Ketvirtas varžovas – Ukraina

Pirmuosius tris turus tobulai sužaidusi Lietuvos ledo ritulio rinktinė pasaulio ledo ritulio IB diviziono čempionate pasiruošusi žengti paskutinius žingsnius link aukso. Tris užtikrintas pergales iškovoję „mūsų svajonių komandos“ nariai šį vakarą stos į dvikovą su Ukraina, kuri šiose pirmenybėse, kol kas, rungtyniauja itin nesėkmingai. Jūsų dėmesiui, šiandienos varžovų apžvalga.

Ukrainos pasiekimai pasaulio pirmenybėse

Geriausias pasirodymas: 9 vieta elitiniame divizione (2002 metais)

Praėjusių metų pasirodymas: 6 vieta IA divizione.

Ukrainos ledo ritulininkai į pirmąsias savo planetos pirmenybes išvyko 1993 metais, o jau netrukus ši rinktinė pademonstravo galinti žaisti ir aukščiausio lygio ledo ritulį. 1997 metais laimėję C divizioną, jau pirmuoju bandymu jie šturmavo ir B divizioną, tad vos po šešių metų jie jau ruošėsi kovoms elitiniame divizione.

Net ir žaisdami su aukščiausio lygio rinktinėmis ukrainiečiai nebuvo pastumdėliais – elitiniame divizione jie išsilaikė devynis sezonus ir nors jie nė karto nepateko į atkrintamąsias varžybas, 2002 metais ši rinktinė buvo labai arti šio pasiekimo, kai bendroje įskaitoje užėmė devintąją poziciją.

2007 metais neišsilaikiusi elitiniame divizione, Ukrainos rinktinė tris metus iš eilės buvo per žingsnį nuo sugrįžimo į aukščiausio rango turnyrą, tačiau su naująja pasaulio čempionatų tvarka prasidėjo šios šalies nuopuolis. Per keturis bandymus IA divizione jie tris kartus liko paskutiniai ir nugarmėjo žemyn, o šios šalies ledo ritulio gerbėjai galėjo džiaugtis tik tuo, kad jų palaikoma rinktinė iki šiol jau pirmuoju bandymu triumfuodavo IB divizione.

Praėjusiais metais Ukraina IA divizione neiškovojo nė vienos pergalės ir surinko vos tašką, tačiau jų pasirodymas buvo gerokai geresnis nei sako vien šie skaičiai. Visuose mačuose ukrainiečiai dėl taškų kovojo iki pat paskutinės mačo akimirkos, o per visą čempionatą jie nuo varžovų nebuvo atsilikę daugiau nei 2 įvarčiais. Visgi, lemiamu metu priešininkai įrodydavo savo pranašumą, o tai lėmė, jog ukrainiečiai buvo priversti dar kartą atsisveikinti su IA divizionu.

Lietuva prieš Ukrainą

Oficialios tarpusavio dvikovos: 6 mačai – 5 ukrainiečių pergalės , 1 lietuvių laimėjimas. Įvarčių santykis 10:34 varžovų naudai.

Paskutinė akistata: Lietuva 2:1 Ukraina (2016 metais).

Pirmoji oficiali akistata tarp Lietuvos ir Ukrainos rinktinių įvyko 2000 metais atrankoje į olimpines žaidynes. Tuo metu stipresni buvo ukrainiečiai, kurie iškovojo pergalę 3:1.

Po aštuonių metų šios rinktinės savo jėgas išbandė ir I diviziono kovose, kuriose varžovai lietuviams šansų iškovoti pergalę beveik nesuteikdavo: 2008 metais jie laimėjo 6:1, 2010 metais – 12:5, o 2011 metais iškovojo pergalę 5:1. Lengva pergale jie džiaugėsi ir IB diviziono akistatoje 2013 metais, kai mūsų šalies atstovus jie įveikė 7:0.

