Lina Daugėlaitė 2018 m. balandžio 1 d. 14:15 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Olimpinės svajonės neatsisako

Nors skylėtas biudžetas nedžiugina, priežasčių šypsotis žirginio sporto atstovai vis tiek turi. Lietuviai puoselėja olimpinę svajonę.

D.Gutkauskas.
Gedimino Gutkausko archyvo nuotr.
D.Gutkauskas.
   
Lietuvos žirginio sporto sąjungos (LŽSS) prezidentas Gediminas Gutkauskas, pasakodamas apie savo sporto šakos padėtį Lietuvoje, turi priežastį šypsotis: nors žmonių Lietuvoje mažėja, bet šios sporto šakos atstovų – ne. Gal net atvirkščiai – daugėja. „Daugėja mėgėjų, daugėja žirgynų – stato naujų, plečia esamus, varžybų dalyvių irgi daugėja. Šiuo atžvilgiu labai skųstis negalime“, – pripažįsta LŽSS prezidentas. 
 
Skaičiuojant mėgėjus ir profesionalus – visus tuos, kurie ateina į žirgynus, susidaro apie 1700 šios sporto šakos entuziastų. Didesnių ir mažesnių privačių žirgynų prezidentas suskaičiuoja netoli šimto. Valstybiniai yra trys – Sartų, Nemuno ir Vilniaus. „Yra dar Baisogaloje, bet ten daugiau žemaitukai, ne sportiniai žirgai“, – paaiškina G.Gutkauskas. 

Lietuvos žirgynuose yra tarptautinio lygio žirgų. Štai kovo pradžioje Lenkijoje vykusiame CSI3* Pasaulio taurės etapo Centrinės ir Vidurio lygos Šiaurės sublygos finale Danielius Gutkauskas su savo žirgu Lotus 6 buvo septintas tarp 143 duetų. 

„Žirgai yra vokiški, belgiški ar olandiški. Jie gimsta vienoje ar kitoje šalyje, bet pagrindinis kraujas tas pats visame pasaulyje“, – apie globalizaciją, neaplenkusią ir žirginio sporto, prasitaria pašnekovas.

Lietuvių arkliukas

Lietuviai stipriausi yra konkūruose. LŽSS prezidentas vardija ne vieną pajėgų Lietuvos raitelį: Andrius Petrovas, Danielius Gutkauskas, broliai Matas ir Kristupas Petraičiai, Irmantas Grikienis, vis dar kovoja ir jaunimui nenusileidžia balandžio pradžioje 60 metų jubiliejų švęsiantis Zigmantas Šarka. Perspektyvi sportininkė Monika Paulauskaitė, kuriai gruodžio pabaigoje suėjo 17 metų. 
 
„Ir ji pirmą kartą kvalifikavosi pasaulio reitingo lentelėje. Manau, dar šiais metais ją išvysime tarp lyderių Lietuvoje. Monika turi labai stiprią komandą: ir žirgų, ir trenerį, ir aptarnaujantį personalą – daktarą, arklininką, autovežį“, – vardija G.Gutkauskas. 

Po trejų metų pertraukos į didįjį sportą sugrįžo ir jo sūnus Benas Gutkauskas, kuris iš lietuvių prieš šią pertrauką buvo pasiekęs geriausių rezultatų – 2012 m. iškovojo aukščiausią apdovanojimą, tapdamas Centrinės Europos lygos nugalėtoju, buvo prasibrovęs tarp pajėgiausių šimto planetos sportininkų ir liko per žingsnį nuo Londono olimpinių žaidynių.  

„Benas buvo pasitraukęs, nes sakė, kad su mūsų turimomis lėšomis pasiekė viską, ką galėjo, daugiau pasiekti buvo neįmanoma, nes viskas brangu. Be to, norėjo pailsėti. Bet dabar vėl pasiilgo sporto, mato šviesą tunelio gale, yra perspektyvų, yra jaunų gerų žirgų, taigi bandome laimę toliau“, – apie sūnaus norą vėl dalyvauti varžybose prasitaria tėvas.  

