"Viskas vyko palaipsniui"

Vienas gabiausių savo kartos vartininkų 23 – ejų metų Tomas Švedkauskas, nesulaukęs nei aštuoniolikos, susikrovė lagaminus, nuskrido į Romą, o netrukus jau ranką spaudė savo naujajam komandos draugui Francesco Totti.

 

Fantastiška patirtis kovojant dėl vietos po saule su vartininkais olandu Maartenu Stekelenburgu ir rumunu Bogdanu Lobontu, didžiulės ambicijos ir, aišku, begalinis noras kažkada su minėtais asmenimis pasikeisti vietomis.

 

Deja, didžiajame futbole ne viskas taip paprasta. Neįsitvirtinęs Romoje, T.Švedkauskas buvo skolinamas visiems iš eilės, kol vieną dieną pasibaigė sutartis, jis grįžo į Lietuvą ir pasirašė sutartį su „Trakais“.

 

A lygoje vartininkas debiutuoti dar nespėjo. Užtat žaidybinį skonį galėjo pajusti atstovaudamas B komandai. Čia jam sekasi visai neprastai – pirmose rungtynėse vartai liko sausi, antrose – atremtas 11 metrų baudinys bei daugybę kartų išgelbėta komanda.

 

Kalbant apie baudinius, pernai Timofejus Šeremeta pradėjo gražią tradiciją, atremdamas daugiausiai smūgių A arba pirmoje šalies lygose. Gali būti, kad T.Švedkauskas šią gražią tradiciją pratęs – bent jau pirmasis jo blynas tikrai neprisvilęs.

 

„Per visą karjerą man yra tekę laikyti vos kelis baudinius ir dar mažiau jų atlaikyti. Sakyčiau, kad tai yra sėkmės reikalas. Prieš smūgį išsirenku kampą ir spėju. Ypač, kai nepažįstu žaidėjo. Šiuo atveju, buvo būtent taip.

 

Žaidžiant aukštesniu lygiu, varžovus labiau analizuoji, atsirenki statistiką ir taip sau pasilengvini gyvenimą. Aišku, šimtu procentų nežinosi niekada, bet analizės situaciją palengvina.

 

Ištraukus baudinį, iškart aplanko psichologinis stiprumas. Tačiau tokiais atvejais labai svarbu, kad tuo pačiu užsivestų ir visa komanda”, – pasakojo vartininkas.

 

Per savo itališkąją karjeros dalį T.Švedkauskui teko pažinti beveik visą šios šalies piramidę – nuo pačios viršūnės iki divizionų, kurie nėra stipresni už A lygą. Todėl, kaip pats sako, ir sugrįžimas nėra sudėtingas.

 

„Adaptuotis man kaip ir nereikėjo, klimatas puikiai pažįstamas, nėra taip, kad nuvykau į svetimą vietą.

 

Kalbant apie F.Tottį, tai nebuvo taip, kad vieną dieną treniravausi su juo, kitą dieną – esu čia. Viskas vyko palaipsniui. Aišku, nostalgija yra, bet toks gyvenimas. Suprantu, kad kartais turi žengti žingsnį atgal, kad vėliau galėčiau žengti du į priekį.

 

Kodėl man ten nepavyko? Sunku pasakyti, tačiau manau, kad vienas iš veiksnių – per dažnas komandų kaitaliojimas. O Italijoje, jei esi nuomuojamas, tai jie ir žiūri kaip į nuomuojamą žaidėją. Jiems nereikia nei mokėti pinigų, nei jiems svarbu užauginti tavo vertę. O man keisti komandas teko kasmet. Tai tik vienas pavyzdys, o yra daug dalykų, kurie ir susidėjo į faktą, dėlko aš esu čia“, – kalbėjo T.Švedkauskas.

 

Atvykęs į „Trakus“, čia jis sutiko traumuotą (šiuo metu jau pasveikusį) Igną Plūką, jau minėtą baudinių specialistą T.Šeremetą bei vartininkų trenerį Albertą Rybaką. Būtent, vartininkų treneriams, anot „Trakų“ naujoko, Italijoje skiriamas didžiulis dėmesys.

 

„Aišku, tobulėti gali bet kur, tačiau vartininko likimas dažnai priklauso ir nuo vartininkų trenerio. Aš net neatskirčiau Lietuvos ir Italijos, nes toje pačioje Lietuvoje viename klube gali būti labai gerai, kitame – nelabai.

 

Italijoje vartininkams skiriama labai daug dėmesio. Vartininkų treneriai „gyvena“ seminaruose, vėliau savo „užgyventą“ filosofiją stengiasi perteikti savo auklėtiniams. O auklėtiniai arba tai priima, arba ne“, – dėstė pašnekovas.

 

Grįžęs į Lietuvą, T.Švedkauskas įstojo į kolegiją, kur kremta mokslus nuotoliniu būdu. Be to, jis yra roko grupės „Old Label“ būgnininkas.

 

„Bėgant metams, mano santykis su muzika didėja. Atradau būgnus prieš porą metų, nusipirkau ir dabar groju (šypsosi). Marijampolėje turime grupę, grojame sunkų roką. Dabar gal bus lengviau, bet kol gyvenau Italijoje, tai mūsų grupė gyvuodavo tik tada, kai man būdavo atostogos (šypsosi).

 

Tai vienintelė mano tokia keistenybė. Daugiau hobių neturiu ir neturėčiau jiems laiko. Visą kitą laiką, kuris lieka nuo futbolo – skiriu mokslams. Pavyzdžiui, keliaujame į rungtynes – tai autobuse laikas skiriamas knygoms ir kartais muzikai“, – pokalbį baigė „Trakų“ vartininkas.