Stipriausias rinktinės ginklas – greitis

Mūsų svajonių komanda pramintai Lietuvos ledo ritulio rinktinei lieka vis mažiau laiko iki svarbiausio šių metų pasirodymo - pasaulio IB diviziono čempionato Kaune.

Rinktinė šį sekmadienį ir pirmadienį Vilniaus pramogų arenoje sužais dvejas draugiškas rungtynes su Latvijos klubų rinktine, o jose ant ledo iščiuoš ir Dainius Zubrus.

Beje, daugiau nei aštuonerius metus generalinio rėmėjo neturėjusi Lietuvos ledo ritulio rinktinė prieš pat čempionatą Kaune gavo nemenką finansinę injekciją. Naujaisiais rinktinės partneriais tapo lažybų bendrovė „Top Sport“.

„Mes pamatėme, kokia ledo ritulio šeima yra užsivedusi, gyvena euforija, kadangi pavyko sukviesti beveik visus stipriausius šalies ledo ritulininkus į vieną komandą. Vakar teko išgirsti grupės ŽAS dainą, skirtą šiai rinktinei. Tik noriu paminėti, kad ŽAS dainų lydimi Eurolygą laimėjo Kauno „Žalgirio“ krepšininkai, o 2003-iaisiais Lietuvos krepšinio rinktinė tapo Europos čempione. Gal tai bus žingsnelis link aukso ir šiais metais“, - šypsodamasis sakė „Top Sport“ vadovas Gintaras Staniulis.

Šiuo metu į rinktinę atvyko beveik visi žaidėjai – trūksta tik JAV besitreniruojančio Dariaus Kasparaičio ir Pijaus Rulevičiaus, kuris su savo koledžo rinktine JAV dalyvauja atkrintamosiose varžybose.

„D. Kasparaitis prie komandos prisijungs išvykos į Angliją metu balandžio 14-15 d., kur žaisime draugiškus mačus su anglais. Dėl P. Rulevičiaus situacija sudėtingesnė, dėl jo tiksliai žinosime tik kitą savaitę“, - kalbėjo asociacijos „Hockey Lietuva“ generalinis sekretorius Vaidas Budrauskas.

Spaudos konferencijoje apsilankė ir bene ryškiausia mūsų šalies rinktinės žvaigždė D. Zubrus.

„Mano apsisprendimą dar kartą atstovauti Lietuvai lėmė tai, kad man labai patiko žaisti 2014-aisiais  Vilniuje vykusiame čempionate. Tas renginys patiko tiek man, tiek mano šeimai, žiūrovų buvo labai daug. Po tų metų labai išaugo susidomėjimas ledo rituliu, atėjo daug vaikų sportuoti. Dabar netgi trūksta čiuožyklų, o pati sporto šaka auga labai dideliu tempu. Klausiau savo žmonos, vaikų, ar jie norėtų dar kartą grįžti į Lietuvą, pamatyti mane žaidžiantį. Jie vienareikšmiškai sutiko. Aišku, yra ir draugų, ir giminių, kurie su malonumu atvyks į areną ir stebės rungtynes“, - kalbėjo Lietuvos ledo ritulio legenda, su gyvenimo drauge Nathalie Sanschagrin auginantys 11-metę Emmą ir 15-metį Tomą. 

Ar šeima į čempionatą atvyks ir šiais metais?, - sportas.info paklausė D.Zubraus.
Žinoma, jie yra didelė dalis mano sprendimo, kodėl aš čia sugrįžtu žaisti. Vaikai dabar lanko mokyklą, jie negali ilgam laikotarpiui atvykti, bet jie atskris prieš pat čempionatą ir vėliau jau po visko kartu grįšime į JAV.

Ar šis čempionatas žymės jūsų karjeros pabaigą?
Gal, aš specialiai nieko nesu pareiškęs apie pabaigą, nenorėjau dėl to kažkokio dėmesio. Tiesiog buvau namuose ir leidau laiką su šeima, kai sulaukiau skambučio iš Lietuvos: „Treniruokis, reikės vėl žaisti“. Jeigu šis čempionatas vyktų ne Lietuvoje, abejoju, ar būčiau žaidęs.