Ar sunku raiteliui po trejų metų pertraukos grįžti į didįjį sportą? „Kadangi pagrindinis fizinis krūvis tenka žirgui, tai jeigu raitelis turi jausmą, supratimą, jam gerai formai pasiekti reikia gal pusmečio ar metų. Svarbiausia – turėti keturkojį draugą, parengti jį, kad tave neštų ir būtų toks stiprus, jog galėtų šokti per pačias aukščiausias kliūtis“, – žirginio sporto subtilybes dėsto G.Gutkauskas. 

Beldžiasi į olimpinius vartus 

Žirginio sporto atstovai turi gražią tradiciją per olimpiečių palydas į žaidynes įteikti jiems pasagą – nuo seno žinomą laimės simbolį. O kada jie ne tik pasagą įteiks, bet į olimpinę šventę drauge išlydės ir savo sporto šakos atstovą?  

„Mes stengiamės kiekvienais metais tą padaryti. Bet į Pasaulio taurės finalą iš mūsų zonos, 16 valstybių, gali pakliūti tik trys sportininkai. Ir mes per pastaruosius aštuonerius metus jau tris kartus buvome pakliuvę. Tai daug, nes ten iš viso dalyvauja tik 30 sportininkų. Taigi atranka sudėtinga – vyksta 15 etapų, tūkstančius kilometrų reikia su žirgais nukeliauti, kad turėtum šansą patekti į finalą. Į olimpiadą konkurencija dar didesnė: iš mūsų zonos, kur jau 29 valstybių atstovai, pakliūva vos du raiteliai. Patekti į olimpiadą itin sudėtinga, bet įmanoma. Tik reikia turėti noro, žirgą ir finansų. Raitelių Lietuvoje yra, o mūsų sportas ilgaamžis. Londone, regis, vyriausias raitelis buvo 72 metų – tokio amžiaus japonas dailiojo jojimo rungtyje dalyvavo. Mes rankų nenuleidžiame“, – patikina G.Gutkauskas. 
 
Vienintelė bėda – žirgai. Tie, kurie gali šokti Pasaulio taurės etapuose, kainuoja milijonus. „Kur dar autovežiai žirgams vežioti ir taip toliau, o Sporto departamentas mus skriaudžia, viskas iš privačių lėšų... Bet einame į priekį: pamaina auga, turime daug gerų žirgų, bet jie kol kas jauni – penkerių–septynerių metų, o aukščiausio lygio varžybose dalyvauti reikia 10–16 metų žirgų. Turim auginti, kantriai laukti ir dirbti“, – sako LŽSS prezidentas.  

Olimpinė atranka žirginio sporto atstovams prasidės 2019-aisiais. Olimpinę atranką reikės įveikti ne tik raiteliui, bet ir žirgui. „Paskelbiamos varžybos, kuriose vyksta atranka. Nustatomi kriterijai – tam tikrą aukštį, tam tikrą konkūrą žirgas turi įveikti, sakykim, su vienu metimu. Taip žirgas įveikia kvalifikaciją, o raitelis mažiausiai turi būti pakliuvęs į pasaulinio reitingo šimtuką. Tada iš raitelių imamas tas, kurio reitingas aukščiausias ir kurio žirgas turi daugiausiai kvalifikacijos taškų“, – sudėtingą sistemą dėsto G.Gutkauskas. 

Kitos rungtys

Kalbėdamas apie kitas olimpines rungtis G.Gutkaukas sako, kad dailiojo jojimo sritis turi perspektyvų. Džiugina šios rungties atstovės Sandros Sysojevos rezultatai, taip pat Raimonda Palionytė. „Perspektyvi Barbora Jakilaitė – tai viena jauniausių ir perspektyviausių raitelių. Stumiamės į priekį, nestovime vietoje“, – patikina LŽSS vadovas. 
 
