Po varžybų – aiškintis su teisėjais

Mantas Strolia jau pirmoje stačioje trasos nuokalnėje skaudžiai griuvo, bet iškart atsikėlė ir pratęsė lenktynes. Tačiau netikėto incidento metu prarastas greitis nebeleido 31 metų lietuviui išsilaikyti bent tarp vidutiniokų 30 km skiatlono lenktynėse. O likus iki finišo apie 9 km jis buvo priverstas pasitraukti iš varžybų, nes lyderiai Lietuvos atstovą ir dar kelis slidininkus prisivijo ratu. 

Tačiau iškart prie varžybų ties M.Strolios pavarde buvo parašyta DNF - nefinišavo. Tai reiškia, jog sportininkas pats pasitraukė iš trasos ir jam neįskaitoma jokia vieta. O tada, kai atletas sustabdomas prisivijus lyderiams, jis laikomas baigusiu varžybas ir galutiniame protokole įrašoma tiksli jo vieta. M.Strolios atveju - 63-ioji. 

Skiatlono lenktynės – vienas sunkiausių olimpinių išbandymų slidininkams. Pirmuosius 15 km jie įveikia klasikiniu stiliumi, o vėliau pasikeičia slides ir kitus 15 km rungiasi laisvuoju stiliumi, šliuoždami vadinamuoju čiuožėjo žingsniu.

Lenktynės baigėsi absoliučiu Norvegijos slidininkų triumfu – jie užėmė visą garbės pakylą. Auksą iškovojo Simenas Hegstadas Kruegeris (1 val.  16 min. 20 sek.), sidabrą – Martinas Sundby (atsiliko 8 sek.), bronzą – Hansas Christeris Holundas (atsiliko 9,9 sek.), 

Iš viso šioje rungtyje startavo 68 sportininkai. Nefinišavo 8 slidininkai – 5 buvo aplenkti ratu, o 3 patys pasitraukė iš distancijos.

Lietuvos slidinėjimo rinktinės trenerės Kazimieros Strolienės sūnus M.Strolia Pjongčange dar planuoja startuoti asmeniniame ir komandų sprinte, 15 km varžybose laisvuoju stiliumi ir 50 km lenktynėse klasikiniu stiliumi.

Mantai, kas nutiko trasoje ir po finišo?

Iškart po finišo teko eiti rašyti protestą, kad pataisytų protokolą. Nes įsivėlė klaida – parašė, kad aš pats pasitraukiau iš varžybų, nors mane ir kelis kitus sportininkus sustabdė teisėjai, kai atsilikome ratu. Tiesa, protesto neparašiau, nes susitikome su teisėjais. Komisijoje buvo ir tas, kuris mane sustabdė. Jis mane atsiminė ir viskas išsisprendė.

O dėl paties pasirodymo – jaučiausi pasiruošęs, iškart po starto važiavau lengvai, žvaliai. Kadangi pradėjau varžybas gale, žinojau, kad kai grupė išsitemps, bus sunku pakilti į aukštesnę vietą, todėl jau pirmoje įkalnėje išsikovojau aukštesnę poziciją. Kalnas buvo kiek per trumpas, į patį priekį nepavyko išsiveržti. O po to nelabai ir buvo galimybės, nes trasoje tik keturios vėžės ir pakankamai agresyviai visi važiavo. Vis dėlto kažkur įsibroviau, bet antrame nusileidime posūkyje, nors, atrodė, viską gerai dariau, man blokavo kelią ir pateko į griūtį.

Po griuvimo, nors ir greitai atsistojau, šiek tiek sukosi galva, atrodė kaip šalto dušo gavęs. Tai išmušė iš vėžių ir pirmas 5-10 minučių rankos šąlo, trūko oro, koordinacija buvo nekokia. Bet po to vėl įsivažiavau. Treneriai man sakė, kiek atsilieku nuo kitų sportininkų, pradėjau vytis, porą aplenkiau. Bet atėjo tas laikas, kai teisėjai išėjo į trasą ir sustabdė, nes lyderiai jau buvo pasiviję ratu.

