Pirma lietuvių dvikova – principinė

Ilgai lauktas pasaulio ledo ritulio čempionato IB diviziono startas Kaune įvyks jau šiandien, o mūsų rinktinė 19:30 val. stos į savo pirmąją akistatą pirmenybėse.

Šiandieninė Lietuvos rinktinės varžovė – Kroatija, kuri pastaraisiais metais buvo principinė mūsų oponentė kovojant dėl geresnių pozicijų IB divizione. Jūsų dėmesiui, šiandienos varžovų apžvalga.

 

 

 

Kroatijos rinktinės nariai Lietuvą turėtų prisiminti labai maloniai – būtent mūsų šalyje, Vilniuje vykusiose pirmenybėse, jie pasiekė geriausią savo pasirodymą istorijoje ir užėmė antrąją poziciją IB divizione. Iš žemesnio diviziono pakilę kroatai tuomet nustebino visus, kai surinko 11 taškų ir vos tašku atsiliko nuo nugalėtojų titulą iškovojusių lenkų.

 

Nors Kroatijos rinktinė ir jos gerbėjai tikėjosi, jog netrukus ši komanda iškovos ir auksą, po šių pirmenybių jų rezultatai gerokai suprastėjo. Du metus iš eilės iškovoję ketvirtąją poziciją, pernai jie iškovojo vos vieną pergalę ir liko priešpaskutinėje penktoje pozicijoje.

 

 

 

Šių rinktinių tarpusavio istorija prasidėjo dar 1995 metais, kai mačas baigėsi lygiosiomis 3:3. Po šio mačo prasidėjo lietuvių dominavimas – nuo 1998 iki 2012 metų varžovus jie įveikė septynis kartus iš eilės.

 

Pirmą kartą mūsų šalies rinktinę kroatai įveikė mūsų pačių tvirtovėje, kai Vilniuje iškovojo sunkią pergalę 3:2, kuri lėmė, jog turnyrinėje lentelėje būtent jie užėmė aukštesnę poziciją, nustumdami lietuvius į trečią poziciją. Ši pergalė kroatams įkvėpė pasitikėjimo ir jie dar du metus iš eilės džiaugėsi tarpusavio dvikovų pergalėmis, o 2016 metais lietuvių pralaimėjimas prieš kroatus po pratęsimo 1:2 buvo itin skaudus: pergalės per pagrindinį laiką atveju lietuviai būtų iškovoję auksą ir pakilę į IA divizioną.

 

Nesėkmių seriją Lietuvos rinktinei prieš šiuos varžovus pavyko nutraukti praėjusiais metais, kai paskutiniame mače lietuviai 3:1 susidorojo su kroatais ir ne tik nutraukė jų pergalių seriją bet ir iškovojo aštuntąją pergalę tarpusavio istorijoje.

 

Vienas iš pirmųjų netikėtumų – Kroatijos rinktinės trenerio pozicijoje. Italo Enio Sacilotto treniruota praėjusių metų rinktinė sulaukė daugybės kritikos, o dėl medalių norėjusi kovoti rinktinė liko vos penkta. Visgi, Kroatijos ledo ritulio federacija priėmė sprendimą leisti šiam specialistui ir toliau dirbti šios šalies rinktinėje.

 

Lyginant su praėjusiais metais, kroatai neturės dviejų svarbų vaidmenį rinktinėje pastaraisiais metais atlikusių natūralizuotų amerikiečių. Gynėjas Andy Sertičius po praėjusių metų čempionato priėmė sprendimą baigti savo karjerą, o puolėjas Nathanas Perkovičius atstovaudamas Zagrebo „Medveščak“ klubui dar lapkričio pradžioje susižeidė ranką, o į aikštę jis taip šiame sezone ir nebegrįžo.