Trečioji olimpinė rungtis – trikovė. Kol kas ji Lietuvoje išplėtota silpniausiai. G.Gutkausko manymu, tai lemia šios rungties specifika: „Anksčiau buvo bėda dėl trasų, dabar trasą lyg turime, bet sportininkų nėra daug, nes tai specifinė rungtis, kur žirgai ir žmonės patiria daugiausia traumų. Atrodo, jau pasiruošei žirgą, jau jis gali startuoti – ir, žiūrėk, trauma, visas tavo darbas nueina šuniui ant uodegos. Vėl reikia laukti arba turėti stiprią pamainą – kokius penkis žirgus, kad galėtum dalyvauti varžybose. Stipriausias trikovės rungtyje yra Aistis Vitkauskas. Jis šiuo metu gyvena, dirba ir treniruojasi Danijoje, dalyvauja varžybose, turi ambicijų iškovoti olimpinį kelialapį.“ 


Siekia aukštesnės kategorijos

Kovo pradžioje Lenkijoje vykusios vienos svarbiausių šio sezono varžybų Lietuvos raiteliams buvo sėkmingos. CSI3* Pasaulio taurės etapo Centrinės ir Vidurio lygos Šiaurės sublygos finale sudėtingiausioje „Grand Prix“ rungtyje geriausiai sekėsi D.Gutkauskui su žirgu Lotus G – jie galutinėje rezultatų lentelėje  užėmė 17 vietą. Dar vienoje vidurinio rato rungtyje (kliūčių aukštis – 140 cm) D.Gutkauskas su antruoju savo žirgu Ciola 2 užėmė septintą vietą. 
 
Mažojo rato rungtyje (kliūčių aukštis – 130 cm) sėkmė lydėjo A.Petrovą su žirgu Lašas bei Gediminą Paškevičių su Quattra. Abu duetai liko per žingsnį nuo nugalėtojų pakylos: A.Petrovas užėmė ketvirtą vietą, G.Paškevičius – penktą. Mažojo rato rungtyje startavusi jaunoji M.Paulauskaitė su žirgu Lordanos As liko šešta. 

„Tai vienos svarbiausių varžybų šį sezoną, todėl džiugu, kad jos buvo sėkmingos mūsų raiteliams. Jiems teko varžytis su stipriais varžovais, todėl neabejoju, kad įgyta patirtis, sportinis azartas juos įkvėps“, – džiaugiasi G.Gutkauskas.

Šiemet Lietuvoje bus surengti du Pasaulio taurės etapai. Tai maksimumas, kiek gali surengti viena valstybė. Tad šiemet žirginio sporto entuziastus pasižiūrėti į geriausius raitelius kvies Palanga ir Šiauliai. 

„Susirinks visi mūsų pagrindiniai Centrinės ir Vidurio Europos raiteliai, nes visi renka taškus, gaudo tokias varžybas, ne visi gali papulti į jas, nes yra atranka, dalyvių skaičius ribojamas – kiekvienai šaliai gali atstovauti tik po keturis sportininkus. Suvažiuoja latviai, estai, rusai, lenkai, baltarusiai, čekai, vengrai – visi iš šios zonos. Tiesa, neaišku, kaip jie gegužės mėnesį bus pasiruošę varžyboms, nes po žiemos išeiti į lauką – skirtumas didelis. Tad dar nežinia, kokios bus formos raiteliai, kas atvažiuos – paraiškos dar siunčiamos“, – paaiškina G.Gutkauskas. 

Raiteliai Palangoje, tiksliau, šalia jos esančiuose Dargužiuose, rinksis gegužę. Čia tokio lygio varžybos vyks pirmą kartą. O štai Šiaulių universali arena žirginio sporto atstovų Meka virs spalį. Joje Pasaulio taurės etapas vyks jau septintą kartą. 

Šiauliuose rengiamos varžybos turi dviejų žvaigždučių kategoriją. Organizatoriai intensyviai ieško galimybių pakelti varžybų lygį ir prie dviejų žvaigždučių pridėti dar vieną. „Tada būtų daugiau reitinginių konkūrų, Lietuvos raiteliai galėtų kvalifikuotis Pasaulio taurės reitingų lentelėje, nes mes neribojame dalyvaujančių lietuvių skaičiaus. Pasikeistų prizinis fondas ir iš karto atvažiuotų stipresnių raitelių, pakiltų visas varžybų lygis“, – aiškina pašnekovas. Bet ar pavyks pakelti Šiauliuose rengiamų varžybų lygį, priklausys nuo to, kaip seksis rasti rėmėjų. 

Prakalbus apie finansus LŽSS vadovo veidas niaukiasi – be rėmėjų pagalbos nebūtų įmanoma ne tik šių varžybų surengti, bet ir apskritai kultivuoti žirginio sporto Lietuvoje. „Departamentas šiemet iš biudžeto skyrė 10 tūkst. eurų. Tiek reikia nuvažiuoti į vienas ar dvejas varžybas komandai – keturiems sportininkams. O štai suorganizuoti uždarose patalpose Pasaulio taurės etapą kainuoja apie 150 tūkst. eurų. Jau nekalbu apie tai, kad dar visą administraciją reikia išlaikyti, varžybas rengti ir panašiai“, – atsidūsta LŽSS vadovas.  

Metinis LŽSS biudžetas – 40 tūkst. eurų, nes 30 tūkst. eurų skiria Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Tiesa, kišenę dar papildo Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas, tačiau jo skiriamos lėšos yra tikslinės – sporto inventoriui ir įrangai įsigyti skirta 19 tūkst. eurų, dar 1,5 tūkst. eurų skirta sporto visiems plėtotei. 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kitas sportas
KOMENTARAI
 
 
 
„Kibirkšties“ klube – netikėtos permainos
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
R.Javtokas: „Vienas ėjau gatve ir verkiau“
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
Karantino metu – pratybos su NBA atstovais
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
 
„Nuostabus karantinas… juokauju, aišku“
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
„Gintros“ futbolininkės atnaujino treniruotes
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
„EEuro 2020“ tapo neįkainojama patirtimi
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
Maratonininkams motyvaciją kelia mėgėjai
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
Kai visos durys užsitrenkė, atsivėrė naujas
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
Atšauktas lengvosios atletikos čempionatas
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
 
Gavus leidimą, bus galima žaisti tenisą
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
Teniso kortų ypatumai
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
LTS klausia SAM: ar galima žaisti tenisą?
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
Čempiono treniruočių partneriu tapo tėvas
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
Imtynių treneris keičia profesiją
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
COVID-19 susirgo Lietuvos boksininkas
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
 
UCI pratęsė varžybų sustabdymą
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
Leidžiasi į kulinarinius atradimus
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
Olimpinių žaidynių nukėlimas tikslo nepakeitė
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
Subliuško rankininkų svajonė
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
Baltijos rankinio lyga čempionų neturės
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
Po 2 val. diskusijų – lemtingas sprendimas
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
 
Lietuvos čempionatai nugalėtojų neturės
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
Laukia galimybės grįžti į Lietuvą
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
„Prancūzai nerimtai žiūri į grėsmes“
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
Iš tikro automobilio – į virtualų pasaulį
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
Karantinas pakeitė lenktynininkų planus
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
Virtualų ralį laimėjo R. Steponavičius
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
 
Visas gyvenimas – žiemos sportui
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
Ledo ritulio rinktinės - aukštumose
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
Įsibėgėja Kauno ledo arenos statybos
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
Nuotolinėse varžybose - 9 šalių lankininkai
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
M. Valčiukaitė: „Keista grįžti ant vandens“
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
Ką D.Rapšys veikė Vilniaus baseine naktį?
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
 
Vilniuje atnaujinami sporto aikštynai
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
Lietuvą labiausiai garsina sportininkai
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
Černobylio pragare – ir garsus lengvaatletis
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas