Ingvaras Butautas 2017 m. gruodžio 7 d. 10:17 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Legionierių antplūdį skatina net įstatymai

Lietuvos klubai legionierių gausėjimą aiškina trimis priežastimis: teisine, meistriškumo ir finansine. Nes išlaikyti užsieniečius paprasčiausiai pigiau.

LKL nuo didesnio legionierių antplūdžio saugo limitai.
Alfredo Pliadžo nuotr.
LKL nuo didesnio legionierių antplūdžio saugo limitai.
   
2017–2018 m. sezoną Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) neliko nė vieno klubo, kuris remtųsi tik vietiniais krepšininkais. Nors užsienio legionas stipriausioje šalies krepšinio lygoje padidėjo nedaug. Futbolas tvarkosi kitaip – lietuviai A lygoje tapo mažuma.
 
Šalies krepšinį nuo didesnio legionierių antplūdžio saugo limitai. Taip pat ir tai, kad gana stiprių krepšininkų Lietuvoje yra santykinai daug. 

Kalbama, kad LKL klubų lygis šį sezoną yra aukštesnis negu kada nors anksčiau.

Na, o futbolo pasaulyje prieš 2017-ųjų sezoną atsisakyta Europos Sąjungos piliečius laikyti legionieriais. Rezultatas: atsirado komanda, kurios startinėje sudėtyje kartais nėra nė vieno Lietuvos piliečio.
 
2017 m. iš dviejų stipriausių šalies futbolo lygų klubų be legionierių išsivertė vienintelė Gargždų „Banga“.

Kita vertus, kaip reta sėkmingas šiemetis Lietuvos klubų žygis Europoje pademonstravo, kad A lygos pajėgumas kyla.

Į antplūdį žiūri neigiamai

„Manau, kad rinktinei toks užsieniečių antplūdis į A lygą nėra naudingas. Dažnai girdžiu nuomonę, kad šiemet Lietuvos klubai nukeliavo Europos lygos atrankoje taip toli, nes buvo panaikintas užsieniečių iš ES šalių limitas. Bet aš smarkiai abejoju, ar tai iš tikrųjų klubams taip padėjo. Be to, yra ir rinktinės interesai, jaunimo rinktinių interesai. Yra nemažai ES šalių, kurios tokiam antplūdžiui pažaboti susikuria įvairiausių vidaus taisyklių. Net UEFA jas turi, ji taip pat bando ištiesti pagalbos ranką nacionalinėms futbolo asociacijoms ir rinktinėms“, – kalba Vilniaus regiono futbolo sąjungos (VRFS) direktorius, UEFA inspektorius Paulius Malžinskas.
 
Futbolo bendruomenėje jis turi daug bendraminčių.

„Aš aiškiai sakau, kad į tokį antplūdį žiūriu neigiamai. Jis išstumia lauk mūsų jaunimą, jauni žaidėjai negauna praktikos. Ir tai, žinoma, paveikia rinktines. Juk Lietuvos vardas svarbesnis nei klubų pavadinimai“, – P. Malžinskui pritaria buvęs Lietuvos rinktinės, dabar Pirmosios lygos klubo Vilniaus „Vytis“ vyriausiasis treneris Algimantas Liubinskas.

„Ar neteks ateityje rinktinės formuoti iš visiškų mėgėjų komandų, jeigu tokia užsieniečių gausėjimo tendencija Lietuvos klubuose išliks?“ – socialiniuose tinkluose diskutuoja futbolo aistruoliai.
 
Klubai legionierių gausėjimą aiškina trimis priežastimis: teisine, sportinio meistriškumo ir finansine.

Krepšininkai limito neatsisako

Ilgą laiką užsienio futbolininkams taikiusi tai penkių, tai šešių legionierių, žaidžiančių komandoje vienu metu, limitą prieš metus Lietuvos futbolo federacija (LFF) staiga susiprato, kad toks ribojimas pažeidžia ES darbo teisę. Bent jau taip buvo aiškinamos pirmenybių nuostatų korekcijos, kurios skelbė, kad ES piliečių skaičiai nuo 2017-ųjų bus neribojami.

Nuo tada užsieniečių Lietuvos futbolo klubuose padaugėjo labai žymiai.

Tačiau krepšinio lygose užsieniečių limitas yra numatytas. Ir ES šalių piliečiai jose netraktuojami kaip lietuviai. LKL leidžiama rungtynėms registruoti šešis legionierius, o Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL) – keturias užsienio krepšininkes.