Po penkių pergalių iš eilės lietuviai varžovus įveikė tada, kai jie to tikėjosi mažiausiai. 2016 metais IB divizione mūsų šalies atstovai prieš dvikovą su Ukraina buvo patyrę itin skaudžią nesėkmę 0:8 prieš Didžiąją Britaniją, o iš nukraujavusios mūsų rinktinės šiose pirmenybėse niekas nesitikėjo pergalių prieš favoritus. Visgi, vaizdas ant ledo gerokai skyrėsi nuo to, kurį piešė išankstinės prognozės: itin drausmingai ir pasiaukojančiai žaidę lietuviai sėkmingai griaudavo varžovų atakas ir per pirmuosius du kėlinius praleido vos vieną įvartį, o trečiajame kėlinyje mūsų šalies atstovai savo jėgą įrodė ir puolime bei po Ugniaus Čižo bei Donato Kumeliausko įvarčių išplėšė savo pirmąją pergalę (2:1) tarpusavio dvikovų istorijoje.

Kokią komandą atsivežė ukrainiečiai?

Vidutinis varžovų amžius: 25,5 metai (Lietuvos rinktinės – 26,8 metai)

Vidutinis varžovų ūgis: 185,8 cm (Lietuvos rinktinės – 186,3 cm)

Vidutinis varžovų svoris: 87,3 kg (Lietuvos rinktinės – 86,1 kg)

Debiutantų skaičius: 5 (Lietuvos rinktinės – 1).
 

Pastaraisiais metais Ukrainos rinktinė savo gretose patyrė rimtų nuostolių. Keletas aukštame lygyje žaidusių veteranų po praėjusių metų baigė savo karjerą, o dar didesnių problemų Ukraina turi dėl geriausių žaidėjų nenoro atstovauti savo šalies rinktinei. Po 2014 metų net trys šiuo metu garsiausi ukrainiečiai atsisakė atstovauti Ukrainos rinktinei bei priėmė kitų šalių pilietybes. Pavelas Padakinas ir Aleksanderis Torjanikas nusprendė atstovauti Rusijai, o Aleksandras Meteruchinas – Baltarusijos rinktinei. Bet kuris iš šių žaidėjų šiemetinėje Ukrainos rinktinėje būtų akivaizdus lyderis, o tai įrodo ir lygis, kuriame jie žaidžia: P. Padakinas ir A. Meteruchinas žaidžia KHL, o šios lygos patirties taip pat turintis A. Torjanikas šiuo metu varžosi VHL lygoje.

Prieš šias pirmenybes ukrainiečiai turėjo rimtų problemų vien surenkant komandos sudėtį. Nors prieš pasirengimą jie tvirtino, jog sulaukė talentingiausio šalies jaunojo žaidėjo Igorio Merezhko pažado atvykti ir padėti rinktinės gynybai, šis eilinį kartą vietoj žaidimo rinktinėje pasirinko WHL atkrintamąsias varžybas. Būtent gynybos grandyje ukrainiečiai ir turėjo daugiausiai problemų renkantis žaidėjus: net du į Kauną atvykę gynėjai praėjusį sezoną nežaidė jokiame klube, o vienas jų – Andrejus Tatarenko, šiemet rinktinėje pirmą kartą atsidūrė nepaisant to, kad jis iki tol rinktinei nebuvo reikalingas ir rungtyniaudamas Ukrainos čempionate.

Iš viso 4 iš 22 ukrainiečių praėjusį sezoną neatstovavo jokiam klubui, o tiek daug profesionaliai ledo ritulio metus nežaidusių žaidėjų neturi jokia kita rinktinė. Iš likusių žaidėjų 11 žaidžia gimtinėje, trys Rumunijos aukščiausioje lygose, du Slovakijos antroje lygoje, o po vieną jų atstovą metus praleido VHL bei Baltarusijos lygose.

Šešis atstovus rinktinėje turi Ukrainos čempionė „Donbas“ komanda, o penki žaidėjai atstovavo „HK Kremenčuk“ klubui, kuris savo šalies pirmenybėse liko antras.

