Dėl karjeros neaukojo Lietuvos pilieybės

Balandžio 22-28 dienomis Kauno „Žalgirio“ arenoje įvyks pasaulio ledo ritulio čempionato IB diviziono kovos, o prieš didžiausią metų sporto renginį šalyje lietuviai tikisi surinkti geriausią visų laikų ledo ritulio rinktinę.

Pristatome į „svajonių komandą“ pretenduojančius žaidėjus, o šiandien siūlome susipažinti su Lietuvos rinktinės kandidatu Mantu Armaliu.

 

Manto Armalio tėvai iš Plungės į Švediją persikėlė kai jų vaikui tebuvo vos keturi mėnesiai. Būtent Švedijoje ir prasidėjo vartininko kelias ledo ritulyje: nepaisant to, jog jo tėvai buvo orientacininkai, jų pėdomis sūnus nepasekė ir būdamas šešerių metų pradėjo lankyti ledo ritulio treniruotes.

 

„Švedijoje ledo ritulys – labai didelis dalykas. Kai mokiausi mokykloje, pirmoje klasėje atėjo toks lapukas iš rajono klubo su klausimu, ar nori pradėti žaisti ledo ritulį. Buvau apie tai girdėjęs, turėjau kaimyną, kuriam patiko ledo ritulys, todėl parsinešiau lapelį namo ir užpildžiau. Tada mama pradėjo vežioti mane į ledo rūmus.“, - LRT pasakojo žaidėjas.

 

Nepaisant to, jog jaunuolis turėjo puikius duomenis ir talentą, jam Švedijoje kilo nemažai sunkumų, kurios buvo susijusios su žaidėjo pilietybe. Nors jis anksti išvyko į šią Skandinavijos šalį, lietuvis Švedijos pilietybės nepriėmė, o būdamas Lietuvos piliečiu jis nebuvo kviečiamas į rajonų susitikimus. Tai sukeldavo papildomų problemų.

 

„Esu lietuvis, todėl manęs neimdavo į visus rajonų susitikimus, kur susirenka visi geriausi žaidėjai iš Švedijos. Manęs niekada ten nepasiėmė, nors žinojau, kad esu geresnis už visus juos. Kas metus vyksta toks turnyras: surenka geriausius žaidėjus iš visų rajonų, padaro komandas ir žaidžia. Ten buvo tas pats, aš nežaidžiau. Paklausiau tiesiai, kodėl taip yra, atsakė, kad todėl, jog aš – ne švedas. Tada supratau, kodėl anksčiau manęs neėmė, kodėl nesu tarp geriausių žaidėjų. Tai vyko ir toliau. Gimnazijoje jie taip pat pasiima žaidėjus, kurie anksčiau buvo tose komandose. Kadangi aš nebuvau, jie manęs nematė. Prašiausi, bet niekas man net nedavė pabandyti.“, - nelengvą startą karjeroje prisiminė vartininkas.

 

Visgi talentingas vartininkas nesiruošė pasiduoti ir toliau sunkiai dirbo, kad galėtų žaisti ledo ritulį. Po žaidimo vietiniame klube iš pradžių patekęs į „Djurgardens“ jaunimo ekipą, vėliau jis persikėlė į „Mora IK“ organizaciją, kurioje ir prasidėjo profesionali žaidėjo karjera.

 

 

„Mora IK“ klube pirmus metus žaidęs antroje Švedijos U-18 lygoje, jau kitais metais vartininkas pradėjo rungtyniauti ir elitinėje Švedijos U-20 lygoje. Po dviejų sezonų kovojant su jaunimu, 2011-2012 metų sezone M. Armalis gavo progą išbandyti save trečioje Švedijos lygoje, tačiau sužaidęs tik du mačus jis grįžo į „Mora IK“ jaunimo klubą.

 

Kitą progą sužibėti vyrų ledo ritulyje M. Armalis gavo kitame sezone, kai jis buvo išnuomotas į taip pat trečioje lygoje žaidusį „Tranas AIF“ klubą. Sezono viduryje lietuvis pagal atremtus metimus buvo geriausias visoje lygoje ir nors sezono pabaigoje jam išlaikyti tokio ritmo nepavyko, sėkmingas sezonas atkreipė ir pagrindinės „Mora IK“ komandos dėmesį, kuri jaunuoliui prieš 2013-2014 metų sezoną nusprendė suteikti progą įsitvirtinti ir antroje Švedijos lygoje žaidžiančioje ekipoje.

 

Į aukštesnį lygį M. Armalis žengė stebėtinai lengvai: jis ne tik išsikovojo vietą „Mora IK“ sudėtyje, tačiau ir tapo tvirtu pagrindinės sudėties žaidėju, o pagal atremtus metimus (92,6%) jis visoje lygoje žengė trečias.

