Sporto žvaigždės tiki „Žalgirio“ sėkme

Penktadienio vakarą didžioji dalis krepšinį antra savo religija vadinančios tautos stebės pirmąją Eurolygos pusfinalio dvikovą, kurioje ginklus Serbijos sostinėje Belgrade surems Kauno „Žalgiris“ ir Stambulo „Fenerbahce“.

Turkijos klubas gina Eurolygos čempiono titulą, o kauniečiai siekia po 19 metų pakartoti triumfo žygį –1999-aisiais Miunchene buvo pasiekta didžiausia pergalė Kauno „Žalgirio“ istorijoje. Tąsyk žalgiriečiai triumfavo Eurolygoje, finale nukarūnavę titulą gynusį Bolonijos „Kinder“.

 

Kitame pusfinalyje Belgrade žais Maskvos CSKA ir Madrido „Real“.

 

Artėjant lemiamoms Eurolygos kovoms, žinomi kitų sporto šakų atstovai, vieni įdėmiai, kiti abejingai sekantys krepšinio aktualijas, pasidalino savo įžvalgomis ir rungtynių stebėjimo ypatumais.

 

Disko metimo olimpinis čempionas, Seimo nary Virgilijus Alekna: „Privalėsiu stebėti krepšinio rungtynes, nes kitų kanalų mūsų namuose tuo metu, kai žais „Žalgiris“, nerodys. Mūsų šeimoje visi yra ištikimi sirgaliai, nors Lietuvoje turbūt sunku būtų rasti nesirgalių. Mūsų šeimos jaunimas labai domisi krepšiniu, todėl žiūrime, kiek įmanoma, visas rungtynes. Vaikai ir patys pažaidžia kieme. Ar „Žalgiris“ taps čempionu – pamatysime, tačiau manau, kad jie to nori ir yra ryžtingai nusiteikę. O vertinti neskubu nei pats, nei kitų vertinimais pasitikiu, juk prieš sezoną vertintojai taip pat nesitikėjo, kad „Žalgiris“ taip toli nueis. Tačiau komanda stipri, o jos apetitas išaugo pasiekus pergales, kurių receptas ir yra nusiteikimas bei noras laimėti.“

 

Olimpinė čempionė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė: „Žinoma stebėsiu „Žalgirio“ rungtynes, bet kitų komandų susitikimo turbūt nežiūrėsiu. Tačiau tikiu, kad mūsiškių rungtynes pamatysiu tikrai ne vienas! Neturiu krepšinio stebėjimo tradicijų, dažniausiairungtynes žiūriu namuose su šeima, todėl stengiuosi viduje kunkuliuojančių emocijų garsiai nereikšti, nenoriu trikdyti kaimynų. Tačiau, jei mačą stebiu arenoje, emocijų neslopinu. Gyvai žiūrėjome Lietuvos rinktinės rungtynes olimpiadoje. Nors mūsiškiai pralaimėjo, bet jų metu netrūko šūksnių ir aistrų, atrodė, lyg pati būčiau žaidusi. Gyvai stebint visai kitas jausmas. Mano manymu, „Žalgiris“ šiais metais yra pajėgus tapti čempionu, matosi, kad žaidėjams pavyksta suprasti vienam kitą. Jiems jau pavyko patekti į stipriausiųjų ketvertą, manau, kad gali pavykti eiti dar toliau. Pati taip pat pamėtau į krepšį, studijuodama universitete net egzaminą laikiau. Man atrodo, kad Lietuvoje krepšinį žaidžia visi.“

 

Irkluotojas, olimpinis vicečempionas  Saulius Ritteris: „Tomis dienomis, kai vyks Eurolygos finalinio ketverto varžybos, būsiu išvykęs į treniruočių stovyklą Graikijoje, po kurios dalyvausiu varžybose pats, tačiau, jei turėsime tokią galimybę, „Žalgirio“ kovas su irkluotojų komanda stebėsime internetu. Ne sezono metu, nerizikuodami susitraumuoti, mes ir patys pažaidžiame krepšinį. Man patinka palaikyti kitų sporto šakų atstovus, krepšinis – ne išimtis, kai turiu galimybę žiūriu rungtynes ir palaikau mūsų komandas. Stebint arenose emocijos valdo stipriau, o prieš televizoriaus ekraną nestrykčioju. Skirtingai nuo daugelio lietuvių stengiuosi nekritikuoti, nereikšti pastabų ir nebūti protingesnis už trenerį, nes puikiai žinau, kaip esantys aikštelėje žmonės jaučiasi. Šiais metais „Žalgiris“ demonstruoja gerą žaidimą, net neabejoju, kad komanda yra pajėgi tapti čempione, jei tikės savimi ir pasitikės treneriu. To ir linkiu.“

