisti Rusijos rinktinei dalyvauti 2016 metų olimpinėse žaidynėse, kai jau buvo kilęs dopingo skandalas po nepriklausomo tyrėjo kanadiečio Richardo McLareno raporto apie rusų nuodėmes dopingo srityje.

„Aš nemanau, kad IOC pasielgė blogai, nes bausmė visai komandai prasilenktų su asmenine ir kolektyvine atsakomybe“, – sakė A.Biguzas, pridūręs, jog savo nekaltumą įrodę Rusijos atletai galėtų užversti Sporto Arbitražą teisiniais ieškiniais.

Lietuvos antidopingo agentūros specialistės R.Banytės pranešime mūsų šalies problemos dėl dopingo nebuvo paliestos. Daugiau dėmesio buvo skirta gerai žinomoms istorijoms, tokioms kaip Andreaso Kriegerio – buvusios rutulio stūmimo pasaulio čempionės, kuri Rytų Vokietijoje nuo šešiolikos metų buvo pumpuojama steroidais, kol pakito jos kūnas, ir po lyties operacijos lengvaatletė tapo vyru.

„Tais laikais dopingas atletams buvo teikiamas slapta, dabar nešvarūs sportininkai tai pasirenka sąmoningai“, – pabrėžė R.Banytė.