 

Kroatai dideles viltis siejo su naujausiu natūralizuotu žaidėju – Shaone Morrisonnu. Ilgametis NHL bei dabartinis KHL žaidėjas buvo įtrauktas į komandos išplėstinį sąrašą, o jo buvo laukiama ir rinktinės stovykloje. Ilgas ledo ritulininko nepasirodymas pradėjo kelti dvejonių, o atsakymo į tai, kada žaidėjas prisijungs prie kroatų rinktinės negalėjo pateikti ir šios šalies ledo ritulio federacija. Galiausiai, paskelbus galutinę šios rinktinės sudėtį paaiškėjo, jog šio gynėjo rinktinė taip ir nesulaukė, tad jo Kaune nebus. Paskutinę akimirką paaiškėjo ir dar viena nemaloni žinia – dėl traumos komandai nepadės ir pagrindiniu vartininku turėjęs būti Vilimas Rosandičius.

 

Kaip ir buvo galima tikėtis, daugiausiai kroatų rungtyniauja Zagrebo „Medveščak“ komandoje – net 13 žaidėjų priklausė šiam klubui bei žaidė pirmoje arba antroje jų ekipoje. Pirmoji „Medveščak“ ekipa varžėsi Austrijos EBEL lygoje ir ten didžiausią vaidmenį atliko komandos legionieriai, o antroje jų ekipoje, kuri grūmėsi atvirose Slovėnijos pirmenybėse, jie legionierių neturėjo, tačiau tai jiems nesutrukdė laimėti šio čempionato. Vienintelis kitas Kroatijoje žaidęs ledo ritulininkas, kuris pateko į rinktinę – Mislavas Blagusas, žaidė „KHL Zagreb“ klube.

 

Iš aštuonių kroatų legionierių du žaidė antroje Prancūzijos lygoje, po vieną antrose Slovakijos bei Norvegijos lygose, Švedijos ketvirtajame ir Vokietijos penktame divizionuose. Taip pat jie turėjo atstovą Čekijoje (Ivaną Puzičą), kuris sužaidė penkis mačus ir aukščiausiose šios šalies lygoje, o didžiausia jų žvaigždė Borna Renduličius sezoną pradėjęs aukščiausioje Suomijos lygoje, jį užbaigė KHL pirmenybėse.

 

 

Didžiausias kroatų rinktinės ginklas – individualus žaidėjų meistriškumas. Kroatijos rinktinėje yra ne vienas puikiai vienas prieš vieną galintis sužaisti ledo ritulininkas, kuris gali pats sau susikurti progą, arba palikęs varžovą už nugaros priversti jį prasižengti. Atsižvelgus į tai, galima spėti, jog nemažai darbo mūsų rinktinės gynyboje pasaugant gynėjus turės ir puolėjai, nes palikti kroatus žaisti vienas prieš vieną gali būti per daug pavojinga.

 

Taip pat šios dienos rungtynėse bus labai svarbu branginti ritulį savoje aikštės zonoje. Kroatijos rinktinės atstovams perėmus ritulį pavojingose zonoje, dažniausiai net ir be komandos draugų palaikymo jie sugebėdavo sukurti pavojingą situaciją prie varžovų vartų.
 

Dauguma kroatų rinktinės gynėjų pakankamai sėkmingai ginasi vienas prieš vieną, tačiau kroatų komandinė gynyba šlubuoja ir neretai žaidėjai užsiima netinkamas pozicijas, taip palikdami daug laisvės varžovams. Gynėjams neapdairiai palikus savo pozicijas į jas dažniausiai puolėjai nesuskumba, o tai leidžia priešininkams susikurti geras progas arti šios ekipos vartų.

