Legionierių antplūdį skatina net įstatymai

2017–2018 m. sezoną Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) neliko nė vieno klubo, kuris remtųsi tik vietiniais krepšininkais. Nors užsienio legionas stipriausioje šalies krepšinio lygoje padidėjo nedaug. Futbolas tvarkosi kitaip – lietuviai A lygoje tapo mažuma.
 

Šalies krepšinį nuo didesnio legionierių antplūdžio saugo limitai. Taip pat ir tai, kad gana stiprių krepšininkų Lietuvoje yra santykinai daug. 

Kalbama, kad LKL klubų lygis šį sezoną yra aukštesnis negu kada nors anksčiau.

Na, o futbolo pasaulyje prieš 2017-ųjų sezoną atsisakyta Europos Sąjungos piliečius laikyti legionieriais. Rezultatas: atsirado komanda, kurios startinėje sudėtyje kartais nėra nė vieno Lietuvos piliečio.
 

2017 m. iš dviejų stipriausių šalies futbolo lygų klubų be legionierių išsivertė vienintelė Gargždų „Banga“.

Kita vertus, kaip reta sėkmingas šiemetis Lietuvos klubų žygis Europoje pademonstravo, kad A lygos pajėgumas kyla.

„Manau, kad rinktinei toks užsieniečių antplūdis į A lygą nėra naudingas. Dažnai girdžiu nuomonę, kad šiemet Lietuvos klubai nukeliavo Europos lygos atrankoje taip toli, nes buvo panaikintas užsieniečių iš ES šalių limitas. Bet aš smarkiai abejoju, ar tai iš tikrųjų klubams taip padėjo. Be to, yra ir rinktinės interesai, jaunimo rinktinių interesai. Yra nemažai ES šalių, kurios tokiam antplūdžiui pažaboti susikuria įvairiausių vidaus taisyklių. Net UEFA jas turi, ji taip pat bando ištiesti pagalbos ranką nacionalinėms futbolo asociacijoms ir rinktinėms“, – kalba Vilniaus regiono futbolo sąjungos (VRFS) direktorius, UEFA inspektorius Paulius Malžinskas.
 

Futbolo bendruomenėje jis turi daug bendraminčių.

„Aš aiškiai sakau, kad į tokį antplūdį žiūriu neigiamai. Jis išstumia lauk mūsų jaunimą, jauni žaidėjai negauna praktikos. Ir tai, žinoma, paveikia rinktines. Juk Lietuvos vardas svarbesnis nei klubų pavadinimai“, – P. Malžinskui pritaria buvęs Lietuvos rinktinės, dabar Pirmosios lygos klubo Vilniaus „Vytis“ vyriausiasis treneris Algimantas Liubinskas.

„Ar neteks ateityje rinktinės formuoti iš visiškų mėgėjų komandų, jeigu tokia užsieniečių gausėjimo tendencija Lietuvos klubuose išliks?“ – socialiniuose tinkluose diskutuoja futbolo aistruoliai.
 

Klubai legionierių gausėjimą aiškina trimis priežastimis: teisine, sportinio meistriškumo ir finansine.

Ilgą laiką užsienio futbolininkams taikiusi tai penkių, tai šešių legionierių, žaidžiančių komandoje vienu metu, limitą prieš metus Lietuvos futbolo federacija (LFF) staiga susiprato, kad toks ribojimas pažeidžia ES darbo teisę. Bent jau taip buvo aiškinamos pirmenybių nuostatų korekcijos, kurios skelbė, kad ES piliečių skaičiai nuo 2017-ųjų bus neribojami.

Nuo tada užsieniečių Lietuvos futbolo klubuose padaugėjo labai žymiai.

Tačiau krepšinio lygose užsieniečių limitas yra numatytas. Ir ES šalių piliečiai jose netraktuojami kaip lietuviai. LKL leidžiama rungtynėms registruoti šešis legionierius, o Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL) – keturias užsienio krepšininkes.

Anot Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) sporto direktoriaus Šarūno Sakalausko, legionierių limitas nėra lietuvių pramanas.

„Tikslius įstatymų ir ES darbo teisės atitikimus reikėtų aiškintis su teisininkais, bet užsienio žaidėjų skaičiai ribojami ir dalies kitų ES šalių lygose. Kitaip tai stipriai paveiktų tų šalių krepšinį. Daugiausia krepšininkių paruošia JAV. Jeigu apribojimų nebūtų, komandas galėtų sudaryti vien tik amerikiečiai. Taip nebūtų ugdomi vietiniai žaidėjai“, – kalba Š. Sakalauskas.

„Klubai legionierius kviečia, jeigu neranda tinkamo pajėgumo lietuvių žaidėjų arba jeigu atitinkamo pajėgumo lietuviai yra brangūs. Tada jie kviečiasi pigesnį legionierių. Štai „Žalgiris“ aktyviai nekelia legionierių skaičiaus didinimo klausimo, nes turi labai gerą jaunimo rengimo sistemą ir pasiruošia lietuvių krepšininkų. Ir ne tik patys sau, bet ir dar daugumai kitų LKL klubų“, – atskleidžia LKF sporto direktorius Š. Sakalauskas.
 