Pavojingiausi varžovų ginklai ir kur priešininkai pažeidžiami

Ukrainos rinktinė neabejotinai yra labiausiai šiame turnyre nuvylusi rinktinė. Su didelėmis viltimis į čempionatą atvykę ukrainiečiai kol kas demonstruoja tikrai ne tokio lygio žaidimą, kokio tikėjosi ši rinktinė bei jų gerbėjai.

Iš visų čempionate dalyvaujančių rinktinių, ukrainiečiai skiria bene daugiausiai dėmesio kovai netoli vartų, kai ritulį valdo šios rinktinės gynėjai. Jiems yra suteikiama nemažai progų mesti iš toli, o per vieną mačą vidutiniškai ukrainiečių gynybos grandies žaidėjai varžovų vartininkus patikrina po 9 kartus.

Ukrainos rinktinėje yra daugybė stiprių ir galingai sudėtų žaidėjų, kuriuos įveikti fizinėje kovoje tikrai nėra lengva. Visgi, tie patys ledo ritulininkai yra pastebimai nerangūs, tad ne kartą juos per pirmus tris turus varžovai lengvai apibėgdavo.

Bene labiausiai Ukrainos rinktinėje jaučiamas greičio ir net pastangų trūkumas. Kiekvienose rungtynėse jie bent po porą kartų leisdavo varžovams pabėgti vieniems prieš jų vartininką, o kai kuriais epizodais dauguma ukrainiečių net nebandydavo vytis varžovų ir iš šalies stebėdavo kaip baigsis epizodas.

Šiemetinėje Ukrainos rinktinėje, kai po pernai vykusių pirmenybių iš jos pasitraukė keletas veteranų, yra jaučiamas ir žaidimo aukštame lygyje patirties trūkumas. Ukrainos pirmenybės, kuriose varžosi pusė rinktinės narių, silpnėja su kiekvienais metais, o šios šalies legionieriai taip pat dažniausiai išvyksta ne į aukščiausio lygio čempionatus. Nedaug patirties jie turi ir tarptautiniame lygmenyje: daugelis ukrainiečių yra nuvykę į vieną ar du čempionatus, kuriuose jie nevaidino didelės rolės, o penki rinktinės nariai apskritai debiutuoja šiame lygyje.

Daug problemų ukrainiečiams turėtų padaryti šiame čempionate ryškiausiai matomas didžiulis Lietuvos rinktinės ledo ritulininkų greitis. Ukrainos gynėjai pagal šį komponentą lietuvių puolėjams neprilygsta, o jei šios rinktinės nariai padarys atitinkamų išvadų ir visi penki žaidėjai neatiduos visų jėgų gynyboje, šiose rungtynėse realu išvysti ne vieną situaciją, kai Lietuvos rinktinė susikurtų situacijas, kuriose turėtų kiekybinę persvarą netoli varžovų vartų. 

Varžovų lyderiai ir pavojingiausi žaidėjai

Į priekį ukrainiečius šiose pirmenybėse turėjo vesti gynėjas Denisas Petruchno (26 numeris). Gynybinio plano žaidėjas sezoną praleido Rusijos aukščiausioje lygoje (VHL), o iš jo buvo tikimasi didžiulės pagalbos komandai ginantis. Visgi, kaip ir dauguma šios rinktinės žaidėjų, aukštaūgis gynėjas pirmus tris turus atrodė itin blankiai, o po antrosios akistatos akivaizdžiai jo pasirodymu nepatenkintas Ukrainos treneris Aleksandras Savickis apskritai ištrėmė jį į ketvirtąjį komandos penketą.

Puolimo grandyje garsiausias neabejotinai yra Andrejus Michnovas (8 numeris). Visgi, itin aukštas (200 cm.) puolėjas šiose pirmenybėse, kaip ir didžiąją savo karjeros dalį, lūkesčių nepateisino. Būdamas vos 18 metų jis buvo sudominęs net ir NHL lygos klubus bei gana anksti išgirdo savo pavardę šios lygos naujokų biržoje, tačiau prasimušti į šią lygą jam nepavyko. Aukščiausią karjeros tašką ledo ritulininkas buvo pasiekęs 2008-2011 metais, kai žaidė KHL lygoje. Visgi, šiame lygyje jam išsiskirti nepavyko ir teko susirasti komandą iš žemesnio lygio pirmenybių, o pastaruosius penkis metus jis žaidžia Baltarusijos pirmenybėse.