 

Kroatijos rinktinės kontrolinės rungtynės (1:12 prieš Slovėniją, 1:2 ir 5:3 prieš Serbiją) dar kartą parodė, jog kroatai vis dar turi tas pačias problemas, kaip ir pastaraisiais metais. Šios komandos žaidėjams gynyboje neretai trūksta koncentracijos prižiūrint be ritulio esančius žaidėjus, o tai ypač pasireiškia kėlinio pradžiose bei pabaigose. Jei žemesniame divizione žaidžiantiems serbams išnaudoti gautoms progoms neretai pritrūkdavo tikslumo, tai slovėnai už tokias klaidas varžovus baudė negailestingai. Jau penktąją mačo sekundę laisvas ritulį prie varžovų vartų gavęs slovėnas išvedė savo rinktinę į priekį, o varžovus jie įvarčiais bausdavo ir gavę geras progas smūgiuoti laisvi besibaigiant kėliniams.

 

Per sužaistus kontrolinius mačus kroatų varžovai pademonstravo, jog jų gynybą lengviausiai galima sudraskyti greitais ritulio perdavimais bei judėjimu į atsilaisvinančias zonas. Slovėnijos rinktinė greitais ir aštriais perdavimais priversdavo Kroatijos ekipos gynėjus atsidurti nepatogiose situacijose, o iš gilumos į prie vartų atsilaisvinusią zoną įkertantis žaidėjas daugybę kartų atsidurdavo vienas prieš varžovų vartus. Didelių problemų kroatai turėjo ir gindamiesi prieš greitas atakas, kurių metu jiems sustabdyti varžovus būdavo labai sunku.
 

Jau minėtas kroatų individualus meistriškumas ne visada jiems atneša vien naudos. Labai dažnai šios rinktinės žaidėjai pervertina savo galimybes ir stengiasi viską išspręsti po vieną, o net ir apžaidę vieną ar du priešininkų gynėjus, jie galiausiai būdavo priversti prarasti ritulį, kai susidurdavo su antru ar trečiu varžovų ledo ritulininku. Nors potencialiai toks varžovų pritraukimas atlaisvina komandos draugus, tačiau labai retai kroatams tokiose situacijose pavykdavo juos surasti: dažniausiai jų puolėjai ir toliau bandydavo brautis link vartų, arba atlikdavo perdavimą, kurį lengvai perimdavo besiginanti rinktinė.

 

Kroatams rengiant pozicines atakas išryškėjo ir dar vienas šiemetinės jų rinktinės trūkumas: šioje komandoje trūksta galingai iš toli galinčių mesti gynėjų. Būtent dėl to, dažniausiai ši rinktinė ieško galimybių smūgiuoti iš arti, o tai gerokai limituoja kroatų puolimą ir neretai atakos baigiasi taip ir nesulaukus smūgio į vartus.

 

Klausimų kyla ir dėl šios rinktinės vartininkų. Pagrindinę vartininko poziciją turėjo užimti „Medveščak“ atstovas Vilimas Rosandičius, tačiau pirmosios rungtynės su Slovėnija jam susiklostė katastrofiškai. Pirmi trys smūgiai į jo vartus baigėsi įvarčiais, o vos po kelių minučių žaidimo jis nesėkmingai išmušinėdamas ritulį patyrė traumą, dėl kurios žaidėjas negalėjo treniruotis ir galiausiai jis buvo priverstas likti namie ir čempionatą stebės per televizoriaus ekraną.

 

Į vartus kroatų ekipoje teks stoti Mate Krešimirui Tomljenovičiui, kuris būdamas vos 24-erių metų jau spėjo pabuvoti tiek žvaigžde, tiek vilčių nepateisinusiu talentu. Istoriniame kroatų pasirodyme 2014 metais Vilniuje jis būdamas vos 20-ties žaidė tiesiog neįtikėtinai (94,5% atremtų metimų), o žvaigždžių kupinoje rinktinėje būtent jis buvo pripažintas geriausiu turnyro rinktinės žaidėju. Kitame sezone jis debiutavo ir KHL, tačiau nuo tos akimirkos prasidėjo šio žaidėjo nuopuolis. Didžiausia šio žaidėjo problema: nepastovumas. Tose pačiose rungtynėse jis gali kelis kartus fantastiškai gelbėti savo komandą, o vos po kelių minučių praleisti patį paprasčiausią varžovų metimą. Tokie jo pasirodymai gali tiek užvesti visą rinktinę, tiek ją visiškai išbalansuoti, o tai gali sugelti didelių galvos skausmų jo treneriams.