Jūsų akimis, koks yra šios rinktinės pajėgumas ir kokios galimybės čempionate?
Aš pasikartosiu – komanda yra geresnė, nei ta, kuri buvo 2014-aisiais. Vaikinai per pastaruosius keturis metus patobulėjo, užaugo jaunimas. Tai yra malonu, džiugu matyti, kad vyrukai žaidžia gero pajėgumo užsienio komandose.



Prisijungiate prie rinktinės po 4 metų pertraukos – kas yra kitaip nei 2014-aisiais?
Negalėčiau pasakyti, kad kažkas yra kitaip. Gal tik man pačiam tas čempionatas buvo iškart po NHL sezono, prisijungiau prie komandos likus vos porai dienų iki varybų. Šįkart yra kitaip – atvažiavau anksčiau, kad sužaisti draugiškas rungtynes. Realiai šnekant, paskutinį kartą rungtynes žaidžiau prieš pusantrų metų – reikia pajusti ritmą. Man tiesiog malonu praleisti čia kuo daugiau laiko, susipažinti su komandos draugais.

Kaip atrodys jūsų gyvenimas po karjeros pabaigos?
Neskubu su sprendimais. Karjerą pabaigti atėjo laikas, aš tiesiog nesiveržiau kažkur žaisti, neprašiau agento ieškoti man klubo. Jei labai būčiau norėjęs, galėjau atvažiuoti į Europą žaisti, bet atėjo laikas, kai daugiau laiko noriu praleisti namuose. Sūnui jau 15 metų, dukrai 11-a, tuoj ateis laikas, kai jie išvažiuos į koledžus ir tų metų aš nebegražinsiu. Klausia manęs, gal treneriu norėčiau dirbti ir panašiai, bet galėčiau nebent vaikų lygyje. Tikrai ne su suaugusiais, nes trenerio darbas užima daugiau laiko nei žaidėjų. Nepabaigiau karjeros tam, kad vėl pabėgt iš namų.

Galbūt galėtumėte palyginti tris NHL finalus, kuriuose esate žaidęs?
Pirmojo finalo metu man buvo vos 18-a, atstovavau Filadelfijos „Flyers“ klubui. Žmonės žaidžia 15-20 metų ir nepatenka į finalus. Tada dar tikriausiai nesuvokiau to pasiekimo, galvojau, na, jei nelaimėsime šiemet, laimėsime kitais metais ir panašiai. Po to prabėgo 11 metų, kai vėl teko rungtyniauti finale, kuomet vilkėjau Niu Džersio „Devils“ marškinėlius. Tai, ko gero, buvo svarbiausias mano finalas. Komanda žaidė puikiai, aš daug laiko praleisdavau ant ledo. Ši serija viena iš skaudesnių mano karjeroje. Paskutinis finalas, žaidžiant San Chosė „Sharks“ ekipoje buvo kitoks nei pirmi du. Jaučiau, kad karjera eina į pabaigą, nei pats labai norėjau daug apie tai (pergalę finale) galvoti. Buvau atsivežęs šeimą, mama buvo atskirdusi. Žinoma, labai norėjau laimėti, bet dar labiau tikėjausi, kad šis laikas bus skirtas prisiminimui. Dabar jau žiūrint į visą karjerą iš šalies, galiu pasakyti, kad laimėti Stanley taurės nepavyko ne dėl to, kad aš nebandžiau, o dėl to, kad tiesiog nepavyko. Buvo beprotiškai daug darbo įdėta, ruošiantis sezonui birželio-liepos mėnesiais jau galvodavau apie titulą. Bet nepavyko.

Kokios bus rinktinės stiprybės čempionate Kaune?
Manau, kad mūsų komanda yra greita. Jaunimas yra pasitempęs, labai greitai bėga į priekį. Manau, kad komandos greitį reikia išnaudoti. Esame greitesnė komanda nei prieš 4 metus.

Bet Darius Kasparaitis jau nėra toks greitas…
Pastumsim (juokiasi). Su juo treniruojamės Amerikoje, netoliese vienas kito Floridoje gyvename. Šiuo metu jis yra net geresnės formoje nei lapkričio mėnesį, kai Klaipėdoje vyko Baltijos taurės turnyras.