Palangoje finišavo Lietuvos mažųjų žaidynės

„Neįgalių vaikų dalyvavimas sveikųjų renginiuose – svarbus žingsnis į atviresnę visuomenę“, – sako Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius. Parolimpinis čempionas dalyvavo paskutiniame šį sezoną Lietuvos mažųjų žaidynių finaliniame festivalyje. 

Savaitgalį Palangoje baigėsi Lietuvos mažųjų žaidynės. Visą sezoną šimtai penkiamečių šėlo netradicinėse rungtyse, aktyviai leido laiką ir bendravo su garsiausiais šalies sportininkais.  

„Mums svarbu, kad vaikai judėtų ir tai darytų kokybiškai. Bendradarbiaujame su pedagogais ir padedame jiems sukurti aplinką, kurioje vaikai galėtų būti fiziškai aktyvūs. Projektų, skirtų ikimokyklinių įstaigų vaikų bendram fiziniam aktyvumui ugdyti, nėra. Tai labai svarbi terpė, su kuria būtina dirbti“, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) olimpinio švietimo direkcijos vadovė Vita Balsytė.

Šį sezoną Lietuvos mažųjų žaidynėse dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. vaikų. Savo jėgas išbandė 227 šalies ikimokyklinių įstaigų auklėtiniai. Keturiuose Finaliniuose festivaliuose dalyvavo 96 komandos, įveikusios pirmuosius du etapus, o tarp jų – 8 vaikų su negalia komandos, pakviestos svečių teisėmis.

„Džiugu matyti, kad į tokius renginius integruojami ir vaikai su negalia. Tai svarbu abiems pusėms. Sveikiesiems svarbu nuo mažens matyti, kad yra vaikų su vienokia ar kitokia negalia ir suprasti, kad jie yra tokie pat ir taip pat nori bendrauti. Sveikiesiems vaikams tai suteiks platesnį požiūrį į žmogų ir suvokimą, kad visi yra lygūs. O vaikams su negalia padės integruotis ir nesijausti kitokiais, suteiks drąsos jaustis lygiaverčiais, nes jie tokie ir yra.
 

Vyresnio amžiaus žmonės su negalia anksčiau, kaip aš sakau, buvo uždaryti. Pavyzdžiui, aklųjų kombinate dirbdavo tik aklieji, juos tiesiog atskirdavo. Ir nors sąlygininai tai būdavo patogu, tačiau taip žmonės nebūdavo įvedami į visuomenę. 

Štai Skandinavijos šalyse tik labai sunkią negalią turintys vaikai eina į specialias mokyklas, kiti yra integruojami į bendrąsias ugdymo įstaigas. Tai vyksta jau du dešimtmečius, todėl sveikieji nuo mažens mato neįgaliuosius ir priima juos kaip sau lygius. Mūsų visuomenė sparčiai juda ta linkme. Todėl tokie renginiai, kuriuose dalyvauja ir sveikieji, ir neįgalieji, yra labai svarbus žingsnis atviresnės visuomenės link“, – sakė M.Bilius.

Svečių teisėmis į Palangą atvyko Mažeikių lopšelis-darželis „Žalvitis“ ir Plungės lopšelis-darželis „Pasaka“. 

„Norime, kad visi vaikai sportuodami pajaustų džiaugsmą. Visi mes skirtingi, tačiau esame tos pačios visuomenės dalis. Sportas yra puiki priemonė naikinti nusistovėjusius stereotipus.

Finaliniuose „Lietuvos mažųjų žaidynių“ etapuose visi vaikai atliko tas pačias užduotis, nesivaržydami, skatinami pedagogų, šeimos narių, LTeam Ąžuolo ir renginių vedėjų. Vaikų pastangos rodė, kad kiekvienas nori būti stiprus, o jų šypsenos išdavė, kad jie mėgavosi tuo, ką daro“, – sakė V.Balsytė.

Šiais metais Lietuvos mažųjų žaidynių finaliniai festivaliai vyko Jonavoje, Panevėžyje, Alytuje ir Palangoje. Iniciatyvą organizuojantys LTOK ir RIUKKPA planuoja plėsti renginį ir kviečia prisijungti „Lietuvos mažųjų žaidynėse“ nedalyvavusius darželius.