Kaip būtų buvę, jei ne tas griuvimas, sunku prognozuoti, bet pradžia buvo pakankamai gera. O masiniame starte, kai prarandi kontaktą su grupe, ypač esant tokiam vėjui, labai sunku vienam važiuoti.

Kokia savijauta po finišo?

Raumenis šiek tiek traukia, nes daugiau jėgos reikia naudoti. Bet tai įprasta, kai tenka šliuožti skirtingais stiliais. Atidirbi vienu, tai kitu jau negali maksimaliai. Kadangi mano pasirodymas truko 1 val. 2 min., jaučiasi lengvas galvos svaigimas. Tačiau tai normalus dalykas – reikia gauti angliavandenių ir viskas susitvarkys iki kitų startų.

Laukia dar keturios rungtys. Ar visose dalyvausite, ar grafikas gali keistis?

Visose planuoji. Aišku, šiek tiek neramu dėl 50 km klasikiniu stiliumi. Tikiuosi, kad nebus tokio stipraus vėjo. Nes kai pripusto sniego į vėžes, slydimas nekoks.

Trasoje šiandien geriau jautėsi daugiau ištvermės turintys sportininkai, o ne jėgos ir greičio, kaip aš. Nes šiomis savybėmis buvo sunku pasinaudoti. Atrodo, spiriesi, o neneša. Tenka dažniau atsispyrinėti, širdis daugiau dirba, daugiau sunaudoja deguonies. Stengiausi, kiek tik galėjau, bet atrodė, lyg važiuoju aukštikalnėse. Nori greičiau, bet niekaip negali. Kai slydimas geresnis, vėžė kietesnė, pranašumą įgyja daugiau jėgos turintys slidininkai.

Sprintas vyks toje pačioje trasoje, ar distancijos konfigūracija smarkiai keisis?

Sprintas vyks stadione ir prie jo. Dalis trasos bus ta pati. Bet pirmas pakilimas bus trumpesnis. O antras kalnas bus statesnis ir sunkesnis, toks, kaip šiandien čiuožėjo žingsnio trasoje. Per treniruotes pabandžiau šią trasą, išlaikiau tokį greitį, kaip pernai per čia vykusį Pasaulio taurės etapą lyderiai. Bet neaišku, koks pernai buvo slydimas.

Jaučiuosi teigiamai nusiteikęs ir tikiuosi parodyti, ką galiu geriausiai, patekti į antrą etapą ir dalyvauti ketvirtfinaliuose. Nes trasa man tinkama, reikia daug jėgos, kalnai statūs, kas yra sunku, bet man tinka, nes galiu bėgti trumpais galingais žingsniais. Tiesiog antrame kalne reikės labai stipriai iškentėti ir tada bandyti nusigauti nuo kalno ir finišuoti. Manau, tai sugebėsiu.

Prieš išvažiuojant į Pjongčangą darėme tyrimus Edukologijos universitete. Ant slidinėjimo ergometro minutę maksimaliai dirbi, po to minutė poilsio ir vėl minutė darbo. Ir antrą minutę sugebėjau net padidinti galingumą. Aišku buvo labai bloga, silpna, pykino. Bet tai ir parodo gerą fizinę formą, kad gali save taip iškankinti.

Mano tikslas per sprintą pirmą kalną įveikti 95 procentų pajėgumu, o antrame atiduoti save tiek, kad norėčiau griūti kalno viršuje, bet kažkaip iškentėti, nusileisti ir finišuoti. Tikiuosi, taip ir bus.

Ar rytoj ilsėsitės, ar laukia treniruotė?

Rytoj kaip ir laisva diena, bet vis tiek reikia iš ryto nueiti į sporto salę palaikyti raumenų tonusą, nes sprintas reikalauja galingumo. O po pietų lengvai testuosime slides. Stengsimės tą padaryti per trumpesnį laiką, nes vakar užtrukome 1 val. 52 min.

Slides šios dienos lenktynėms pavyko paruošti tikrai gerai, jos puikiai slydo. Už tai noriu padėkoti tepėjams ir trenerei.