Anot Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) sporto direktoriaus Šarūno Sakalausko, legionierių limitas nėra lietuvių pramanas.

„Tikslius įstatymų ir ES darbo teisės atitikimus reikėtų aiškintis su teisininkais, bet užsienio žaidėjų skaičiai ribojami ir dalies kitų ES šalių lygose. Kitaip tai stipriai paveiktų tų šalių krepšinį. Daugiausia krepšininkių paruošia JAV. Jeigu apribojimų nebūtų, komandas galėtų sudaryti vien tik amerikiečiai. Taip nebūtų ugdomi vietiniai žaidėjai“, – kalba Š. Sakalauskas.

Žaidėjai neatitinka klubų pajėgumo

„Klubai legionierius kviečia, jeigu neranda tinkamo pajėgumo lietuvių žaidėjų arba jeigu atitinkamo pajėgumo lietuviai yra brangūs. Tada jie kviečiasi pigesnį legionierių. Štai „Žalgiris“ aktyviai nekelia legionierių skaičiaus didinimo klausimo, nes turi labai gerą jaunimo rengimo sistemą ir pasiruošia lietuvių krepšininkų. Ir ne tik patys sau, bet ir dar daugumai kitų LKL klubų“, – atskleidžia LKF sporto direktorius Š. Sakalauskas.
 
Kadangi aukštesnio lygio krepšininkų Lietuvoje atsiranda kur kas daugiau negu futbolininkų, krepšinio klubai samdyti daug legionierių prasmės dažnai nemato. 

Su futbolu kitaip. Pirmaujantys A lygos klubai skundžiasi, kad žaidėjų su lietuvišku pasu, atitinkančių tokį lygį, kad jie galėtų pretenduoti į aukštas vietas pirmenybėse, pasiūla yra minimali.

„Yra gana neblogų lietuvių žaidėjų, – tikina Marijampolės „Sūduvos“ direktorius Karolis Skinkys. – Bet, norint kelti lygį, to negana. Net žiūrint į rinktinę, nėra tiek daug jos žaidėjų, galinčių sustiprinti mūsų klubą. 
Tokia situacija nesusidarė dėl konkretaus sprendimo dabar. Ji atspindi darbą per pastaruosius 10–15 metų. Situaciją matome, žvelgdami į rinktinės žaidimą. Tai, kad klubai kviečiasi daug legionierių, suprantu kaip laikiną sprendimą.“

Anot K. Skinkio, jeigu legionierių iš ES šalių limitas nebūtų panaikintas, „Sūduvos“ vasaros žygis per Europą (kai komanda prasibrovė į ketvirtąjį Europos lygos atrankos etapą), vargu ar būtų toks sėkmingas.
„Vienareikšmiškai tai padėjo planuojant ir sudarant komplektaciją, – tikina „Sūduvos“ direktorius. – Tiesa, tada, kai mes žaidėme Europoje, dar neturėjom daug užsieniečių. Jie visi buvo reikšmingi komandai, bet jų skaičius neviršijo ankstesnio limito. Vis dėlto limito atsisakymas bet kokiu atveju kelia čempionato lygį, komandų pajėgumus.
 
Žaidėjai iš užsienio, papildę „Sūduvą“ po to, kai ji baigė rungtyniauti Europos lygos atrankoje, kilstelėjo komandos lygį ir leido čempionate išlaikyti tempą. Mes turėjome daug atidėtų rungtynių ir mums reikėjo rotacijos.“

Sudėtis – be lietuvių

Pirmą kartą Lietuvos čempionato auksą šiemet iškovojusi „Sūduva“ – toli gražu ne daugiausia legionierių pasitelkiantis A lygos klubas.
 
Per kai kurias Utenos „Utenio“ rungtynes šios komandos startinėje sudėtyje nebuvo nė vieno lietuvio. 

Pirmąją sezono pusę „Utenio“ ekipą sudarė lietuvių ir legionierių mišinys. Tačiau vasarą Utenos ekipa pasikeitė neatpažįstamai. Klubo vadovai komandą surinkti patikėjo ispanui treneriui Davidui Campanai ir į Uteną sugužėjo naujas žaidėjų desantas, sudarytas beveik tik iš Ispanijos futbolininkų.

„Utenio“ vadovybė tikėjosi, kad šie legionieriai sugebės užimti ketvirtąją vietą ir kad ši vieta atvers jam kelią į Europos lygos atranką.