Vartuose ukrainiečiai turi KHL lygio patirties turintį Sergejų Gaidučenką (1 numeris), tačiau šiame mače jo aikštėje galime ir neišvysti. Per tris metus vos aštuonis mačus sužaidęs, o praėjusiais metais apskritai klubo neturėjęs vartininkas trečiajame ture vos po 13 minučių buvo pakeistas. Į aikštę įžengęs atsarginis vartininkas 19-metis Bogdanas Djačenka klaidų nedarė ir įvarčių nepraleido, tad logiškiausia, jog mačui prieš Lietuvą būtent jis turėtų sulaukti dar vienos progos sužibėti. Juolab, kad iki šiol per retas progas pasirodyti rinktinėje jis išsiskyrė gana solidžiu žaidimu.

Iš Ukrainos jaunosios kartos atstovų daugiausiai tikimasi iš VHL lygoje jau pažaidusio Vitalijaus Lialkos (18 numeris), kuris itin rezultatyviai žaidė Ukrainos čempionato atkrintamosiose varžybose. Tiesa, 21-erių metų puolėjas per pirmąsias tris dienas niekuo išsiskirti nesugebėjo ir jau spėjo prarasti savo poziciją pirmajame puolimo trejete.

Įdomiausi faktai ir pastebėjimai prieš būsimą dvikovą:

Abi šios rinktinės turi po tris žaidėjus, turinčius KHL lygos patirties: Lietuva – Mantą Armalį, Nerijų Ališauską ir Darių Kasparaitį, o Ukraina – Andrejų Michnovą, Sergejų Gaidučenką ir Viktorą Zacharovą;
 

Ukrainos rinktinės atstovas A. Michnovas karjeros pradžioje buvo laikomas itin talentingu žaidėju. Jį 2002 metais NHL naujokų biržoje 62 šaukimu pakvietė „St. Louis Blues“ klubas, tačiau priaugti šios lygos lygio jam per savo karjerą taip ir nepavyko;
 

Tiek lietuviai, tiek ukrainiečiai savo gretose turi po du NHL naujokų biržoje pašauktus žaidėjus. Tiesa, jei Dainius Zubrus ir Darius Kasparaitis ten praleido daugybę sezonų, tai A. Michnovas ir S. Gaidučenko šioje lygoje taip ir nedebiutavo;

Vos du Ukrainos rinktinės žaidėjai yra sužaidę bent 5 čempionatus (A. Michnovas ir Dmitrijus Nimenka), kai lietuviai tokių žaidėjų turi aštuonis;

Estų pralaimėjimo atveju, lietuviai jau šiame mače gali užsitikrinti aukso medalius. Tuo tarpu ukrainiečiai, jei japonai iškovos pergalę, pralaimėjimo atveju nebeturės vilčių iškovoti bet kokios spalvos medalius;

Jau dabar aišku, kad ukrainiečiai šiose pirmenybėse pasieks savo blogiausią rezultatą per visą šalies ledo ritulio istoriją;

Ukrainietis Vladimiras Romanenko sezoną užbaigė „Dunarea Galati“ klube Rumunijoje, kuriame rezultatyviausias buvo Tado Kumeliausko brolis Donatas, kurio šiemet Lietuvos rinktinėje nematome dėl traumos;

Du lietuviai – Arnoldas Bosas ir Danielius Bogdziulis, kartu su estu Robertu Rooba, po praėjusio turo dalijasi rezultatyviausio visų laikų IB diviziono žaidėjo titulu. Visi jie šiame divizione yra surinkę po 24 taškus;

14 lietuvių žino, ką reiškia pasaulio čempionate įveikti Ukrainos rinktinę. Tuo tarpu ukrainiečių gretose bent kartą mūsų šalies rinktinę būdami aikštėje yra įveikę keturi dabartinės rinktinės žaidėjai.