Patyręs futbolininkas – karjeros kryžkelėje

„Dvejus metus užėmus antrą vietą, teigiamai vertinti trečiąją nelabai išeina. Kita vertus, Europoje klubas pasiekė tai, ko niekada nebuvo pasiekęs. O pergalės Europos fronte tiek emocine, tiek finansine prasme iš esmės atperka tai, ko nepasiekėme Lietuvoje. Pridėjus dar tai, kad iškovojome kelialapį ir į kito sezono Europos taurės atranką, asmeniškai sezoną vertinčiau teigiamai“, – pokalbį su oficialia klubo „Trakai“ svetaine pradėjo 36 metų Deividas Česnauskis.

 

Reikia suprasti, kad šiemet „Trakus“ treniravo naujas treneris, kuriam įskiepyti savo idėjas prireikė daugiau laiko nei startavo naujasis čempionatas. Sezono pradžia „Trakams“ buvo labai sunki. Tuomet išbarstėme per daug taškų. Vėliau pradėjome pasiruošimą Europos lygai ir prasidėjo sėkmės etapas.

 

Vienas lemtingesnių dalykų – Maksimo Maksimovo istorija. Mes praradome puolėją, kuris mušė įvarčius tiek A lygoje, tiek Europoje. Jo vietoje neatsirado lygiavertės pamainos ir mes tuo vėl praradome labai daug taškų. Aišku, kai į komandą atvyko Diniaras Bilialetdinovas, jis iškart parodė savo vertę, o „Trakai“ ir vėl pradėjo laimėti.

 

Žinokite, buvo. Net paskutinėse rungtynėse su „Atlantu“ į aikštę komanda ėjo su tokiomis mintimis, jog neverta apie kažką kitą galvoti, kol yra vilčių. Net jei jos mažos. Aišku, reikiai realiai mąstyti, kad „Sūduva“ su Vladimiro Čeburino atėjimu atrado savo braižą, savo stilių ir nors pradžia jai nebuvo lengva, bet vėliau ji rodė solidų futbolą. Užtenka turbūt paminėti standartines situacijas bei discipliną komandoje.

 

„Sūduva“ žaidžia namuose ir prisimenant, kaip „Žalgiris“ ten sužaidė paskutines rungtynes, marijampoliečiai turi labai gerus šansus. Aišku, „Žalgiris“ supranta tų rungtynių svarbą, tad paskutiniame ture laukia auksinės rungtynės, kurios neabejotinai bus viso čempionato puošmena.

Be abejo. Sezono pradžioje buvo ne vienos rungtynės, kurias privalėjome laimėti, bet nelaimėjome. Prieš kelias savaites turėjome persilaužymo rungtynes su „Žalgiriu“, tačiau jas pralaimėjome 0:1. Aš manau, kad tos rungtynės buvo lemtingos. Jei mes būtumėm nugalėję „Žalgirį“, tuomet tikrai būtumėm rimtai pakovoję dėl aukso. Pralaimėjimas mūsų situaciją apsunkino iš esmės.

 

Treneris manęs nematė savo sudėtyje ir tai yra jo pasirinkimas. Jei atvirai, tai dar vasarą su vadovybe kalbėjau dėl savo ateities klube. Nuo to laiko mano statusas šiek tiek pasikeitė. Aš jau buvau ne tik žaidėjas, tačiau ir žmogus, atsakingas už klubo vystymą, už pagalbą treneriui ir panašiai. Galiu pasakyti, kad tas naujasis statusas man visai patiko. Pasibaigus sezonui, su klubo vadovais apie tai kalbėsime vėl.

 

Savijauta dar nebloga, tikrai neatrodo, kad jau atėjo laikas. O kodėl nežaidžiau, tai atsakyti gali tik treneris.

 

Norėčiau, kad taip nebūtų, tačiau.. į šį klausimą galėsiu atsakyti po pokalbio su „Trakų“ vadovybe.

 

Toks variantas neatmestinas jau nuo kito sezono. Kaip bus, pamatysime. Tik po pokalbio su valdžia sužinosiu, ar aš kaip žaidėjas „Trakams“ dar reikalingas.  Jeigu ne, ar aš reikalingas kaip žmogus, galintis prisidėti prie klubo vystymo.

Taip, norėčiau.