"Lietuvoje visi išmano krepšinį"

Vilniaus „Lietuvos ryto“ gynėjas Benas Madgenas antradienį dalyvavo tiesioginėje „Facebook“ transliacijoje, kurioje atsakė į daugybė aistruolių klausimų. Pateikiame pačius įdomiausius atsakymus iš daugiau nei pusvalandį trukusio pokalbio su 33-ejų krepšininku iš Australijos.

 

B.Madgenas savo karjeroje rungtyniavo Australijoje, Belgijoje bei Lietuvoje, o Europa krepšininką suviliojo Europos taurės varžybomis bei naujais iššūkiais. Mūsų šalyje krepšininkas rungtyniauja jau antrą sezoną, o kalbėdamas apie šiuos metus jis labiausiai norėtų iš naujo sužaisti Karaliaus Mindaugo taurės finalą, įvardijo geriausią šiuo metu krepšininką pasaulyje bei atskleidė šmaikščią istoriją, kurioje jam reikėjo atlikti itin pikantišką bausmę.

 

Iš rikiuotės iškritus J.Baronui, B.Madgenas gali tikėtis dar didesnės rolės komandoje.

 

Taip, ko gero. Labai apmaudu, kad Jimmy patyrė traumą, nes jis yra labai svarbus šios komandos žaidėjas. Linkiu, kad jis greitai pasveiktų. Šį sezoną tai jau ne pirma rankos trauma mūsų komandoje, bet tikėkimės, kad paskutinė.

 

Australijoje populiariausi yra australietiškas futbolas bei regbis. Daugelis žmonių taip pat mėgsta ir kriketą, tačiau vienas iš sparčiausiai populiarėjančių sportų ko gero yra krepšinis.

 

Visuomet sau sakiau, kad tapęs solidžiu savo šalies čempionato žaidėju norėčiau išvykti rungtyniauti kitur. Prieš keletą metų pirmavau Australijoje pagal renkamus taškus turnyre bei buvau vienas geriausių pirmenybių krepšininkų, todėl buvo metas ieškoti naujų iššūkių.

 

Manau, kad apie 39 taškus Australijoje ir 37 taškus, kai žaidžiau Belgijoje. Dar kol kas nesumečiau 82 ir nepralenkiau Kobe Bryanto, bet dar turiu laiko (juokiasi).

 

8. Tiesa, norėčiau savo karjeroje būti perlipęs 10 tritaškių žymą per vieną susitikimą.

 

Daugelyje šalių krepšinis nėra pirmoje vietoje tarp visų sporto šakų, o Lietuva yra išimtis. Šioje šalyje visi išmano krepšinį. Kitur fanai nežino nieko apie puolimo schemas ar gynybą prieš derinį „du prieš du“, tačiau atrodo, kad Lietuvoje apie tai nusimano kiekvienas. Vertinu kiekvieno nuomonę ir smagu, kad su įvairiais žmonėmis galima pašnekėti apie šį sportą.

Sykį važiuodamas taksi išklausiau pakankamai ilgą moralą apie tai, kaip mums reikėtų žaisti Europos taurėje, tačiau džiaugiuosi, kad atsiranda tokių aistruolių. Su šypsena jam paaiškinau, kad esame nauja komanda ir po truputėlį  įsivažiuosime.

 

Dievinu Vilniaus miestą. Jis turi viską: puikius restoranus, parkus, vietas pasivaikščiojimams. Tai miestas, kuriame yra viskas, ko reikia, tačiau jis nėra labai didelis. Štai Sidnėjuje, praleidau labai daug laiko, bet jame kelionės iš vieno taško į kitą užtrunka amžinybę. Net ir turint automobilį iškyla didelė problema, kur jį palikti einant pasivaikščioti, nes nėra laisvų vietų, kur jį pastatyti.

Mūsų gynyba šiame mače buvo labai gera. Per paskutinę minutę jie pelnė gal 7 taškus, tačiau iki tol gynėmės puikiai. Puolime turėjome išpildyti savo susikurtas progas, o apie tai jau kalbėjomės šią savaitę treniruotėse. 

Tiesa, „Žalgiris“ šiame mače gynėsi solidžiai. Truputėlį daugiau kantrybės, išpildymo bei agresyvumo ir galbūt viskas būtų buvę kiek kitaip. Kaunas turi stiprią komandą, tačiau mes taip pat. Tikiuosi, kad šį sezoną dar susitiksime. Galbūt finale, septynių rungtynių serijoje? Kas žino?

 

Norėčiau dar sykį pabandyti sužaisti Karaliaus Mindaugo taurės finalą. Turėjome puikią progą iškovoti trofėjų, tačiau neturėjome sergančio Traviso Petersono, o Arnas Butkevičius buvo traumuotas. Priešingu atveju, viskas galėjo būti visai kitaip. 

 

Galbūt nuskambės banaliai, bet norėčiau atstovauti „Golden State Warriors“. Tai yra metikų ekipa, kurioje turėčiau gerai pritapti. Kamuolys bei žaidėjai nuolat juda, todėl tokį puolimą nuspėti yra labai sunku.

Mano pats mėgstamiausias žaidėjas yra Dirkas Nowitzki. Dabar jis jau yra pakankamai lėtas ir nežinau, ar gera mintis yra sugrįžti 21-am sezonui. Tiesa, jis vis dar gali pataikyti ir visiškai pakeitė krepšinį.

Geriausias pasaulyje yra LeBronas Jamesas, bet turėtume šioje diskusijoje paminėti ir Stepheną Curry. 

Vieną kartą buvau visiškai tikras, kad laimėsiu, tačiau pralaimėjus turėjau visiškai nuogas bėgti iki tam tikro taško. Tai buvo vos keli šimtai metrų, tačiau atrodė, kad reikia įveikti kokių 10 kilometrų. Dar niekuomet taip greitai nebėgau. Nebuvo smagu.