Tribūnose kiekvienas turi savo pareigas

Krepšinis be sirgalių būtų kitoks. Dažnai jie yra vadinami šeštuoju žaidėju, kuris atlieka ne ką mažiau svarbų darbą nei komandos nariai, nors ir už aikštelės ribų. Tikrasis sirgalius tiki savo komanda – nesvarbu, sekasi jai ar ne. Būtent tokie ir yra Panevėžio „Lietkabelio“ komandos gerbėjai, kurie savo komanda tikėjo dar gerokai iki pernykščio pavasario, kai jų palaikomas „Lietkabelis“ Lietuvos krepšinio lygoje užėmė antrąją vietą ir iškovojo sidabro medalius.
 

Marius Červinskas šiuo metu užima svarbiausias – sirgalių lyderio pareigas, kurias eina jau pusantro sezono. Kaip tikras lyderis, jis nesiima imtis visko organizuoti pats, kaip sako – to vienam žmogui padaryti ir nepavyktų. „Tai atsakingas darbas. Esame pasiskirstę grupėmis, kurios atlieka tam tikrus veiksmus – vieni sudarinėja sąrašus, kiti buria į išvykas ir t.t. Bet šį darbą verta daryti, nes būti sirgaliumi yra rimčiausia pareiga tiek miestui, tiek komandai“, – pasakojo jis. 

Jam pritaria ir vienas aktyviausių „Lietkabelio“ sirgalių Audrius Studžas, kuris aktyviai lankytis varžybose pradėjo dar nuo 2012-ųjų, o praėjusį sezoną dalyvavo praktiškai kiekvienose rungtynėse. Jo įsitikinimu, be sirgalių ir pats krepšinis būtų kitoks: „Sirgalius yra šeštas žaidėjas, nors ir už aikštelės ribų. Todėl visada norisi, kad tas žaidėjas būtų kuo stipresnis. Juk kuo daugiau palaikančiųjų, tuo daugiau emocijų, triukšmo, palaikymą geriau jaučia ir žaidėjai.“

M. Červinskas vis dar puikiai atsimena praėjusio sezono pradžią ir pirmąsias pergales. „Nuo pat sezono pradžios jautėsi, kad šįkart kažkas bus kitaip, kad galime padaryti daugiau nei anksčiau. Žinoma, pirmiausia tai yra trenerio ir žaidėjų nuopelnas, bet man atrodo, kad sirgalių palaikymas yra didelė dalis sėkmės, todėl ir jie pradėjo reikštis kur kas aktyviau. Neapsakomas jausmas, kai pirmą kartą stebi komandos varžybas pilnoje arenoje“, – prisiminimais dalinosi sirgalių lyderis.  

Žinoma, buvimas sirgaliumi turi ir savų privalumų. Vienas jų – galimybė susipažinti ir pabendrauti su komandos žaidėjais. Tiek M. Červinskas, tiek ir A. Studžas kartu su jais dalyvauja labdaros vakaruose, kuriuose žaidėjai mielai pabendrauja, pasijuokia ir nusifotografuoja su palaikymo komanda. „Bendravimas yra tikrai draugiškas, ypač broliai labai šiltai bendrauja su visais“, – paskutinį renginį prisiminė aktyvus sirgalius A. Studžas.

M. Červinsko žodžius apie gerokai išaugusią gerbėjų armiją patvirtina ir pernai pasiektas rekordas. Praėjusio sezono finalines LKL rungtynes su Kauno „Žalgiriu“ stebėjo net 6969 krepšinio aistruoliai. Taip keliomis dešimtimis buvo pagerintas „Cido“ arenos lankomumo rekordas, užfiksuotas 2011 m. Europos krepšinio čempionato metu, ir keliais šimtais – „Lietkabelio“ rungtynių lankomumas.

Neslūgstantį aktyvumą pastebi ir „Cido“ arenos generalinis direktorius Tomas Inčikas. „Turbūt niekas apskritai nesvajojo, kad iš beveik pačio galo komanda šaus į TOP 2. Tie rezultatai žmonėms tikrai sukėlė nuostabą, miestas pradėjo gyventi krepšiniu. Buvo išvis nebemadinga nežinoti apie krepšinį ir neturėti bilieto į rungtynes. Tuo metu praktiškai kiekvienose varžybose mušdavome bilietų pardavimų rekordus, o kuo arčiau finalo, tuo didesni ir skaičiai“, – pasakojo jis.

Pasak T. Inčiko, natūralu, kad naujame sezone esant kiek kuklesniems rezultatams, tik pergalių norintys žiūrovai šiek tiek atsifiltruoja, tačiau ištikimiausi fanai išlieka visada ir nuolat palaiko savo mylimą komandą. Vis dėlto, jis neabejoja, kad atkrintamosiose rungtynėse susidomėjimas vėl pasieks praėjusių metų rodiklius. 

Tačiau tikrieji sirgaliai niekada nenuleidžia rankų ir tikėjimas savo komanda neapleidžia. Sirgalius A. Studžas į situaciją žvelgia paprastai: „Kamuolys yra apvalus, finalai dar toli, o tikras fanas visada tiki, kad laimėsime“. 

Būtent tokie sirgaliai ir pretenduoja į kasmet teikiamą, „Lietkabelio“ ir „Kalnapilio-Tauro“ grupės įsteigta „Ištikimiausio gerbėjo“ taurę. Kas ją gaus šiemet, paaiškės jau gegužės mėnesį. Pernai ji atiteko Laurai Trumpickienei.

„Cido“ arenos generalinis direktoriaus teigimu, tokių fanų „Lietkabeliui“ galėtų pavydėti net ir tokios komandos, kaip Kauno „Žalgiris“. „Daug kas išskiria kaunietį „Žalgirio" faną kaip lojaliausią savo komandai, bet tereikėjo kelis kartus pralaimėti ir net rungtynių dieną labai svarbiose varžybose bilietai dar nebuvo išparduoti. 

Pasak jo, „Lietkabelis“ tikrai turi lojalų žiūrovą ir sirgalių, kuris net ir bėdoje susirenka ir palaiko. „Manau, kad turbūt jau niekada negrįšime į laikus kaip prieš septynetą metų, kai būdavo sunku surinkti net šimtą ar du šimtus žiūrovų. Galiausiai ir komanda nuolat įrodinėja, kad yra verta daugiau“, – optimistine nuotaika pokalbį baigė T. Inčikas.