Bet Utenos klubas 2017-ųjų sezoną baigė šeštas, o ketvirtoji vieta ją užėmusiai „Jonavai“ kelio į Europą neatvėrė. Europos lygoje žais tik septintas A lygoje likęs, bet LFF taurę iškovojęs Kauno „Stumbras“.
 
„Aš tikrai nesigailiu to sprendimo, – sako „Utenio“ direktorius Artūras Gimžauskas. – Taip, po taurės finalo kova dėl ketvirtosios vietos prarado prasmę, bet mūsų rodikliai geresni nei anksčiau netgi pagal surinktų taškų skaičių. Pernai mes buvome surinkę 16 taškų, dabar turime 33. Manau, jei motyvacija būtų didesnė, būtų realu kovoti dėl ketvirtosios vietos.  Mano manymu, ispanai atvežė kitokią futbolo kultūrą. Pamatėme, ko mums trūksta. Jie daug dalyvavo ir socialinėje veikloje, treneris Davidas nemažai stebėjo ir akademijos darbą. Manau – taip pasielgti, kaip pasielgėme mes, buvo verta.“
 
Kodėl komandoje praktiškai neliko lietuvių?

„Nieko nenoriu įžeisti, bet yra tokia situacija, kad aukščiausios kvalifikacijos lietuvius futbolininkus pasikviečia stipresni klubai. Deja, dabar Lietuvos futbolo realybė yra tokia, kad pagal kokybės ir kainos santykį labiau verta kviestis užsieniečius. Ne visi tai nori pripažinti, bet aš nebijau to pasakyti“, – kalba „Utenio“ klubo vadovas.

Beje, vos pasibaigus sezonui, „Utenis“ paskelbė, kad traukiasi iš A lygos.

„Mes, esantys turnyro lentelės viduryje ar žemiau, A lygoje esame finansiniai lyderiaujančių klubų donorai – tų, kurių biudžetų didžiąją dalį sudaro UEFA skiriami pinigai už dalyvavimą Europos lygos ir Čempionų lygos atrankoje, – apgailestauja A. Gimžauskas. – Mano manymu, turime sėsti prie bendro stalo ir kurti bendrą sistemą, pagal kurią ir vidutiniokams būtų naudinga dalyvauti A lygoje. Tačiau iki šiol to nepavyksta įgyvendinti.“
 
Tad kitąmet „Utenis“ sieks ne A lygos, bet Pirmosios lygos licencijos. Pasak direktoriaus, A lyga buvo naudinga „Uteniui“, tačiau šiuo metu ji yra finansinė našta klubui, trukdanti jam vystytis ir augti.
 
„Žvelgdami į artimą ateitį, norime, kad jau kitais metais pagrindinėje komandoje, rungtyniausiančioje Pirmojoje lygoje, žaistų jauni talentingi Utenos ir kitų šalies miestų bei regionų futbolininkai," – sako A. Gimžauskas. 



Problema – mokesčių įstatymai

„Visa problema yra Lietuvos įstatymai. Jeigu nori, kad tavo komandoje žaistų lietuvė, moki „Sodrai“, moki pajamų mokestį. O už užsienietę moki tik 15 proc. mokesčių. Dėl to kartais skaičiuojantis pinigus klubas renkasi tokio pat pajėgumo užsienietę, o ne lietuvę. Tai labai blogai mūsų rinktinei, nes joje juk žaidžia ne užsienietės, o lietuvės“, – atskleidžia finansinę priežastį LMKL direktorė Audra Ginelevičienė.

Užsieniečiai sportininkai ES piliečiai socialinio draudimo mokestį gali susimokėti bet kurioje ES šalyje, trečiųjų šalių piliečiai jį moka savo valstybėse.

Krepšininkes ir krepšininkus nuo didelio pigesnių nei lietuviai legionierių antplūdžio saugo jų limitas. Futbolo srityje, esant vienodam žaidėjų meistriškumui, dažniausiai pasirenkamas užsienietis.

Šia mokestine politika nėra patenkinti nei tie, kurie užsienio futbolininkų gausėjimą Lietuvos klubuose laiko geru, nei tie, kurie tai laiko blogu reiškiniu.

„Lietuvos valstybė mokesčiais pati skriaudžia lietuvius. Mokestinė sistema yra žiauriai netobula ir ją tiesiog reikia taisyti. Kartais atrodo, kad valdžia nesupranta, ko ji pati nori“, – sako A. Gimžauskas.