Kadangi aukštesnio lygio krepšininkų Lietuvoje atsiranda kur kas daugiau negu futbolininkų, krepšinio klubai samdyti daug legionierių prasmės dažnai nemato. 

Su futbolu kitaip. Pirmaujantys A lygos klubai skundžiasi, kad žaidėjų su lietuvišku pasu, atitinkančių tokį lygį, kad jie galėtų pretenduoti į aukštas vietas pirmenybėse, pasiūla yra minimali.

„Yra gana neblogų lietuvių žaidėjų, – tikina Marijampolės „Sūduvos“ direktorius Karolis Skinkys. – Bet, norint kelti lygį, to negana. Net žiūrint į rinktinę, nėra tiek daug jos žaidėjų, galinčių sustiprinti mūsų klubą. 

Tokia situacija nesusidarė dėl konkretaus sprendimo dabar. Ji atspindi darbą per pastaruosius 10–15 metų. Situaciją matome, žvelgdami į rinktinės žaidimą. Tai, kad klubai kviečiasi daug legionierių, suprantu kaip laikiną sprendimą.“

Anot K. Skinkio, jeigu legionierių iš ES šalių limitas nebūtų panaikintas, „Sūduvos“ vasaros žygis per Europą (kai komanda prasibrovė į ketvirtąjį Europos lygos atrankos etapą), vargu ar būtų toks sėkmingas.

„Vienareikšmiškai tai padėjo planuojant ir sudarant komplektaciją, – tikina „Sūduvos“ direktorius. – Tiesa, tada, kai mes žaidėme Europoje, dar neturėjom daug užsieniečių. Jie visi buvo reikšmingi komandai, bet jų skaičius neviršijo ankstesnio limito. Vis dėlto limito atsisakymas bet kokiu atveju kelia čempionato lygį, komandų pajėgumus.
 

Žaidėjai iš užsienio, papildę „Sūduvą“ po to, kai ji baigė rungtyniauti Europos lygos atrankoje, kilstelėjo komandos lygį ir leido čempionate išlaikyti tempą. Mes turėjome daug atidėtų rungtynių ir mums reikėjo rotacijos.“

Pirmą kartą Lietuvos čempionato auksą šiemet iškovojusi „Sūduva“ – toli gražu ne daugiausia legionierių pasitelkiantis A lygos klubas.
 

Per kai kurias Utenos „Utenio“ rungtynes šios komandos startinėje sudėtyje nebuvo nė vieno lietuvio. 

Pirmąją sezono pusę „Utenio“ ekipą sudarė lietuvių ir legionierių mišinys. Tačiau vasarą Utenos ekipa pasikeitė neatpažįstamai. Klubo vadovai komandą surinkti patikėjo ispanui treneriui Davidui Campanai ir į Uteną sugužėjo naujas žaidėjų desantas, sudarytas beveik tik iš Ispanijos futbolininkų.

„Utenio“ vadovybė tikėjosi, kad šie legionieriai sugebės užimti ketvirtąją vietą ir kad ši vieta atvers jam kelią į Europos lygos atranką.

Bet Utenos klubas 2017-ųjų sezoną baigė šeštas, o ketvirtoji vieta ją užėmusiai „Jonavai“ kelio į Europą neatvėrė. Europos lygoje žais tik septintas A lygoje likęs, bet LFF taurę iškovojęs Kauno „Stumbras“.
 

„Aš tikrai nesigailiu to sprendimo, – sako „Utenio“ direktorius Artūras Gimžauskas. – Taip, po taurės finalo kova dėl ketvirtosios vietos prarado prasmę, bet mūsų rodikliai geresni nei anksčiau netgi pagal surinktų taškų skaičių. Pernai mes buvome surinkę 16 taškų, dabar turime 33. Manau, jei motyvacija būtų didesnė, būtų realu kovoti dėl ketvirtosios vietos.  Mano manymu, ispanai atvežė kitokią futbolo kultūrą. Pamatėme, ko mums trūksta. Jie daug dalyvavo ir socialinėje veikloje, treneris Davidas nemažai stebėjo ir akademijos darbą. Manau – taip pasielgti, kaip pasielgėme mes, buvo verta.“
 

Kodėl komandoje praktiškai neliko lietuvių?

„Nieko nenoriu įžeisti, bet yra tokia situacija, kad aukščiausios kvalifikacijos lietuvius futbolininkus pasikviečia stipresni klubai. Deja, dabar Lietuvos futbolo realybė yra tokia, kad pagal kokybės ir kainos santykį labiau verta kviestis užsieniečius. Ne visi tai nori pripažinti, bet aš nebijau to pasakyti“, – kalba „Utenio“ klubo vadovas.

Beje, vos pasibaigus sezonui, „Utenis“ paskelbė, kad traukiasi iš A lygos.

„Mes, esantys turnyro lentelės viduryje ar žemiau, A lygoje esame finansiniai lyderiaujančių klubų donorai – tų, kurių biudžetų didžiąją dalį sudaro UEFA skiriami pinigai už dalyvavimą Europos lygos ir Čempionų lygos atrankoje, – apgailestauja A. Gimžauskas. – Mano manymu, turime sėsti prie bendro stalo ir kurti bendrą sistemą, pagal kurią ir vidutiniokams būtų naudinga dalyvauti A lygoje. Tačiau iki šiol to nepavyksta įgyvendinti.“
 

Tad kitąmet „Utenis“ sieks ne A lygos, bet Pirmosios lygos licencijos. Pasak direktoriaus, A lyga buvo naudinga „Uteniui“, tačiau šiuo metu ji yra finansinė našta klubui, trukdanti jam vystytis ir augti.
 

„Žvelgdami į artimą ateitį, norime, kad jau kitais metais pagrindinėje komandoje, rungtyniausiančioje Pirmojoje lygoje, žaistų jauni talentingi Utenos ir kitų šalies miestų bei regionų futbolininkai," – sako A. Gimžauskas. 

„Visa problema yra Lietuvos įstatymai. Jeigu nori, kad tavo komandoje žaistų lietuvė, moki „Sodrai“, moki pajamų mokestį. O už užsienietę moki tik 15 proc. mokesčių. Dėl to kartais skaičiuojantis pinigus klubas renkasi tokio pat pajėgumo užsienietę, o ne lietuvę. Tai labai blogai mūsų rinktinei, nes joje juk žaidžia ne užsienietės, o lietuvės“, – atskleidžia finansinę priežastį LMKL direktorė Audra Ginelevičienė.

Užsieniečiai sportininkai ES piliečiai socialinio draudimo mokestį gali susimokėti bet kurioje ES šalyje, trečiųjų šalių piliečiai jį moka savo valstybėse.

Krepšininkes ir krepšininkus nuo didelio pigesnių nei lietuviai legionierių antplūdžio saugo jų limitas. Futbolo srityje, esant vienodam žaidėjų meistriškumui, dažniausiai pasirenkamas užsienietis.

Šia mokestine politika nėra patenkinti nei tie, kurie užsienio futbolininkų gausėjimą Lietuvos klubuose laiko geru, nei tie, kurie tai laiko blogu reiškiniu.

„Lietuvos valstybė mokesčiais pati skriaudžia lietuvius. Mokestinė sistema yra žiauriai netobula ir ją tiesiog reikia taisyti. Kartais atrodo, kad valdžia nesupranta, ko ji pati nori“, – sako A. Gimžauskas.

„Čia yra įstatyminė spraga. Sutinku su tuo, kad mokesčius reikėtų sulyginti ir sportininkai būtų kitaip apmokestinami. Kad ir lietuviams būtų taikomi tie patys 15 procentų“, – pritaria ir A. Liubinskas.

Treneris kalba apie tai, kad prieš 2009 m. mokesčių reformą sportininkai išimties tvarka mokėdavo tik tuos pačius 15 proc. mokesčių, kaip ir jų kolegos iš užsienio.

Būtent tokį sprendimą siūlo Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Jis žada siūlyti Parlamentui svarstyti galimybę sugrįžti prie ankstesnės tvarkos.

„Taip, žinau, kad tai bus nelengva ir bus nemažai tam besipriešinančiųjų, – sako parlamentaras. – Mes negalime priversti mokėti „Sodrai“ užsieniečių, nes tai prieštarauja ES įstatymams, todėl tam, kad Lietuvos ir užsienio sportininkų sąlygos būtų vienodos, turime taikyti išimtį.“
 

P. Malžinskas siūlo pasinaudoti UEFA praktika.

„Čempionų lygos ar Europos lygos varžybose, komandai teikiant 25 žaidėjų sezono paraišką, joje turi būti keturi išauginti klubo ir keturi futbolininkai, išauginti toje šalyje, iš kurios yra klubas. Mes galime tą patį pritaikyti savo pirmenybėms. Pilietybės klausimas nėra akcentuojamas. Bet užsienio piliečių pasus turinčio jaunimo Lietuvos futbolo mokyklose gali būti nebent vienas kitas“, – dėsto UEFA inspektorius.

A. Liubinsko pasiūlymas radikalesnis.

„Galima pasinaudoti ekonominiu svertu. Tegu klubas už kiekvieną atsivežtą legionierių sumoka 10 tūkst. eurų federacijai. Juos skirkime jaunimo futbolo plėtrai. Tada pasižiūrėsim, kiek A lygoje bus legionierių ir kiek lietuvių jaunuolių iki 21 metų, už kuriuos klubas tuos pinigus ir gautų“, – siūlo buvęs Lietuvos rinktinės strategas.