D. Česnauskis nesigaili nepakabinęs batelių

36 metų Deividui Česnauskiui liko sužaisti vos dvejas oficialias „Trakų“ rungtynes ir jis taps trečiuoju riteriu, sužaidusiu bent šimtą rungtynių senosios sostinės komandoje. Tokiais pasiekimais pasigirti gali tik Justinas Januševskis ir komandą prieš šį sezoną palikęs Aleksandras Byčenokas.

 

Po praėjusio sezono apie karjeros pabaigą jau galvojęs D. Česnauskis su klubu pasiekė susitarimą ir toliau ginti „Trakų“ spalvas bei įgyvendinti svajonę – karjeros šešėlyje tapti šalies čempionu.

 

Kartu su komandos draugais ilgametis šalies nacionalinės rinktinės futbolininkas dvi savaites praleido Baltarusijos Gardino mieste ir tik prieš keturias dienas grįžo namo.

 

„Sunkiai padirbėjome, tačiau tai neišvengiama. Tos dvi savaitės buvo pagrindinis pasiruošimo etapas būsimam sezonui. Turėjome daug kontrolinių rungtynių, treneriai davė nemažai krūvio... Sakyčiau, kad iš stovyklos išspaudėme labai daug“, – pokalbį su oficialia klubo svetaine pradėjo D.Česnauskis.

 

Visų pirma, abejoju, ar tuo metu Baltarusijoje galėjome rasti stipresnių varžovų. Kita vertus, visos geros komandos iš pradžių žaidžia su silpnesniais priešininkais, o laikui bėgant – jie stiprėja. Mūsų paskutinės rungtynės su Gardino „Neman“ kaip tik ir buvo jėgų patikrinimas prieš gerą komandą. Palaipsniui, toms rungtynėms mes pasiruošėme ir jas sužaidėme tikrai aukštu lygiu.

Kiekvienos rungtynės yra testas, o šį testą mes išlaikėme tikrai neprastai. Kita vertus, mes puikiai suprantame, kad tai tėra pasiruošimo kontrolinė dvikova, o tai nesuteikia teisės daryti didelių išvadų. Šį šeštadienį turėsime dar vieną sparingą su Borisovo BATE. Labai tikiuosi, kad tose rungtynėse komanda parodys savo tikrą lygį. Tos rungtynės padės atsakyti į daugiau klausimų, bet ir dabar manau, kad komanda jau pasiruošusi kokybiškam futbolui.

 

Anksčiau praktiškai visas pasiruošimas vykdavo Lietuvoje su trumpomis išvykomis į Rygą. Šiemet turėjome dvi savaites Baltarusijoje, o tai be jokios abejonės keičia ir patį pasiruošimą. Tačiau man tai ne naujiena – esu žaidęs komandose, kur stovyklos užsienyje buvo įprastas dalykas.

 

Pats branduolys išlikęs. Jis tikrai yra stiprus, galintis kovoti dėl aukščiausių vietų. Be to, klubas vis dar ieško žaidėjų, kurie dar labiau sustiprintų komandą. O esant traumoms ar diskvalifikacijoms, treneriui neskaudėtų galva, kuo juos pakeisti.

 

Į šį klausimą treneris atsakytų geriau, bet aš pats asmeniškai jaučiuosi tikrai gerai. Fizinės kondicijos yra geros. Jei treneris kažkuriose rungtynėse mane pasirinks, aš tam būsiu pasiruošęs.

 

Tikrai nesigailiu. Jau seniau buvau užsibrėžęs tikslą, kad rungtyniausiu iki 37 metų, todėl labai džiaugiuosi, kad su klubu radome bendrą kalbą, susitarėme ir toliau likau „Trakuose“.