Nenuostabu, kad po tokio sezono žaidėją pradėjo medžioti ir stipriausios Švedijos lygos klubai, o sutartį vartininkas pasirašė su „Djurgardens“, kurio jaunimo ekipoje jis buvo žaidęs prieš septynerius metus.

 

Naujoje ekipoje M. Armalis sutiko kolegą, iš kurio jis galėjo pasisemti patirties: „Djurgardens“ tą pačią vasarą papildė Mikaelis Tellqvistas, kuris ne vienerius metus žaidė NHL ir gynė Švedijos nacionalinės ekipos garbę. Jau pirmajame savo sezone SHL įrodęs, kad jis gali žaisti šiame lygyje (20 rungtynių – 90,5% atremtų metimų), kitais metais M. Armalis sugebėjo nukonkuruoti ir kur kas labiau patyrusį kolegą bei tapo pagrindiniu „Djurgardens“ vartininku.

 

34 rungtynių ir 91,8% atremtų smūgių statistikos užteko vartininko talentu įtikinti ir NHL klubus: dėl žaidėjo parašo kovojo bent trys šios lygos ekipos, o galiausiai kovą laimėjo San Chosė „Sharks“, kuriai tuo metu atstovavo ir Dainius Zubrus.

 

Pradėjęs pasiruošimą sezonui už Atlanto, M. Armalis „Sharks‘ ekipoje sužaidė vienintelį mačą ikisezoninėse rungtynėse ir buvo išsiųstas į antrinę šio klubo atstovę AHL lygoje – to pačio miesto „Barracuda“ komandą, kurioje jis praleido visą sezoną.

 

Visgi, metai Amerikoje lietuviui nebuvo lengvi: nors vienu metu jis buvo pradėjęs demonstruoti stabilų žaidimą, nukonkuruoti kolegos vartuose Troy‘aus Grosenicko mūsų šalies atstovui nepavyko. Tiesa, reikia pastebėti, jog tai buvo tikrai nelengva užduotis, nes po sezono amerikietis buvo pripažintas geriausiu visos lygos vartininku. Vis mažėjant progoms pasirodyti ant ledo M. Armalio statistika suprastėjo, o galiausiai komanda nusprendė jo net neberegistruoti mačams, tad sezono pabaigoje lietuvis savo komandos pasirodymus buvo priverstas stebėti tribūnose.

 

Po ne itin sėkmingo debiuto AHL pirmenybėse (24 mačai – 88,5% atremtų metimų), „Sharks“ nusprendė nepratęsti sutarties su ledo ritulininku, o kito šanso už Atlanto praėjusią vasarą jis taip ir nesulaukė. Galiausiai, jau spalio mėnesį, kai sezonas jau buvo įsibėgėjęs, M. Armalis sutiko prisijungti prie KHL žaidžiančios Rygos „Dinamo“ komandos.

 

Deja, bet antrus metus iš eilės M. Armaliui teko susitaikyti su antrojo vartininko vaidmeniu. Kur kas daugiau trenerio pasitikėjimo sulaukdavo Janis Kalninis, o per visą likusį KHL sezoną mūsų šalies atstovą aikštėje pamatėme vos 12 kartų (91,1% atremtų metimų). Tik pasibaigus sezonui pasirodė pranešimų, jog M. Armalis gali sugrįžti į Švediją, kur jo paslaugomis domisi ne vienas aukščiausios lygos klubas.

 

 

Nuo 16 metų pradėtas kviesti į jaunimo rinktines, M. Armalis netruko būti pakviestas ir į nacionalinę ekipą. 2011 metais tuo metu 18-metis vartininkas jau vyko į pasaulio čempionatą, kuriame ne tik debiutavo rinktinėje, tačiau ir aikštėje praleido nemažai laiko. Keturis mačus, iš kurių tris be keitimų, sužaidęs jaunasis rinktinės debiutantas stebuklų nerodė (87,5% atremtų metimų), tačiau įgijo vertingos patirties. Nelengvas M. Armaliui buvo ir antrasis čempionatas, kurio metu jam teko rungtynėse su rumunais iš vartų traukti šešis, o mače su olandais septynis ritulius.

 

2012-2013 metais įgijęs patirties žaisdamas Švedijos trečioje lygoje, lietuvis kur kas solidžiau atrodė ir pasaulio čempionato IB diviziono kovose. Vartininkui pagaliau pavyko peržengti 90% atremtų metimų statistinę ribą (91% atremtų metimų).

 

Žaidėjui kylant karjeros laiptais, jo tobulėjimas ir toliau puikiausiai atsispindėjo jo žaidimu rinktinėje: 2014 metais jis jau buvo vienas iš rinktinės lyderių, o jo puikus žaidimas ginant vartus (92,2% atremtų metimų) leido mūsų šalies rinktinei leido namuose pirmą kartą iškovoti IB diviziono bronzos medalius.

 

M. Armaliui debiutavus aukščiausioje Švedijos lygoje, iš jo vis daugiau buvo tikimasi ir rinktinėje, o atvykęs į 2015 planetos pirmenybes jis gerbėjų tikrai nenuvylė. Fantastiškai vartus gynęs lietuvis (93,8% atremtų metimų) ne tik varė į neviltį dėl aukso kovojusios Didžiosios Britanijos atstovus, tačiau ir padėjęs Lietuvos rinktinei iškovoti dar vienus bronzos medalius buvo pripažintas geriausiu pirmenybių vartininku.

 

Deja, tačiau persikėlimas į Ameriką iš M. Armalio atėmė galimybę pastaraisiais metais padėti savo šalies rinktinei. 2016 metais jis ruošėsi pasirodymui „Sharks“ ekipoje, o po metų jis per planetos pirmenybes vis dar turėjo būti Amerikoje, kur jo komanda be vartininko iš Lietuvos pagalbos kovėsi AHL atkrintamosiose varžybose.

 

 

2017-2018 metų sezonas M. Armaliui prasidėjo nestandartiškai: komandoms jau stojus į kovas, lietuvis vis dar buvo be klubo ir sezonui galėjo ruoštis tik individualiai. Atėjus spaliui užsienio spaudoje atsirado vis daugiau informacijos, kad vartininko nori keletas SHL bei KHL klubų, o ledo ritulininką į savo gretas prisivilioti sugebėjo ne vienerius metus žaidėją sekusi Rygos „Dinamo“ komanda.

 

Pirmus du mačus sužaidęs spalį, kito šanso aikštėje M. Armalis turėjo laukti daugiau nei mėnesį. Po sėkmingų mačų su „Traktor“ ir „Avtomobilist“ klubais atrodė, jog lietuvis gali pagaliau įsitvirtinti pagrindinėje ekipos sudėtyje, tačiau kitame mače su „Metalurg“ per pirmas penkias minutes du praleisti įvarčiai lėmė jo keitimą, o kitos progos jam ir vėl teko laukti mėnesį.

 

Nepaisant ilgos pertraukos, gavęs progą M. Armalis sėkmingai sugrįžo į vartus, tačiau Girtis Ankipanas ir toliau labiau pasitikėjo J. Kalniniu. Mūsų šalies atstovui šansą jis galiausiai suteikė sezono pabaigoje, kai jis pasirodė keturiuose mačuose iš eilės, tačiau paskutinės savo dvikovos mūsų šalies atstovas prisiminti nenorės: praleidęs keturis iš aštuonių varžovų smūgių jis dar kartą turėjo užleisti savo vietą aikštėje kolegai iš Latvijos.

 

„Dinamo“ sezonas baigėsi dar kovo pirmąją dieną, tad M. Armalis turėjo pakankamai laiko pailsėti ir pradėti ruoštis balandžio mėnesį vyksiančioms pasaulio čempionato IB diviziono kovoms Kaune. Du metus negalėjęs savo šalies rinktinei padėti vartininkas nekantrauja ir vėl apsivilkti rinktinės marškinėlius stebint saviems žiūrovams, o iš M. Armalio ir vėl bus tikimasi užtikrinto žaidimo ir lyderio vaidmens saugant savo vartus.

Ar žinojote kad:
 

M. Armalis yra tapęs geriausiu čempionato vartininku tiek U-18 čempionate (2009 metais), tiek U-20 pirmenybėse (2012 metais), tiek pasaulio čempionato IB divizione (2015 metais);

Atstovaudamas Lietuvos rinktinei M. Armalis kiekviename čempionate demonstravo vis geresnę atremtų metimų statistiką (87,5% pirmajame, 87,6% antrajame, 91% trečiajame, 92,2% ketvirtajame ir 93,8% penktajame);

M. Armalis sužaidė vieną mačą San Chosė „Sharks“ sudėtyje: ikisezoninėse rungtynėse jis pasirodė ant ledo mače su „Canucks“ bei atrėmė šešis iš septynių į jo vartus atliktų metimų;

Lietuvos rinktinės vartininkas yra žinomas ne tik sporto, tačiau ir madų pasaulyje: 2012-2013 metais jis dirbo modeliu garsioje „Versace“ kompanijoje;

2016 metais M. Armalis pasekė Dariaus Kasparaičio ir Dainiaus Zubraus pėdomis bei tapo trečiuoju lietuviu pasirašiusiu kontraktą su NHL klubu;

2014-2015 ir 2015-2016 metų sezonais M. Armalis su „Djurgardens“ kovojo ne tik Švedijos lygoje, tačiau ir ledo ritulio Čempionų lygoje;

2014 metais po pasaulio čempionato M. Armalis buvo pripažintas geriausiu Lietuvos rinktinės žaidėju šiame turnyre;

Per savo karjerą M. Armalis yra sužaidęs 54 mačus SHL, 24 susitikimus AHL bei 12 mačų KHL lygose.