Marytė Marcinkevičiūtė ("Olimpinė panorama") | 2018 m. sausio 27 d. 15:58 |
![]() ![]() |
Brolis ir sesuo į irklavimą atėjo drauge
Aurimas Adomavičius galėjo tapti krepšininku, o jo sesuo Ieva Adomavičiūtė – tinklininke, bet abu pasirinko irklavimą ir čia skina skambius titulus.
Per 2017 m. „LTeam“ apdovanojimus Vilniaus „Siemens“ arenoje ant scenos lipo irkluotojai sesuo ir brolis Adomavičiai: Ieva kartu su valties porininke Milda Valčiukaite buvo pripažintos Metų moterų komanda, o Aurimas su porinės keturvietės įgulos vyrais Rolandu Maščinsku, Dovydu Nemeravičiumi ir Martynu Džiaugiu – Metų vyrų komanda.
Įgulos yrininkas, Lietuvos edukologijos universiteto antrakursis A.Adomavičius sėkmingus 2017-uosius vadina tobulais metais. Laimėtos visos svarbiausios varžybos, kone visi plaukimai ir į namus parvežti aukso medaliai.
„Tokius įspūdingus metus buvo sunku įsivaizduoti. Tikėjausi irkluoti porinę keturvietę, nes prieš tai visus metus ją irklavau. Tik nepagalvojau, kad taip pergalingai visur finišuosime: laimėjome visus pusfinalio ir finalo plaukimus. Bandysime šį triumfą pakartoti ir ateityje, bet kuo labiau artės Tokijo olimpinės žaidynės, tuo bus sunkiau“, – įsitikinęs Aurimas.
Metais jaunesnei Aurimo seseriai Ievai 2017-ieji irgi suteikė daug džiaugsmo: ji vėl sėdo į porinę dvivietę su buvusia valties drauge M.Valčiukaite (su ja 2011 ir 2012 m. tapo pasaulio jaunimo, o 2011-aisiais – Europos jaunimo čempionėmis) ir pasaulio čempionate liko per žingsnį nuo bronzos medalių.
„Iš pradžių tik svajojome apie finalą, nes su Milda iki šio čempionato kartu treniravomės vos tris mėnesius. Kai į jį prasibrovėm, džiūgavome taip, lyg būtume laimėjusios medalį. Užėmusios ketvirtą vietą šiek tiek nusiminėme, nes vos poros sekundžių pritrūko iki apdovanojimų“, – prisipažįsta Ieva.
Irkluodama treniruoklius ji pernai pagerino du pasaulio žiemos rekordus: 6 km distanciją įveikė per 20 min. 49,6 sek., o 21 km 97 m – per 1 val. 19 min. 10,8 sek. Bet šių pasaulio rekordų Ieva nesureikšmina: „Mano pagrindinis tikslas – greitai irkluoti vandenyje. Treniruokliai padeda stiprėti fiziškai, o testų rodikliai parodo, ar dirbame teisinga linkme.“
Irkluotojų tėvai Gražina ir Algirdas Adomavičiai, gali didžiuotis savo vaikais. Nors nė vienas tėvų nesportavo, bet gerai žino, kas yra pergalės džiaugsmas ir kaip sunkiai iškovojami medaliai. Kaip, beje, ir vyriausias jų sūnus 36-erių Ernestas.
Vakarėlis Aurimo namuose
Įspūdingus 2017-uosius Aurimas su auksine komanda ir kitais irkluotojais nutarė palydėti kartu ir sutikti 2018-uosius. Visi susirinko ką tik baigtuose statyti naujuose Aurimo namuose Kauno r. Šilelio kaime, netoli Raudondvario, kur gimė ir augo. Šalia gyvena ir tėvai.
„Dar tik pradedame kurtis, nesame nusipirkę baldų. Kambariai tušti, erdvės daug, bet naujametinis vakarėlis mums su drauge Simona buvo savotiškos naujų namų įkurtuvės“, – džiaugiasi Aurimas. Pasaulio ir Europos čempionas su ieties metike Simona Dobilaite draugauja penktus metus.
Aurimui ir Ievai šventės buvo trumpos. Abu Kaune treniravosi „VS Fitness“ sporto klube, kuris įsikūręs prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“, o nuo sausio 7-osios visam mėnesiui išvyko treniruotis į Italiją ir namo grįš tik vasario pradžioje. Ten jie slidinėja, stiprėja fiziškai. Prieš išvykdama Ieva prasitarė, kad jai visada būna sunkios slidinėjimo pratybos, bet didelė atgaiva gamta, kurią ji dievina, ir sniegas.