 

Neabejotinai ryškiausia Kroatijos rinktinės ir viena ryškiausių viso čempionato žvaigždžių – Borna Renduličius (23 numeris). 26-erių metų puolėjas po trijų metų nesėkmingų bandymų išsikovoti tvirtą vietą NHL lygoje, šiemet sugrįžo į Europą, o sezoną jis užbaigė KHL Podolsko „Vitiaz“ komandoje. Kaip jau įprasta, būtent B. Renduličius bus tas žaidėjas aplink kurį suksis visas kroatų žaidimas ir jo stabdymas neabejotinai bus didžiausia kiekvienos kroatų varžovės užduotis.

 

Aukštas ir puikiai sudėtas puolėjas yra užtektinai greitas, techniškas ir stiprus, kad galėtų pats susikurti progas tiek sau, tiek komandos draugams. Nors karjeros pradžioje jis buvo kritikuojamas, jog atlieka per mažai smūgių, pastaruoju metu jis atrodo kur kas sėkmingiau gebantis nuspręsti, kada reikia atakuoti pačiam, o kada perduoti ritulį komandos draugui, o tai dar labiau padidino ir jo rezultatyvumą rinktinėje. Kroatas tampa vis pavojingesnis ir iš tolimesnių distancijų, tačiau skirti visą dėmesį gynyboje vien jam būtų pražūtinga: pastaruosius du metus jis buvo tarp pasaulio čempionato IB diviziono lyderių pagal atliktus rezultatyvius perdavimus.

 

Nors ir nėra toks žinomas vardas kaip jo kolega, Davidas Brine‘as (14 numeris) taip pat yra puikus ledo ritulininkas. Natūralizuotas kroatų kanadietis yra visiškai kitokio stiliaus puolėjas, o daugiausiai komplimentų jis sulaukia dėl darbo gynyboje, kuris ypač atsispindi komandai stengiantis neutralizuoti kiekybinę mažumą. Per pastaruosius dvejus metus jis įrodė, kad gali sėkmingai ir atakuoti, IB divizione vidutiniškai per mačą rinkdamas po vieną rezultatyvumo tašką, tad jis kroatams bus itin svarbus tiek atakuojant, tiek ginantis.

 

Puolime galima išskirti dar du kroatus Mislava Blagusą (6 numerį) ir Dominiką Kanaetą (16 numerį). Abu šie ledo ritulininkai, net ir nebūdami labai pastebimi, kiekvienais metais sugeba į savo kraitį įsirašyti nemenką taškų skaičių ir taip būti tarp rezultatyviausių komandos ledo ritulininkų.

 

Į rinktinę neatvykus S. Morrisonnui, o A. Sertičiui baigus karjerą, garsių pavardžių kroatai neturi. Visgi, iš savo komandos draugų išsiskiria Ivanas Puzičas (5 numeris), kuris per pastaruosius du metus jau sužaidė ir 10 mačų aukščiausiose Čekijos lygoje. Visgi, ten pademonstruoti nieko ypatingo jam nepavyko, o per šiuos metus jis buvo skolinamas tiek žemesnių Čekijos lygų klubams, tiek „Medveščak“ ekipai.

 

Trenerio mintys prieš rungtynes

 

Po rytinės Lietuvos rinktinės treniruotės, kurios metu rinktinės atstovus buvo išgąsdinęs Emilijus Krakauskas, kuris patyrė smulkią traumą, tačiau patikino, jog šios dienos rungtynėse jį tikrai pamatysime, nacionalinės ekipos strategas Berndas Haakė pasidalino savo mintimis apie būvimus varžovus. Vokietis atskleidė, jog nepaisant to, jog Lietuvos rinktinė garbia varžovus, jei jų nebijo ir perspėja, jog būtent priešininkams reikia bijoti mūsų rinktinės žvaigždžių.

