Ledo snaiperis miške apsiginkluoja lanku

Nuo tada, kai Dainius Zubrus pastarąjį kartą atstovavo Lietuvos rinktinei, jo gyvenime pasikeitė daug dalykų, tačiau tik ne noras aikštėje atiduoti visas jėgas ir būti geriausiu. 
 

Tada jis dar nebuvo lanku sumedžiojęs briedžių ir stirnų, pakeliavęs sniego motociklu po Kanadą, su šeima nebuvo persikėlęs iš Naujojo Džersio į Floridos valstiją, iš ten sprukęs nuo uragano. Tada, 2014 m., D.Zubrus dar nebuvo baigęs profesionalo karjeros, metus net nelipęs ant ledo. Atvirkščiai – lietuvis buvo stipriausios pasaulio lygos NHL klubo „New Jersey Devils“ vienas svarbiausių puolėjų.

Tąsyk D.Zubrus padėjo Lietuvos rinktinei iškovoti 2014 m. pasaulio čempionato pirmojo diviziono B grupės bronzą ir kartu su visa šeima – kanadiete Nathalie Sanschagrin ir judviejų vaikais Emma ir Tomu – ant Vilniaus „Siemens“ arenos ledo džiaugėsi pirmuoju medaliu, laimėtu atstovaujant gimtinei. 

Dabar D.Zubrus vėl yra Lietuvoje. Praėjusią savaitę į savo butą Vilniuje įžengęs 39 metų ledo ritulio veteranas jau treniruojasi, gimtinėje sutiko Velykas, o iškart po pavasario švenčių oficialiai prisijungė prie Lietuvos rinktinės.

Nors rudenį, atvažiavęs pasižiūrėti, kaip Lietuvos rinktinėje per turnyrą Klaipėdoje debiutuoja olimpinis čempionas Darius Kasparaitis, D.Zubrus dar nebuvo tikras, ar sugrįš į gimtinę vėl ginti jos garbės. „Aš net metus nebuvau užlipęs ant ledo. Todėl nenoriu prisižadėti. Tai, aš jau pradėjau čiuožti, rengiuosi fiziškai. Bet jei sugrįšiu, aš noriu mėgautis savo žaidimu, o ne bet kaip sužaisti. Ne tik atvažiuoti, kad apsivilčiau rinktinės aprangą“, - teigė 2016 m. profesionalo karjerą baigęs puolėjas.

O šiandien, po pirmosios treniruotės su Lietuvos rinktine, veteranas pareiškė: „Jaučiuosi puikiai. Daug dirbau namuose su treniruokliais, ant ledo, tad viskas tvarkoje. Pasitikrinau savo gebėjimus aukščiausiu lygiu keletą kartų, kartą su San Chosė „Sharks“ vyrais, kai šie buvo Majamyje ir pakvietė į treniruotę. Į Lietuvą atvykau gerokai anksčiau ir pradėsiu ruoštis kartu vyrais nuo pat pradžių, nes laukia įdomus čempionatas, rimti tikslai. Reikia susižaisti su komanda, tą dabar ir darysime.“

Apie tai, kad yra pasirengęs kovoti iš visų jėgų, lietuvis prakalbo dar kovą dalyvaudamas labdaringame buvusio komandos draugo „Washington Capitals“ klube Peterio Bondros organizuotame mače. Jame rungtyniavo ir ką tik karjerą baigę ledo ritulininkai, ir garbaus amžiaus veteranai.

„Su P.Bondra kartu žaidėme „Capitals“ klube. Netoli Vašingtono gimė mano sūnus Tomas, tad visada malonu grįžti į šį miestą. Sužaidžiau labdaros rungtynėse, kuriose surinkti pinigai bus skirti labdarai. Jaučiuosi puikiai, jausmas kaip prieš prasidedantį NHL sezoną“ – hockey.lt svetainei sakė D.Zubrus, Lietuvos rinktinėje debiutavęs per 2005 m. pasaulio čempionatą Olandijoje.

Beveik 20 metų NHL klubams atstovavęs Lietuvos ledo ritulininkas Kaune vyksiančiam pasaulio čempionatui rengėsi Majamyje. Iš ryto keliaudavo į treniruoklių salę, po pietų – į čiuožyklą, kur renkasi Majamio ledo ritulio mėgėjai. Pastarieji tikriausiai niekada nebuvo turėję tokių žinomų partnerių – su jais žaidė ne tik D.Zubrus, bet ir dar vienas Lietuvos rinktinei pasaulio čempionate atstovausiantis elektrėniškis – visų trijų spalvų olimpinius medalius turintis D.Kasparaitis. Jie mėgėjų susibūrimuose dažnai būna skirtingose komandose, tad susiduria akis į akį ir padeda vienas kitam prisiminti tikrą kovą ant ledo.

Anksčiau SSRS ir Rusijos rinktinės žaidęs vaiduokliu Kasparu pravardžiuojamas gynėjas Lietuvos rinktinėje pirmąsias rungtynes sužaidė sulaukęs 45-erių, per lapkritį vykusį „Crowns Baltic challenge cup 2017“ turnyrą Klaipėdoje.

„Dariaus žaidimas niekuo nenustebino, juk mes kartu treniruojamės. Aišku, jis nėra kaip šviežias agurkas, bet čiuožia pasinaudodamas savo patirtimi. Jo mąstymo greitis išlikęs toks pat, o patirtis kompensuoja fizinį greitį.  Dariaus buvimas rinktinėje labai svarbus. Be to, komanda yra sustiprėjusi nuo tada, kai aš čia pastarąjį kartą žaidžiau. Sustiprėjo ir jaunimas. Dariaus svoris rūbinėje labai svarbus. Vyrai nori žaisti geriau“, - Klaipėdoje sakė D.Zubrus.

Būtent D.Kasparaitis pasiūlė D.Zubrui drauge pačiuožti su Majamio ledo ritulio mėgėjais. Kasparas šiame meste gyvena jau ne vienerius metus. O štai D.Zubrus, nors ir turėjo namą netoli Majamio esančiame Parklende, į jį su visa šeima persikraustė tik pernai.

Tiesa, praėjus kelioms savaitės nuo persikraustymo jam su visa šeima teko sprukti iš Floridos, kurią siaubė uraganas Irma. 

„Žinia apie artėjantį uraganą truputį išgąsdino. Dėl to, kad buvome su vaikais. Sakau žmonai – važiuotam iš čia. Iškeliavome į Džordžijos valstiją. Ilgai važiavome, nes nenorėdamas patekti į kamščius vairavau naktį. O kai pasiekėme tikslą, labai smagiai praleidome tris dienas Atlantoje. Tai olimpinis miestas, tad pasivaikščiojome po olimpinį parką, nuėjome į didžiulį akvariumą. Buvoi puikios šeimos atostogos. O po to sugrįžome į Floridą, Atgal važiuoti buvo lengviau. Mane buvo įspėję, kad dienas ir kai tik praeis pavojus, tą pačią dieną visi pradės važiuoti namo.  Tai žinodamas, išvažiavau anksčiau. Tad atrodė, kad vos ne į audrą važiuoju. Bet nebuvo nei kamščių, nei labai didelės audros. Todėl sugrįžome ne per 20 valandų, o per 10“, - prisiminė D.Zubrus.

Parklandą, kur įsikūrusi lietuvio šeima, neseniai sudrebino visą pasaulį sukrėtusi tragedija, kai vietos mokykloje 19-metis nušovė net 17 žmonių.

D.Zubraus vaikai lanko privačią mokyklą Majamyje, tad jiems pavojus nebuvo kilęs. 

Namą greta Majamio D.Zubrus įsigijo daug anksčiau, kai pasaulyje siautė finansinė krizė ir nekilnojamoje turto kainos buvo kritusios.

„Persikraustyti nutarėme ne tik dėl to, kad čia turime namą, o Floridoje puikus oras. Čia įsikuria nemažai sportininkų ir šiaip įvairių sričių žmonių, nes mokesčių sistema draugiškesnė nei kitose valstijose. Bet tikrai neprisirišame prie Majamio. Jei netiks, važiuosime kitur“, - paaiškino 2016 m. profesionalo karjerą baigęs D.Zubrus, NHL atstovavęs „Philadelphia Flyers“, „Montreal Canadiens“, „Washington Capitals“, „Buffalo Sabres“, New Jersey Devils“ ir „San Jose Sharks“ klubams.

Lietuvos rinktinė iki pasaulio čempionato Kaune sužais ketverias draugiškas rungtynes. Balandžio 8 d. 17 val. ir balandžio 9 d., 19 val. Vilniaus pramogų arenoje lietuviai išbandys jėgas su Latvijos klubų rinktine. 

Po savaitės Lietuvos rinktinė išskris į Didžiąją Britaniją, kur balandžio 14 d. 19 val. Milton Keinse ir balandžio 15 d. 17 val. Koventryje dukart išbandys jėgas su Didžiosios Britanijos nacionaline ekipa, kuri praėjusiais metais laimėjo IB divizioną ir ruošiasi IA diviziono kovoms Budapešte (Vengrija). 

Šiose dvikovose šalia D.Zubraus jau turėtų rungtyniauti prie rinktinės Didžiojoje Britanijoje prisijungsiantis D.Kasparaitis. 

Pasaulio čempionato IB diviziono kovose Kauno „Žalgirio“ arenoje balandžio 22-28 d. Lietuvos rinktinė dėl teisės žaisti IA divizione paeiliui kausis su Kroatijos, Rumunijos, Japonijos, Ukrainos ir Estijos rinktinėmis.

Pasiūlymo nebuvo, nes agentui buvau pasakęs, kad neieškotų man komandos. Abejoju ar būčiau dar kur nors važiavęs, nes tuos metus, kuriuos praleidau San Chosė, buvau vienas, be šeimos. Sūnui jau 15 metų. Po 4-5 metų jis jau išsikraustys iš mūsų namų. Todėl laiką, praleistą su juo, vertinu labiau, nei ledo ritulį. Dėl to esu ramus. Gyvename namuose su šeima, kasdien matau vaikus. 

Vien pervažiavimas iš Naujoje Džersio į Majamį buvo nelengvas darbas. Teko parduoti namą Montklere. Tam reikėjo laiko ir jėgų. 
 

Baigęs profesionalą karjerą galiu užsiimti dalykais, apie kuriuos anksčiau negalėdavau net svajoti. 

Ankstesnę žiemą su draugais buvome nuvažiavę į Kanadą, keliavome sniego motociklais.

Turiu draugų medžiotojų. Šis užsiėmimas man irgi labai patinka – pabūti gamtoje, pamedžioti. Medžioju lanku. Tikrai neblogai sekasi. Užpernai ir pernai nušoviau po briedį, esu sumedžiojęs kelias stirnas. Visą mėsą pasidaliname su kitais medžiotojais, nuvežame ją pas mėsininką. Su vaikais buvome nuvažiavę į žvejybą. Vasarą draugai kviečia pastovyklauti. Ten net telefonai neveikia. Tai vieta, kur tikrai atsijungti nuo pasaulio. Ir vaikams jokių aipadų nereikia, jie žvejoja, laužą susikuria. Pailsime nuo gyvenimo greičių.

Taip, abu žaidžia europietišką futbolą. Dukra, kuriai 11-ka, treniruojasi ir tenisą.
 

Jie mokosi Majamyje. Ryte išvažiuoja apie 7.30, o grįžta jau 16 val. Dar reikia ir namų darbus padaryti, pailsėti, su draugais pažaisti. Todėl dar kažkokiems užsiėmimams nelabai lieka laiko.

Nors baugiau karjerą, bet bendrauju su žaidėjų profsąjunga. Nieko nežadu, tačiau norėčiau padėti. Žaidžiančių ledo ritulį vaikų skaičius Lietuvoje auga. Ir kai buvau Klaipėdoje, lankiausi „Akropolio“ čiuožykloje. Ten dvi ledo ritulio mokyklos suvežė vaikučius nuo 4 metų, visiškus spirgius.
 

Buvau senokai Klaipėdoje buvęs, tai labai nudžiugino trenerių entuziazmas. Aišku, reikia čiuožyklų. Nes ledo jau trūksta. Susitikome su Klaipėdos merui, jis pritarė tokioms mintims. Projektas jau juda. Nes perspektyva Klaipėdoje puiki. Visa infrastruktūra yra – viešbučiai ir visa kita. Jei būtų geri ledo rūmai, Europos komandos čia suvažiuotų vasarą treniruotis. Nes daug klubų bando liepą ar rugpjūtį išvažiuoti į stovyklas. O čia tokios sąlygos – saulė šviečia, jūra šalia. Viešbučiai geri, sąlyginai nebrangūs.

Vaikams irgi būtų labai naudinga iš arti pamatyti, kaip treniruojasi profesionalios komandos. Tai geriausia motyvacija.