Aurimas irgi nėra didelis slidinėjimo entuziastas, jam slidinėjimas, kaip ir bėgimas, – pats sunkiausias sportas. Maloniausia – irkluoti vandenyje ir ant treniruoklių. „Bet kuo sunkiau, tuo geriau, tuo labiau tobulėji“, – tuo ne kartą įsitikino Aurimas.
Krepšinį iškeitė į irklavimą
Brolis ir sesuo Adomavičiai iš kitų irkluotojų išsiskiria ūgiu: Aurimas yra 2 m 4 cm, o Ieva – 1 m 94 cm. Pasak Ievos, didelis ūgis – irkluotojo pranašumas, tik reikia mokėti jį išnaudoti. Nors yra nemažai pajėgių irkluotojų, nepasižyminčių dideliu ūgiu.
Vaikystėje Aurimas, nors buvo visa galva žemesnis už savo sesę, norėjo būti krepšininkas. Dvejus metus treniravosi mokykloje ir porą mėnesių lankė Arvydo Sabonio krepšinio mokyklą. Bet krepšininku netapo, nes gavo traumą ir metė.
Prie to, kad Aurimas tapo irkluotoju, daugiausia prisidėjo Ieva. „Lygiai prieš dešimt metų buvau besirengianti lankyti tinklinio treniruotes, bet treneris Antanas Lavickas prikalbino ateiti į irklavimą. Grįžusi iš mokyklos tada trylikamečiui Aurimui pasiūliau eiti kartu, kad būtų linksmiau. Dar pasikviečiau savo klasės draugę. Taip trise ir nuėjome“, – gerai prisimena Ieva.
Nors Aurimas buvo žemokas, treneris A.Lavickas atkreipė dėmesį į didelę jo pėdą ir išpranašavo, kad vaikinas turėtų ištįsti iki dviejų metrų. „Jeigu koja didelė, tai ir ūgis bus didelis“, – neabejojo treneris, kurio pranašystė išsipildė.
Su krepšiniu Aurimui nebuvo gaila skirtis. „Labai toli reikėjo važinėti į treniruotes. Ir kamuolys sunkiai krito į krepšį. O nuėjus į irklavimą užkabino geri draugai. Negalvojau apie dideles meistriškumo aukštumas, bet kasmet vis didėjo motyvacija, pradėjau tobulėti“, – pasakoja Aurimas.
Pasaulio ir Europos čempionas puikiai prisimena vienas pirmųjų irklavimo pratybų. Treneris į pavienę keturvietę valtį susodindavo du berniukus ir dvi mergaites. „Du irklavo, o du laikė balansą, kad neiškristume. Valtį kartu su mumis irklavo ir Ieva“, – šypsosi Aurimas.
Jau antraisiais treniruočių metais Aurimas per varžybas irklavo pavienę keturvietę. Po to trejus metus – vienvietę ir Lietuvoje tarp jaunių buvo greičiausias.

Patirties sėmėsi Amerikoje
I.Adomavičiūtė nesako, kad gimė po laiminga žvaigžde. Jaunajai sportininkei buvo nelengvi pirmieji metai, irkluotojai reikėjo išmokti išnaudoti savo ūgį. Pergalių teko laukti dvejus metus. Po trejų metų Ieva išsiskyrė su treneriu A.Lavicku ir pradėjo dirbti su Vytautu Valiausku, su kuriuo puikiai sutarė.
„Toje nedidelėje grupelėje buvo tik vaikinai ir aš vienintelė mergina. Man tai patiko“, – neslepia Ieva. Maždaug po poros metų treniruotis pas V.Valiauską perėjo ir Aurimas.
„Norėjau labiau tobulėti, todėl ir pakeičiau trenerį. Sprendimą priėmiau po pasaulio jaunių čempionato, kuriame užėmiau 18 vietą. Šis rezultatas manęs netenkino. Buvau patenkintas tik savo rezultatais Lietuvoje“, – paaiškina Aurimas.
Kai I.Adomavičiūtė su M.Valčiukaite laimėjo pasaulio ir Europos jaunimo čempionatus, sulaukė nemažai siūlymų keltis už Atlanto. Pati pirmoji žinutė per feisbuką atėjo 2011-aisiais. JAV irklavimo trenerė Jane LaRiviere skambindavo po pora kartų per savaitę, vėliau atvyko stebėti 2011 m. pasaulio jaunių čempionato Londone, kur Ieva tapo čempione. Tada tarp jųdviejų ir įvyko pokalbis.
2013-aisiais Ieva ryžosi vykti į Ameriką ir Vašingtono valstijos valstybiniame universitete studijuoti verslumo vadybą. Po šio sprendimo teko išsiskirti su savo porininke.
Amerikoje iš pagrindų pasikeitė Ievos treniruočių programa ir dienos režimas. Reikėdavo keltis netgi prieš penkias, o į namus grįžti tik 9–10 val. vakaro. Amerikoje teko irkluoti aštuonvietę. Buvo sunku prisitaikyti prie aštuonių skirtingo charakterio irkluotojų.
„Dvejus metus per Amerikos universitetų varžybas užėmėme 14 vietą, aukščiausia vieta – septinta tarp 82 JAV universitetų. Gavau daug įvairiausių asmeninių apdovanojimų. Labai puikiai sutariau su universiteto vyr. trenerės J.LaRiviere asistentu Joshua Adamu, netgi geriau nei su pačia trenere. Jis man buvo lyg tėvas, su juo iki šių dienų susirašinėju“, – pasakoja Ieva.
Studijuodama mergina gavo sportininko stipendiją (1300 JAV dolerių). Iš jos gyveno, mokėjo už butą ir visas buitines paslaugas. Pagalbos ranką jai visada buvo pasirengę ištiesti tėvai, tačiau mergina stengėsi būti savarankiška.
Ieva Lietuvoje buvo įpratusi treniruotis su keliais vaikinais, o JAV – su 40–60 merginų: ir senbuvių, ir naujokių. „Nežinojau, kas yra komandinis darbas. Bet ne visos treniruočių draugės siekė didelio meistriškumo ir tai manęs netenkino. Buvo tokių, kurios norėjo tik patekti į komandą. Amerikoje įgijau geros patirties ir tikrai nesigailiu, kad išvykau už Atlanto. Pamačiau naują šalį, daug ko išmokau“, – įgytą patirtį vertina Ieva.
Jos brolis Aurimas nenorėjo vykti į Ameriką. Lietuvoje buvo susibūrusi pajėgi vyrų irkluotojų komanda, porinę dvivietę gerai sekėsi irkluoti su Dominyku Jančioniu, su kuriuo 2013-aisiais per pasaulio jaunimo iki 23 m. čempionatą iškovojo auksą.
Dvivietę iškeitė į vienvietę
Studijuodama JAV I.Adomavičiūtė vasarą grįždavo į Lietuvą ir čia treniruodavosi, atstovaudavo šalies rinktinei. Tik jai tekdavo irkluoti vienvietę valtį, nes jos porininkė M.Valčiukaitė sėdo į dvivietę su Donata Vištartaite. Tačiau Ieva greitai priprato prie naujų iššūkių: 2015 ir 2016 m. tapo pasaulio jaunimo iki 23 m. čempione.
Kai Ievos rankose atsidūrė universiteto baigimo diplomas, teko spręsti dilemą, ką daryti toliau. Apsisprendė taip: jeigu neirkluos, toliau gyvens Amerikoje ir užsiims verslu, o jei irkluos – grįš į Lietuvą. „Buvo didžiulis noras toliau irkluoti, išnaudoti visas galimybes. Nepaprastai džiaugiuosi, kad viltingas buvo 2017-ųjų sezonas, dingo nerimas dėl ateities“, – prisipažįsta mergina.
Ji yra universali irkluotoja: irklavo vienvietę, dvivietę, aštuonvietę, o dabar vėl sėdo į dvivietę. Per varžybas jai labiausiai patinka irkluoti porinę dvivietę, o per ilgas treniruotes – vienvietę. Kaune ji treniruojasi pagal Lietuvos rinktinės trenerio Mykolo Masilionio sudarytą programą. Ieva dar nė karto nedalyvavo olimpinėse žaidynėse, todėl pats didžiausias jos siekis – iškovoti kelialapį į Tokiją.
Yrininkas – valties galva
Aurimas trečius metus irkluoja porinę keturvietę, yra jos yrininkas. Pasaulio ir Europos čempionas negali pasakyti, ar tai jo valtis. Mat gali gerai irkluoti ne tik porinę keturvietę, bet ir porinę dvivietę arba vienvietę.
Legendinis irkluotojas, dabar jau šviesaus atminimo Zigmas Jukna tvirtino, kad geras yrininkas – tai pusė komandos. O ką apie yrininko paskirtį valtyje mano Aurimas? „Yrininkas turi būti kaip treneris, tai valties galva. Jam tenka didelė atsakomybė, jis komandai turi diktuoti gerą ritmą. Bet mes stengiamės neišskirti nei yrininko, nei daugiau pasiekusio sportininko. Esame visi lygūs, nesužvaigždėję“, – sako Aurimas.
Iš tos komandos, kuri iškovojo kelialapius į Rio de Žaneirą, liko tik Aurimas su Martynu Džiaugiu. Konkurencija didelė. Pasak Aurimo, reikia labai daug dirbti žiemą, kad įgytum draugų pasitikėjimą, nes valtyje gali būti pakeistas. „Kol traumų nėra, esu porinės keturvietės komandoje. Traumos mane kol kas aplenkia“, – džiaugiasi pasaulio ir Europos čempionas.
Mūsų šalies porinės keturvietės debiutas per Rio olimpines žaidynes buvo paženklintas devinta vieta, tačiau įgulos yrininkas liko nepatenkintas tokiu pasirodymu, nes jėgas po daugelio atrankų bandė dešimt komandų ir tik vieną iš jų pavyko aplenkti.
„Buvome nusivylę, skaudžiai išgyvenome, turėjome patekti į finalą. Iki olimpinių žaidynių daugelį komandų mums pavyko aplenkti, bet Rio kažko pritrūkom, varžovai irklavo greičiau“, – apgailestauja Aurimas, kurį Kaune treniruoja Valdas Vilkelis, o Lietuvos rinktinėje – M.Masilionis.
Pasaulio ir Europos čempionas per savo sportinę karjerą turėjo gal penkis trenerius. „Visus reikia išbandyti, susikrauti kuo daugiau naujų žinių“, – šypteli Aurimas.
Silpnybė – maistas
Aurimas prasitaria, kad viena jo silpnybių – maistas. Ir ypač lietuviški patiekalai. Maistą jam gamina draugė arba mama.
Ieva – didelė smaližė, bet štai tortų nemėgsta. Labiausiai patinka šokoladas, sausainiai, o be mėsiškų patiekalų galėtų gyventi, tik pasiilgtų vištienos. Pats skaniausias patiekalas – sušiai.
„Kadangi maistui esu išranki, jį kartais pačiai tenka gaminti. Kai būnu treniruočių stovyklose Trakuose, maistą dažniausia gaminuosi pati“, – sako Ieva.
Jai patinka viskas, kas nauja ir dar neišbandyta. Ypač patinka keliauti. „Pasaulis didelis, dar daug kur nebuvau. Įprastos šalys truputį jau atsibodo, todėl norėčiau aplankyti Tailandą, Australiją, Naująją Zelandiją“, – neslepia Ieva.
Gyvendama Amerikoje Ieva susirado daug draugų, su kai kuriais palaiko ryšį iki šiol. Kai su kitais mūsų šalies rinktinės kandidatais lankėsi Japonijoje, draugų ratas prasiplėtė ne tik irkluotojais, bet ir kitų sporto šakų atstovais.
* * *
Laimėjimai
Ieva Adomavičiūtė (gimė 1994 m. gruodžio 3 d. Kauno r., Šilelio kaime)
2011 m. Europos ir pasaulio jaunimo čempionė (porinė dvivietė)
2012 m. pasaulio jaunimo čempionė (porinė dvivietė)
2015 ir 2016 m. pasaulio jaunimo iki 23 m. čempionė (vienvietė)
2017 m. pasaulio čempionate užimta ketvirta vieta (porinė dvivietė)
2017 m. irkluodama treniruokliais „Concept 2“ pagerino pasaulio žiemos rekordus: 6 km – 21 min. 0,1 sek. (JAV), 21 km 97 m – 1 val. 19 min. 10,8 sek. (Rygoje).
Aurimas Adomavičius (gimė 1993 m. rugsėjo 23 d. Kauno r., Šilelio kaime)
2013 m. pasaulio jaunimo iki 23 m. čempionas (porinė dvivietė)
2014 m. pasaulio jaunimo iki 23 m. vicečempionas (porinė dvivietė)
2016 m. Europos vicečempionas (porinė keturvietė)
2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse užimta 9 vieta (porinė keturvietė)
2017 m. pasaulio ir Europos čempionas (porinė keturvietė)
Daugiau naujienų iš kategorijos Kitas sportas
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.