"Vytis“ yra aiškiai geresnė komanda"

Antrajame pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio divizione komandos ima gyventi ketvirtfinalio nuotaikomis. Vienoje iš porų dvejų metų senumo sąskaitas suvedinės „Mezon-NKL“ reguliariojo sezono nugalėtojas Šakių „Vytis“ ir Jonavos „Jonava“. 

 

2016-aisiais jonaviškiai po dramatiškos serijos rezultatu 3:2 palaužė serijos favorite laikytą Šakių komandą ir iškovojo bilietą į finalo ketvertą. Vietą tarp keturių geriausiųjų tuometinei „Petrochemai-Dexterai“ išplėšė Tadas Sebežiovas, paskutinėmis penktųjų serijos rungtynių akimirkomis pataikęs dvitaškį per Karolio Brusoko rankas.

 

Šiuo metu Šerbūro mieste Prancūzijoje rungtyniaujantis buvęs geriausias „Mezon-NKL“ čempionato kovotojas dėl atšokusių kamuolių sutiko pasidalinti prisiminimais apie iki šiol atmintyje išlikusią kovą dėl vietos tuomet Palangoje vykusiame finalo ketverte.

 

Net nenoriu prisimint (juokiasi). Kartais dabar dar pagalvoju, kaip ten buvo. Tikrai buvo gera kova. Kartais pagalvoju, ar išvis NKL yra buvusi tokia serija, kuri baigtųsi tik vieno taško bendra pergale. Kažkada sėdėjau, prisiminiau ir pasižiūrėjau tas rungtynes, dėl įdomumo sudėjau visų penkerių rungtynių rezultatus. Išėjo taip, kad Jonava laimėjo tuo vienu tašku, kuriuo laimėjo paskutines rungtynes Šakiuose. Pasidarė dar labiau „abydna“. 

Būna, pagalvoji, kas galėjo būt kitaip. Kad ir toje paskutinėje atakoje. Gal buvo galima anksčiau ateiti į pagalbą, keistis. Dažnai prisimenu tas rungtynes. Turėjom labai gerus šansus patekti į finalo ketvertą, bet Jonava rodė charakterį. Kovojom ir jie, ir mes, bet gal fortūna buvo labiau jų pusėje. Kapojomės. Buvo ir žodžiai, kalbų aikštelėje buvo. Niekas nebuvo draugas. Ėjom tiek mes, tiek jie iki pergalės.

Kiek išeina, tiek žiūriu, kaip žaidžia „Vytis“. Dažnai šeštadieniais patys turim rungtynes ir keliaujam, tai bent jau pasižiūriu rezultatą, kai degalinėj sustojam pavalgyt ir randam internetą. Šiaip, jeigu esu namie, tai visada žiūriu, kaip žaidžia, kaip sekasi, kaip „chebrytė“ nusiteikus. Stengiuosi nepraleisti, kaip sakoma. 

 

Komanda labai neblogai sukomplektuota. Nėra labai jau ryškių žaidėjų, bet trenerį Aurimą Jasilionį aš pažįstu iš seniau. Tada jis dar nebuvo vyriausiasis treneris, bet jau tada buvo žodžio žmogus, viską užsivedęs darydavo, stengdavosi, kad kitiems būtų kuo geriau ir kad jo darbas atneštų naudą. Šiais metais tą ir matom. Daug iš žaidėjų reikalauja, bet labai gražu žiūrėt tą krepšinį. Viskas laiku: ir perdavimai, ir rotacija gynyboje. Kaip laikrodis. Ne veltui po dviejų kėlinių dažniausiai būna aiškus rezultatas.

 

Pagal šį sezoną rodomą krepšinį „Vytis“ yra aiškiai geresnė komanda. Čia nekyla klausimų. Bet visi žinom Jonavą. Yra nemaža dalis vyrukų, kurie ne pirmą ir ne antrą sezoną žaidžia kartu ir turi atkrintamųjų patirties. Manau, kad nebus labai lengva, gal jie pasiims vieną pergalę, bet, manau, „Vytis“ turėtų seriją laimėt ir išeit į finalo ketvertą.

Prisiminimai tikrai geri. Su treneriu dar prieš „Vytį“ teko dirbt, keliai buvo suvedę „Perlo“ komandoje. Tikrai sakyčiau, kad geras treneris. Reikalauja daug, bet atsidavęs darbui. Stengiasi padėti, jeigu reikia patarimų. Niekada nieko neatidėlioja, visada paklausia, kaip sekasi. Gali būti ir treneris, ir draugas. Su Dovydu irgi, būna, susirašom. Apie jį prisiminimai irgi geri. Labai padėdavo „Vyčiui“, traukdavo komandą ir kovodavo, bet išvyko į Pasvalį. Galėjo dar pasilikt pas mus (juokiasi).

 

Ačiū už pokalbį.
 

Turtingą tarpusavio dvikovų istoriją turinčios „Vyčio“ ir „Jonavos“ ekipos kovas atkrintamosiose, kaip ir kitos trys poros (Klaipėdos „Neptūnas-Akvaservis“ – Mažeikių „Ereliai“, Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ – Tauragė, „Šilutė“ – Kauno „Žalgiris-2“) pradės jau šeštadienį 16 valandą.