„Čia yra įstatyminė spraga. Sutinku su tuo, kad mokesčius reikėtų sulyginti ir sportininkai būtų kitaip apmokestinami. Kad ir lietuviams būtų taikomi tie patys 15 procentų“, – pritaria ir A. Liubinskas.

Treneris kalba apie tai, kad prieš 2009 m. mokesčių reformą sportininkai išimties tvarka mokėdavo tik tuos pačius 15 proc. mokesčių, kaip ir jų kolegos iš užsienio.

Sprendimui – trys pasiūlymai

Būtent tokį sprendimą siūlo Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Jis žada siūlyti Parlamentui svarstyti galimybę sugrįžti prie ankstesnės tvarkos.

„Taip, žinau, kad tai bus nelengva ir bus nemažai tam besipriešinančiųjų, – sako parlamentaras. – Mes negalime priversti mokėti „Sodrai“ užsieniečių, nes tai prieštarauja ES įstatymams, todėl tam, kad Lietuvos ir užsienio sportininkų sąlygos būtų vienodos, turime taikyti išimtį.“
 
P. Malžinskas siūlo pasinaudoti UEFA praktika.

„Čempionų lygos ar Europos lygos varžybose, komandai teikiant 25 žaidėjų sezono paraišką, joje turi būti keturi išauginti klubo ir keturi futbolininkai, išauginti toje šalyje, iš kurios yra klubas. Mes galime tą patį pritaikyti savo pirmenybėms. Pilietybės klausimas nėra akcentuojamas. Bet užsienio piliečių pasus turinčio jaunimo Lietuvos futbolo mokyklose gali būti nebent vienas kitas“, – dėsto UEFA inspektorius.

A. Liubinsko pasiūlymas radikalesnis.

„Galima pasinaudoti ekonominiu svertu. Tegu klubas už kiekvieną atsivežtą legionierių sumoka 10 tūkst. eurų federacijai. Juos skirkime jaunimo futbolo plėtrai. Tada pasižiūrėsim, kiek A lygoje bus legionierių ir kiek lietuvių jaunuolių iki 21 metų, už kuriuos klubas tuos pinigus ir gautų“, – siūlo buvęs Lietuvos rinktinės strategas. 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
„Kibirkšties“ klube – netikėtos permainos
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
R.Javtokas: „Vienas ėjau gatve ir verkiau“
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
Karantino metu – pratybos su NBA atstovais
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
 
„Nuostabus karantinas… juokauju, aišku“
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
„Gintros“ futbolininkės atnaujino treniruotes
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
„EEuro 2020“ tapo neįkainojama patirtimi
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
Maratonininkams motyvaciją kelia mėgėjai
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
Kai visos durys užsitrenkė, atsivėrė naujas
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
Atšauktas lengvosios atletikos čempionatas
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
 
Gavus leidimą, bus galima žaisti tenisą
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
Teniso kortų ypatumai
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
LTS klausia SAM: ar galima žaisti tenisą?
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
Čempiono treniruočių partneriu tapo tėvas
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
Imtynių treneris keičia profesiją
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
COVID-19 susirgo Lietuvos boksininkas
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
 
UCI pratęsė varžybų sustabdymą
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
Leidžiasi į kulinarinius atradimus
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
Olimpinių žaidynių nukėlimas tikslo nepakeitė
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
Subliuško rankininkų svajonė
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
Baltijos rankinio lyga čempionų neturės
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
Po 2 val. diskusijų – lemtingas sprendimas
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
 
Lietuvos čempionatai nugalėtojų neturės
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
Laukia galimybės grįžti į Lietuvą
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
„Prancūzai nerimtai žiūri į grėsmes“
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
Iš tikro automobilio – į virtualų pasaulį
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
Karantinas pakeitė lenktynininkų planus
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
Virtualų ralį laimėjo R. Steponavičius
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
 
Visas gyvenimas – žiemos sportui
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
Ledo ritulio rinktinės - aukštumose
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
Įsibėgėja Kauno ledo arenos statybos
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
Nuotolinėse varžybose - 9 šalių lankininkai
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
M. Valčiukaitė: „Keista grįžti ant vandens“
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
Ką D.Rapšys veikė Vilniaus baseine naktį?
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
 
Vilniuje atnaujinami sporto aikštynai
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
Lietuvą labiausiai garsina sportininkai
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
Černobylio pragare – ir garsus lengvaatletis
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas