Lietuvos olimpiečiai – iš arti

Pjongčango olimpinėse žaidynėse Pietų Korėjoje Lietuvai atstovaus devyni sportininkai: keturi biatlonininkai (dvi moterys, du vyrai), trys slidininkai (du vyrai ir moteris), du kalnų slidininkai (moteris ir vyras).

LTOK žurnalas „Olimpinė panorama“ iš arčiau pažvėlgė į mūsų šalies olimpiečius.
 

Diana Rasimovičiūtė
 

Geriausia ir labiausiai patyrusi Lietuvos biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė Pjongčango olimpinių žaidynių uždarymo dieną švęs 34-ąjį gimtadienį. Už šios biatlonininkės nugaros – jau ketverios žiemos žaidynės: Solt Leik Sičio (2002 m.), Turino (2006 m.), Vankuverio (2010 m.) ir Sočio (2014 m.). Į pirmąsias savo olimpines žaidynes tada vis dar 17-metė D.Rasimovičiūtė išvyko tiesiai iš mokyklinio suolo. 
 

Turine moterų sprinto lenktynėse ji finišavo 18-ta. Tai aukščiausia Lietuvos biatlonininkų iškovota vieta po nepriklausomybės atkūrimo. 

Po Sočio žaidynių biatlonininkė jau buvo paskelbusi apie sportinės karjeros pabaigą, bet netrukus persigalvojo ir grįžo į didįjį sportą. Priešolimpinis sezonas jai buvo sunkus: trukdė ir ligos, ir asmeninio gyvenimo peripetijos, ir pasirengimo klaidos. 

Įdomus faktas, kad 2009 m. būtent Pjongčange vykusiame pasaulio čempionate Lietuvos biatlonininkė iškovojo aukščiausią vietą tokio rango varžybose: sprinto lenktynėse ji finišavo vienuolikta. Gal čia ir vėl blykstelės Dianos žvaigždė?

Praėjęs priešolimpinis sezonas Lietuvos moterų komandoje sėkmingiausiai susiklostė Natalijai Kočerginai. O kaip seksis pats svarbiausias – olimpinis sezonas? „Kol kas bijau ką nors prognozuoti. Sunku pasakyti, kuri iš jų – Natalija ar Diana bus lyderė. Gal abi?“ – spėliojo vienas rinktinės trenerių Aurimas Bučelis.
 

Prieš ketverius metus Natalija liko per žingsnį nuo žaidynių: biatlono komandoje vienintelę vietą ji turėjo užleisti labiau patyrusiai D.Rasimovičiūtei, o slidinėjimo reitinge ji liko viena pozicija žemiau nei vieta, garantavusi vardinį kvietimą. 

Donecke gimusi, o vėliau su tėvais Visagine įsikūrusi N.Kočergina sportinį kelią pradėjo kaip slidininkė. Kai ėmė mąstyti apie sportinės karjeros pabaigą, 2012-aisiais išgirdo trenerio Jevgenijaus Pečionkino siūlymą išbandyti jėgas biatlono trasoje. 2014 m. N.Kočergina pirmą kartą tapo Lietuvos biatlono čempione.

Skambių pergalių 32 metų pasaulio ir Europos slidinėjimo bei biatlono čempionatų dalyvė kol kas į savo biografiją neįsirašė. Tačiau joje neeilinių įrašų yra: 2015 m. N.Kočergina papildė Lietuvos sporto universiteto doktorantų gretas: ji apsigynė edukologijos mokslo krypties daktaro disertaciją „Skirtingo meistriškumo biatlonininkių (-ų) sportinio rengimo modeliavimas“.

Kaip slidininkas Sočio olimpinėse žaidynėse debiutavęs Vytautas Strolia keliaudamas į Pjongčangą į savo bagažą įsidės ir šautuvą – Pietų Korėjoje jis debiutuos kaip Lietuvos biatlono rinktinės narys. 
 

Sportinės karjeros kryptį V.Strolia pakeitė po Sočio žaidynių. „Tikrai esu patenkintas šiuo žingsniu“, – neslepia sportininkas. Juolab kad rezultatai kyla aukštyn. Štai šį olimpinį sezoną jis buvo neabejotinas pirmosios sezono dalies lyderis. Visose trejose sprinto varžybose pateko į 60-tukus, iškovodamas teisę startuoti persekiojimo lenktynėse. Pirmą kartą per karjerą pelnė įskaitinių Pasaulio taurės taškų. 

V.Strolia – jauniausias Lietuvos vyrų biatlono komandos narys. Iš Anykščių kilęs sportininkas lapkritį atšventė 25-ąjį gimtadienį. Stiprioji buvusio slidininko pusė – šliuožimas lygumomis ir nuokalnėmis. O šaudymas, kaip ir kitiems lietuviams, dažnai pakiša koją. 

Sočio žaidynių mišriojo stiliaus slidinėjimo lenktynėse V.Strolia užėmė 67 vietą, o po sprinto lenktynių laisvuoju stiliumi ir 15 km varžybų klasikiniu stiliumi liko 70-tas.  

Antrą kartą į žaidynes vykstantis sportininkas sako, kad jose nenori būti tik dalyvis. „Jei reikėtų rinktis išvažiuoti į olimpiadą ir tik sudalyvauti ar turėti visą gerą sezoną, bet be olimpiados, tikrai rinkčiausi antrąjį variantą“, – patikina V.Strolia.

Sočio olimpinėse žaidynėse Tomas Kaukėnas po trijų ugnies ruožų buvo antras ir ryškiai mirgėjo televizijos ekranuose, bet ketvirtąkart užsukęs į šaudyklą prašovė tris kartus ir užėmė galutinę 23 vietą. Kitose rungtyse jo rezultatai tąkart buvo kuklesni: 10 km sprinto lenktynėse užėmė 48-ą, persekiojimo – 40 vietą.
 

Daug iš savęs reikalaujantis Tomas yra prisipažinęs, kad didelis noras pasirodyti kuo geriau ne kartą jam yra pakišęs koją. Tačiau rezultatų, kuriais galėtume pasidžiaugti, buvo. 2016 m. pasaulio biatlono čempionate vyrų sprinto lenktynėse ignalinietis užėmė 21 vietą. Tai antras geriausias rezultatas pasaulio pirmenybių asmeninėse vyrų varžybose nepriklausomos Lietuvos biatlono istorijoje. Tik Gintaras Jasinskas 1993 m. pasaulio biatlono čempionato asmeninėse lenktynėse buvo 19-as. 2015 m. Europos čempionate Estijoje T.Kaukėnas užėmė 20 vietą asmeninėse lenktynėse.

Pjongčango žaidynės ambicingam 27-erių ignaliniečiui bus antrosios. „Visada noriu pasirodyti geriau nei pastarąjį kartą. Sočyje buvau 23-ias, todėl Korėjoje norėčiau patekti į dvidešimtuką, pasvajoju ir apie šešioliktuką“, – ambicijų neslepia biatlonininkas. 

Treneris A.Bučelis atskleidė, kad T.Kaukėno sportinė forma olimpinio sezono pradžioje šiek tiek šlubavo. Tačiau tai trenerių negąsdina – artėjant olimpiadai sportininkų rezultatai turėtų pamažu kilti. Pavyzdžiui, prieš ketverius metus T.Kaukėnas olimpinį sezoną pradėjo net nepatekdamas į geriausiųjų 70-tuką. „Tomas sugeba susikaupti reikiamu metu“, – vieną jo savybę atskleidžia A.Bučelis.

Sausio pradžioje po pasirodymo ketvirtame Pasaulio taurės etape sportininkas galėjo lengviau atsikvėpti – jį patį nudžiugino ne tiek gerėjanti fizinė forma, kiek padidėjęs šaudymo taiklumas.

Marija Kaznačenko
 

Lietuvos garbę Pjongčango olimpinėse slidinėjimo trasose gins buvusi biatlonininkė 24-erių Marija Kaznačenko, kuri pagal Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) taškų vidurkį ryškiai lenkia kitas savo konkurentes Lietuvoje. 
 

Tai bus jaunosios slidininkės olimpinis debiutas. Vos prieš porą metų apsisprendusi vietoje biatlono rinktis slidinėjimą savo sportinėje biografijoje ji kol kas turi daugiau įrašų, liudijančių biatlono varžybose pasiektus rezultatus. 

Visaginietė yra Lietuvos slidinėjimo čempionė. Praėjusiais metais dalyvaudama universiadoje persekiojimo lenktynėse užėmė 34 vietą, sprinto klasikiniu stiliumi lenktynes baigė 36-a, asmeninėse klasikiniu stiliumi varžybose finišavo 42-a, masinio starto lenktynėse buvo 29-a (tarp 40 dalyvių).

Tai slidinėjimo rinktinės lyderis, iškovojęs asmeninį olimpinį kelialapį ir dar vieną pelnęs antram Lietuvos rinktinės nariui. 28-erių ignaliniečiui tai bus antrosios žaidynės karjeroje. Tiesa, iki antrojo karto teko palūkėti, nes jo olimpinis debiutas įvyko 2010 m. Vankuveryje. Tada komandinio sprinto rungtyje jis užėmė 18 vietą, o sprinto lenktynėse finišavo 54-tas. Sočio olimpines žaidynes M.Vaičiulis praleido dėl ligos: beveik trejus metus iš sportinės karjeros slidininkui teko išbraukti dėl netikėtai užklupusios Laimo ligos. Sportuoti visa jėga M.Vaičiulis vėl pradėjo tik 2015 m. 
 

2015 m. Pasaulio taurės varžybų etape Italijoje sportininkas pasiekė geriausią šio dešimtmečio Lietuvos slidinėjimo rezultatą – pelnė 54,05 FIS taško. 2016 m. Armėnijoje M.Vaičiulis pagerino asmeninį rekordą, pelnydamas 50,17 FIS taško.