 

„Mes nesijaudiname dėl B. Renduličiaus ar kitų varžovų žaidėjų – tai kroatai turėtų jausti baimę dėl Dainiaus Zubraus ir Dariaus Kasparaičio. Dėl kitų komandų žaidimo mes nesirūpiname – mes juos gerbiame, tačiau mes ruošiamės žaisti savo žaidimą.

 

Pastaraisiais metais mes su Kroatija visada turėdavome problemų, nes jie gerai čiuožia ir tiksliai skirsto perdavimus. Kai kurie jų žaidėjai rungtyniauja EBEL lygoje, o yra ir už Kroatijos ribų rungtyniaujančių ledo ritulininkų. Kaip ir minėjau – juos gerbiame, tačiau mes norime laimėti ir laimėsime. Visgi, pergalei prireiks komandinio indėlio iš visų 22 mūsų rinktinės žaidėjų“, - atskleidė B. Haakė.

 

 

Ant ledo žiūrovai šį vakarą išvys IB divizione retą reiškinį: net keturis buvusius NHL žaidėjus. Tiesa, jei Dainius Zubrus ir Darius Kasparaitis ten sėkmingai rungtyniavo po daugiau nei dešimt metų, tai kroatų atstovai Borna Renduličius ir Davidas Brine‘as šioje lygoje sužaidė atitinkamai 15 ir 9 mačus;
 

Nepaisant to, jog varžovų lyderiui B. Renduličiui dar tik 26-eri metai, jis jau šiose pirmenybėse gali tapti įvairių statistinių kategorijų rekordininku savo rinktinėje. Iki pirmosios vietos rinktinės istorijoje jam trūksta devynių taškų, septynių įvarčių ir tik dviejų rezultatyvių perdavimų;
 

Kroatas Ivanas Šijanas sezoną praleido toje pačioje Norvegijos antroje lygoje, kaip ir trys lietuviai – Ugnius Čižas, Jaunius Jasinevičius bei Paulius Gintautas. Tiesa, jei lietuvių atstovaujamas klubas liko ketvirtas, tai kroato ekipa užėmė paskutinę poziciją lygoje;

Net septyni kroatai turi žaidimo KHL lygoje patirties (Tomas Zanoški, Borna Renduličius, Matija Miličičius, Janas Smolecas, Ivanas Jankovičius, Marko Šakičius bei Mate Krešimiras Tomljenovičius). Tuo tarpu mūsų rinktinę tuo pasigirti galėtų trys žaidėjai (Darius Kasparaitis, Nerijus Ališauskas ir Mantas Armalis);

Pirmenybėse žaisiantys 20 Lietuvos rinktinės aikštės žaidėjų kartu yra pelnę lygiai 100 įvarčių pasaulio čempionatuose, tuo tarpu varžovai yra pasižymėję 71 kartą;

Šį sezoną N. Ališauskas ir B. Renduličius tarpusavyje kovojo ir KHL pirmenybių mače. Nors kroatas susitikimą baigė su rezultatyviu perdavimu, pergale džiaugėsi „Dinamo“, ant kurios atsarginių žaidėjų suolelio buvo ir vartininkas M. Armalis;

B. Renduličius iki šiol Lietuvoje nėra palikęs aikštės, nenuskriaudęs šeimininkų įvarčiu. Tiek 2009, tiek 2014 metais Vilniuje jis į mūsų vartus siuntė po įvartį;

Iš šiemet rinktinėje esančių lietuvių, Lietuvoje kroatus įvarčiu yra nubaudęs vienintelis Edgaras Rybakovas, kuriam 2014 metais tai buvo debiutinis įvartis rinktinėje;

Vienintelis Lietuvos rinktinės debiutantas Darius Kasparaitis (45 metai) yra atšventęs daugiau gimtadienių, nei du vyriausi varžovų debiutantai kartu sudėjus (22 ir 20 metų).