Už LSU mūru stojo šalies sporto grandai

Šiandien Lietuvos sporto universitete vyko socialinių partnerių forumas dėl universitetų tinklo optimizavimo keliamos grėsmės Lietuvos sportui. Renginyje dalyvavę įvairių sporto organizacijų, sporto šakų federacijų vadovai ir atstovai bei garsūs šalies sportininkai, tarp jų – olimpinis čempionas Modestas Paulauskas, parolimpinis čempionas Mindaugas Bilius, olimpinė vicečempionė Austra Skujytė ir kiti išreiškė susirūpinimą Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu reorganizuoti Lietuvos sporto universitetą jungimo būdu, jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto.

Lietuvos krepšinio federacijos garbės prezidentas Vladas Garastas įsitikinęs, kad LSU autonomijos netekimas neigiamai atsilieptų sveikos gyvensenos, kūno kultūros ir sporto plėtrai šalyje. „Jau prieš daugiau kaip 80 metų šios savarankiškos aukštosios mokyklos kūrėjai ir Lietuvos valstybės vadovai suprato kūno kultūros ir sporto svarbą visuomenei, o dabar tai gali būti sugriauta“, – teigė vienas žinomiausių Lietuvos krepšinio rinktinės trenerių, Lietuvos krepšinio federacijos Garbės prezidentas V. Garastas.

Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius pabrėžė, kad šalyje labai trūksta trenerių, gebančių dirbti su neįgaliaisiais, ir tik LSU rengiami taikomosios fizinės veiklos specialistai bei neįgaliųjų treneriai. „Kyla abejonių, ar sujungus universitetus išliks šios svarbios studijų programos“, – sakė parolimpinis čempionas M. Bilius.



Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Edgaras Jankauskas tvirtino, kad sporto šakų treneriai turi būti rengiami autonomiškame universitete: „Svarbiausia tokio universiteto funkcija – parengti gerą trenerį, kuris savo žinias perteiktų auklėtiniams“.

LSU profesoriaus habilituoto daktaro Alberto Skurvydo teigimu, pasaulio universitetų patirtis rodo, kad sporto universitetą prijungus prie klasikinio universiteto netenkama apie 80 proc. sporto studijų ir mokslo disciplinų apimties. „Jeigu Lietuvos sporto universitetas bus prijungtas prie su sporto vertybėmis nesusijusio universiteto, tikrai sulėtės visų sporto ir fizinio ugdymo, fizinio aktyvumo ir rekreacijos mokslo pasiekimų sklaida visuomenei“, – teigė A. Skurvydas.

Forumo dalyviai nuogąstaudami, kad vykdant skubotą universitetų reorganizaciją bus sunaikintos ilgametės Lietuvos sporto specialistų rengimo tradicijos, ir priėmė kreipimąsi į aukščiausius šalies vadovus dėl Lietuvos sporto universiteto autonomijos išsaugojimo. „Sporto laimėjimai visais laikais buvo ir yra svarbūs Lietuvos valstybės istorijos akcentai. Sporto pergalės vienija tautą, nugalėtojai yra šalies pasididžiavimas, o čempionų treneriai – tikri visuomenės autoritetai. Kreipiamės ir prašome Jūsų išsaugoti daugiau kaip 80 metų gyvuojančią, laiko ir praktikos patikrintą Lietuvos sporto trenerių rengimo sistemą, ją išlaikant ir stiprinant autonomiškoje, specializuotoje ir tarptautinį pripažinimą pelniusioje šalies aukštojo mokslo institucijoje – Lietuvos sporto universitete“, – rašoma kreipimesi.