Aistra muzikai ir futbolui

Valdas Laurinavičius, muzikantas, muzikos pedagogas ir aktyvus sporto bei meninių renginių dalyvis ne vienerius metus dalyvaudamas seminaruose gilinosi į futbolo trenerio darbo specifiką, o neseniai 41-erių uteniškis prisijungė prie futbolo akademijos „Utenis“ trenerių, dirbančių su mažiausiųjų vaikų grupe, kolektyvo.

 

Utenos rajone esančiame Sirutėnų kaime gimęs V. Laurinavičius vaikystėje lankė muzikos mokyklą ir su draugais žaidė krepšinį  – kaime buvo tik krepšinio aikštelė, todėl kamuolio vaikai nespardė. Tačiau žiūrėti jam visuomet labiau patiko futbolo rungtynes.

 

Vilniaus kolegijoje įgijęs muzikos mokytojo ir etnomuzikinio kolektyvo vadovo specialybę, pradėjo dirbti vaikų lopšelyje-darželyje „Želmenėlis“.

 

„Su vaikais labai smagu, niekada nebūna taip pat, kiekvieną dieną vis nauja. Ir pats privalau prisitaikyti. Tačiau reikėjo muzikinei veiklai atsvaros, todėl eidavome į lauką pajudėti, pasportuoti, paspardyti kamuolio, – pasakojo V. Laurinavičius. – Aš apskritai negaliu gyvenime užsiimti viena veikla, todėl labai džiaugiuosi atradęs futbolą, kuris yra visiškai priešinga muzikai veikla“.

 

Pirmieji V. Laurinavičiaus žingsniai link futbolo trenerio veiklos buvo gerai pamatuoti – prieš penkerius metus aktyviam, į sportinę veiklą įtraukiančiam vaikus muzikos mokytojui, darželio, kuriame jis dirba kone du dešimtmečius, vadovė pasiūlė sudalyvauti „Futboliuko“ projekte, kurio dalyviai ne tik pasisemia naujų žinių, dalyvauja kursuose, bet ir gauna tiek lauke, tiek viduje naudoti tinkamo futbolo inventoriaus.

 

„Pradžioje norėjome įvairesnio inventoriaus ir veiklų darželiui, o vėliau ši veikla mane vis stipriau ėmė įtraukti, – pasakojo V. Laurinavičius. – Per „Futboliuką“ susipažinau su Vaidotu Rasteniu, kuris mane pakvietė į Kaune vykusius kursus, kurie jau buvo skirti tikriems treneriams, dar vėliau dalyvavau C licencijos trenerių kursuose, o dabar džiaugiuosi sulaukęs kvietimo tapti FA „Utenis“ trenerio Tado Šumskaus asistentu.“

 

Su mažaisiais akademijos vaikais dirbantis vyras tikino, kad jo auklėtiniai – patys geriausi, dar nesugadinti, neturintys pykčio, kasdien atsinešantys vis kitų nuotaikų ir emocijų, prie kurių suaugusieji turi mokėti prisitaikyti ir tinkamai reaguoti, kartu ir vaikus mokydami tinkamų reakcijų į pergales ar pralaimėjimus. „Vienas iš svarbių dalykų – mokyti vaikus pralaimėti, nes dabartinės kartos daug vaikų to nemoka, – pabrėžė V. Laurinavičius. – Čia man labai padeda pedagoginės žinios ir praktika“.

 

Jau tuomet, kai sutikau Valdą dalyvaujantį „Futboliuko“ seminare, pamačiau, kad jis yra labai kūrybingas. Jis, nuvažiavęs kaip muzikos mokytojas, suprato, kad muziką galima puikiai panaudoti futbolo treniruotėse ir vykdyti integruotas veiklas, – prisiminė FA „Utenis“ vadovas Vaidotas Rastenis. – Po futbolo specialistų seminarų didžioji Valdo gyvenimo aistra muzikai susiliejo su futbolu“.

 

Kai FA „Utenis“ atsirado poreikis plėsti mažiausiųjų vaikų trenerių ir asistentų kolektyvą, pedagogas, ikimokyklinio ugdymo įstaigoje dirbantis ir norintis bei žinantis kaip dirbti su mažais vaikais – V. Laurinavičius – buvo tas, į kurį nukrypo FA „Utenis“ vadovo žvilgsnis. Dabar V. Rastenį ypač džiugina tai, kad su mažiausiųjų vaikų grupe dirba puikūs futbolo ir pedagogikos specialistai.