Nežinia mažina olimpines ambicijas

Gruodžio 21 dieną, „LTeam apdovanojimų“ išvakarėse, Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete vyko vykdomojo komiteto posėdis.

 

Jam pirmininkaujanti LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pasidalino įspūdžiais iš lapkričio 22-25 dienomis Zagrebe, Kroatijoje vykusio Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) vykdomojo komiteto posėdžio ir Generalinės asamblėjos rinkiminės sesijos.

 

LTOK prezidentė Zagrebe pristatė EOK Lyčių lygybės sporte komisijos nuveiktus darbus, supažindino susirinkusius delegatus su naujai išleistu jau trečiuoju komisijos naujienlaiškiu. EOK prezidentas Janezas Kocijančičius savo ataskaitoje išskyrė būtent Lyčių lygybės sporte komisiją ir jos aktyvią veiklą. Tad nenuostabu, kad šios komisijos pirmininkės D. Gudzinevičiūtės kandidatūrą į naujos kadencijos vykdomąjį komitetą palaikė dauguma delegatų – lietuvė buvo perrinkta dar ketveriems metams.  Kitas EOK vykdomojo komiteto posėdis vyks sausio 18-19 dienomis Lozanoje.

 

LTOK olimpinio sporto direktorius Einius Petkus pristatė Lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXXII olimpinėse žaidynėse Tokijuje programą „Tokijas 2020“.

 

2017 m. birželio 15 d. LTOK vykdomasis komitetas patvirtino darbo grupę, vadovaujamą LTOK generalinio sekretoriaus Valentino Paketūro. Grupė ėmėsi programos rengimo, tačiau jai teko lūkuriuoti, laukiant, kol paaiškės, kokią formą po pertvarkos įgaus Lietuvos sporto sistema. Sudarant programą "Tokijas 2020" buvo remiamasi ankstesnėmis pasirengimo olimpinėms žaidynėms programomis. Kadangi olimpiečių laimėjimai iki šiol būdavo geri, galima daryti išvadą, kad sportininkų rengimo programinis valdymas duoda teigiamus rezultatus.

 

„Tokijo 2020“ programoje numatytas tikslas – parengti sportininkus deramai atstovauti Lietuvai bei užtikrinti jų dalyvavimą olimpinėse žaidynėse.

 

Tokijo olimpinėms žaidynėms keliami uždaviniai yra mažiau ambicingi nei ankstesnių programų metu. Buvo atsižvelgta į sudėtingą Lietuvos sporto sistemos situaciją permainų metu, nežinomybę dėl trenerių ir medicininio personalo darbo vietų. Be to, egzistuoja ir kitas nepalankus išorinis veiksnys – sunkėjanti olimpinė atranka. Tad prognozuojama, jog Lietuvos sportininkai 2020 m. žaidynėse gali iškovoti du medalius ir užimti penkias prizines vietas - nuo 4 iki 8.

 

Į žaidynių Tokijuje programą įtraukta 15 papildomų rungčių, neskaitant 5 naujų sporto šakų, tačiau bendras dalyvaujančių sportininkų skaičius bus 300 mažesnis nei Rio de Žaneire, tad konkurencija bus itin nuožmi.

 

E. Petkus taip pat pristatė ir naują olimpinių stipendininkų sąrašą. Nuo 2013 m. LTOK mokamų stipendijų, kurios geriausiems Lietuvos sportininkams užtikrina socialines garantijas, skaičius išaugo nuo 32 iki 77, o 2018 m. jų bus net 81.

 

LTOK mokamos stipendijos yra diferencijuojamos, atsižvelgiant į sportininkų pasiektus rezultatus, jos siekia nuo 400 iki 700 EUR per mėnesį. LTOK Olimpinio sporto direktoriaus teigimu, pernai LTOK daug lėšų skyrė olimpinės pamainos sportininkams, o tai davė savo vaisių – jie tobulėjo, demonstravo vis geresnius rezultatus. Todėl nemažai olimpinės pamainos sportininkų tapo olimpiniais kandidatais.

 

E. Petkus paprašė vykdomojo komiteto pritarti Tokijo olimpinėms žaidynėms rengiamų  sportininkų sąrašo pokyčiams. Į Lietuvos olimpinės rinktinės 2017-2018 m. sezono sąrašą įtraukta taekwondo imtynininkė Klaudija Tvaronavičiūtė, kaip įvykdžiusi kandidatų atrankos kriterijus. 

 

LTOK vykdomasis komitetas taip pat patvirtino Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojų, mokslininkų, kineziterapeutų ir kito aptarnaujančio personalo sąrašą, kuriems darbuojantis su rinktine, bus mokami maistpinigiai. 

 

LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras pristatė LTOK 2018 m. veiklos projektą bei pakvietė visus į kasmetinį olimpinio sporto veteranų Kalėdinį susitikimą.