 

Ledo ritulininkas Mindaugas Kieras, po pasaulio čempionato Kaune dėl „Žalgirio“ patekimo į finalo ketvertąnusiskutęs ūsus: „Ūsų dar neatsiauginau, nors į veidrodį vis dar negaliu žiūrėti. Ar auginsiu po finalo ketverto – nežinau, nedaviau jokių įžadų. Su „Žalgiriu“ ypač suartėjome, kai ledo ritulio pasaulio čempionato metu savaitę laiko dalinomės viena arena, kurioje iš viso iškovojome Lietuvai septynias pergales: mes – penkias, jie – dvi. Anksčiau taip aktyviai už „Žalgirį“ nesirgdavau, kaip sirgsiu dabar. Iš to, kokius krepšininkų veidus mačiau būdamas arenoje, sprendžiu, kad „Žalgiris“, kaip ir mes, gali iškovoti auksą. Aš net savo komandai rūbinėje sakiau, kad norint laimėti, mes turime kovoti taip, kaip kovoja „Žalgiris“. Finalines Eurolygos kovas stebėsiu su draugais, tačiau žiūrovas esu ramus – jei visi tokie būtų, būtų nuobodu žaisti. Aš rungtynes stebiu kaip treneris: fiksuoju klaidas, detales, techninius dalykus, kaip komanda užsivedinėja, kaip elgiasi kiekvienas žaidėjas. Pats taip pat esu žaidęs krepšinį mokyklos komandoje ir manau, kad man, kaip ledo ritulininkui, ši sporto šaka labai padėjo, nes žaidimas panašus perdavimais, komandiškumu. Pamenu, ledo ritulininkų vasaros stovyklos metu teko žaisti krepšinį Baltarusijoje, kur šeimininkai kamuolį varėsi dviem rankomis. Tada pajutau, kad šiek tiek moku žaisti.“

 

Galiūnas Žydrūnas Savickas: „Nesu krepšinio fanas, nes paprasčiausiai tam neturiu laiko. Daug keliauju, todėl dažniausiai tik pažiūriu sporto žinias, kur pranešami rezultatai. Neseku Eurolygos tvarkaraščio, net tiksliai nežinau kada vyks finalinės rungtynės – nerasčiau pusantros valandos laiko joms stebėti. Profesionaliems sportininkams visuomet trūksta laiko. Krepšinio rungtynes žiūrėčiau, jei būtų sudarytos tokios sąlygos atliekant reabilitacijos procedūras. Tačiau rezultatų lauksiu ir džiaugsiuosi, jei „Žalgiris“ iškovos pergalę.“

 

Baidarininkas, olimpinių žaidynių prizininkas Edvinas Ramanauskas: „Eurolygos rungtynes internetu ar per televiziją stebiu visuomet kai tik galiu ir net stengiuosi apsilankyti Kaune, kai „Žalgiris“ žaidžia namų mačus. Nesu ramus žiūrovas, pašūkauju, tačiau nesu ir krepšinio profesionalas, net mėgėjiškai pažaisti krepšinį nelieka laiko, todėl neprimetu savo išvedžiojimų ką žaidėjai ar treneris turi daryti.

Šiuo metu esu išvykęs į varžybas Vengrijoje, todėl finalinio ketverto rungtynes mėginsime žiūrėti internetu, tikiuosi ryšys bus pakankamai geras. Jei nepavyks vaizdo transliacijų rasti, seksime bent rezultatą. Visą sezoną stebėdamas „Žalgirio“ kovas susidariau įspūdį, kad ši komanda yra pajėgi ir turi visas galimybes iškovoti čempionų titulą. Finalinėse varžybose tas, kas sugebės susikaupti, įveikti stresą, iškovos pergalę.“

 

Olimpietė maratonininkė Diana Lobačevskė, kurios gyvenimo draugas - irklavimo olimpinis vicečempionas Mindaugas Griškonis: „Mažai domimės kitais sportais ir esame iš tų nedaugelio lietuvių, kurie apie krepšinį mažai žino. Abu esame profesionalūs sportininkai, todėl laisvo laiko lieka itin mažai ir jį skiriame ne kokias nors varžybas stebėti, bet vienas kitam ir mūsų dukrai.“