M.Vaičiulis – sprinteris. „Esu sukurtas trumpesniems nuotoliams, kur svarbiausios savybės – greitis, staigumas, jėga“, – yra sakęs slidininkas. 

M.Vaičiulis jau išbandė olimpines trasas – praėjusiais metais Pjongčange vyko Pasaulio slidinėjimo taurės etapas. Lygindamas šias trasas su Vankuverio ignalinietis sakė: „Vankuveryje trasa buvo ne tokia sunki. Šioje trasoje yra du ilgi ir statūs pakilimai, o nusileidimai su gana aštriais posūkiais.“
 

M.Vaičiulis pratęsė šeimos tradiciją: pirmoji jo trenerė buvo mama, daugkartinė Lietuvos čempionė ir prizininkė Dalia Vaičiulienė.

Sausio pradžioje paaiškėjo, kad trečiasis olimpinis slidinėjimo kelialapis atiteko Mantui Stroliai. Nacionaliniame olimpiniame atrankos reitinge jis vos 5 FIS taškais pranoko savo brolį Tautvydą. Beje, Lietuvos slidinėjimo rinktinės vyriausioji trenerė Kazimiera Strolienė – Manto mama. 
 

31-erių M.Stroliai tai bus taip pat antrosios olimpinės žaidynės – jis, kaip ir M.Vaičiulis, startavo 2010 m. Vankuveryje. Tada su M.Vaičiuliu komandinio sprinto varžybose liko aštuoniolikti, o sprinto lenktynių finišo liniją kirto 46-tas. 

Po Vankuverio žaidynių nusprendė dėti tašką sportinėje karjeroje ir pasirinko studijas Londone. „Mantas yra maksimalistas. Jeigu jis per varžybas norės patekti į stipriausiųjų dešimtuką, atiduos viską, kad į jį patektų. Tačiau Lietuvoje nėra galimybių sportininkams sudaryti idealių sąlygų – tokia realybė. Todėl Mantas ir nusprendė trauktis“, – yra sakiusi K.Strolienė. 

Bet nuo slidinėjimo M.Strolia nenutolo ir Anglijoje – viename klube jis treniravo turistus, slidinėjimo entuziastus, organizavo stovyklas Austrijoje, Norvegijoje, o priešolimpinį sezoną tyliai sugrįžo, vėl pradėjo dalyvauti varžybose ir pasivijo olimpinį traukinį.

Ieva Januškevičiūtė
 

Nors Sočio olimpinėse žaidynėse vilnietei Ievai Januškevičiūtei nepavyko pasiekti finišo nei slalomo, nei didžiojo slalomo rungtyse, ji savo vardą jau įrašė į istoriją, nes tapo pirmąja Lietuvos kalnų slidininke olimpinėse žaidynėse. 
 

I.Januškevičiūtė be konkurencijos keliaus ir į Pjongčango olimpines žaidynes. Jau labiau subrendusi kaip sportininkė ir turinti tarptautinių varžybų patirties. Sočyje jai buvo vos trečios tokio lygio varžybos po pasaulio čempionato ir Pasaulio taurės. 

23-ejų vilnietė vasarą ir rudenį daugiausia treniruojasi Druskininkų „Snow“ arenoje, o atšalus orams keliauja į pagrindinę savo treniruočių bazę Italijoje „Kronplatz Racing Center“. Ten su gabiais kalnų slidininkais iš kitų šalių ji treniruojasi nuo 2013-ųjų. 

Priešolimpinis sezonas I.Januškevičiūtei nebuvo itin sėkmingas. Pasaulio čempionate ji pateko į didžiojo slalomo rungties finalą ir užėmė 62 vietą.

Dėl olimpinių žaidynių sportininkė sulėtino tempą ir Lietuvos sporto universitete, kuriame studijuoja kineziterapiją, pasiėmė akademinių atostogų, kad galėtų atsidėti pasirengimui olimpinėms žaidynėms. 

Pjongčange debiutuos 17-metis kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas. Šveicarijoje gyvenantis ir Italijoje besitreniruojantis sportininkas kovodamas dėl olimpinio kelialapio aplenkė olimpietį Roką Zavecką. 

Talentingas slidininkas jau spėjo pasižymėti. Pasaulio čempionato debiutantas 2017 m. pakilo aukščiausiai iš Lietuvos kalnų slidininkų: didžiojo slalomo rungtyje užėmė 43 vietą. „Tai tikrai geras rezultatas, ypač įvertinant tai, kad nei latvių, nei estų, nei apskritai tokio amžiaus sportininkų finale nė vieno nebuvo“, – sakė Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos atsakingasis sekretorius Evaldas Brazlauskis.

Baigdamas priešolimpinį kalnų slidinėjimo sezoną Andrejus garsiai trinktelėjo durimis. Lietuvos sportininkas varžybose Italijoje slalomo rungtyje gavo 45,64 FIS taško. Tai geriausias rezultatas mūsų šalies istorijoje pagal šį rodiklį. Ankstesnis rekordas – 50,17 FIS taško dar nuo 1997 m. priklausė JAV lietuviui olimpiečiui Linui Vaitkui.