Lemiamoms kovoms - naujos legionierės

 

Lietuvos čempionių gretas sustiprino 27 -erių metų atakuojančio plano futbolininkė iš Brazilijos Isadora Freitas bei 28-erių metų Pietų Afrikos Respublikos rinktinės centro saugė Leandra Wiloma Smeda.

 

Į Rygos oro uostą lėktuvu nusileidusios futbolininkės Lietuvoje buvo pirmadienio popietę, o vakare atvyko į komandos treniruotę susipažinti su naujuoju kolektyvu. 

 

Nors abejoms žaidėjoms teko iškęsti varginantį, kone visą parą trukusį skrydžių maratoną abi merginos spindėjo gera nuotaika, o I.Freitai jos nesugadino net ir prapuolęs bagažas. 

 

“Žinojau, kad taip bus”, – paklausta apie pradingusį bagažą šypsodamasi kelis kartus pakartojo brazilė.

 

“Pirmasis skrydis buvo atidėtas, todėl turėjau kelioms valandoms eiti į viešbutį. Visus daiktus norėjau pasiimti su savimi, bet oro uosto darbuotojai mane patikino, kad lagaminą galiu ramiai palikti ir jis atsidurs lėktuve. Buvau beveik įsitikinusi, kad taip neatsitiks. Taip ir neatsitiko”, – savo atvykimo istoriją emocingai pasakojo iš Belo Horizontės kilusi “Gintros-Universiteto” naujokė.

 

Po treniruotės pakiliai nusiteikusios futbolininkės sutiko pasikalbėti ir oficialiai “Gintros-Universiteto” svetainei atsakyti į keletą klausimų.

 

I.Freitas: Nebūčiau atvira, jeigu sakyčiau, kad sprendimą priėmiau lengvai ir nedvejodama. Jis buvo sunkus, nes savo komandą Brazilijoje teko palikti pačiame sezono įkarštyje, penktadienį dar sužaidžiau paskutiniąsias savo rungtynes. Jas laimėjome 3:0, pelniau įvartį, su komandos draugėmis atsisveikinau jausmingai. Vis tik dėl tokio sprendimo niekas manęs nesmerkė, nes tiek treneriai, tiek šeimos nariai supranta, kad tai man tai bus nauja, įdomi patirtis, o taip pat galėsiu debiutuoti ir UEFA Čempionių lygoje.

L.W.Smeda: Kai sulaukiau pasiūlymo labai nudžiugau. Afrikoje turiu užsitarnavusi patikimos žaidėjos reputaciją, tačiau galvoje visuomet kirbėjo mintis, kad noriu išvykti išbandyti save Europoje. Futbolas čia – aukštesnio lygio, racionalesnis. Nors Pietų Afrikos rinktinėje, kurią aš atstovauju jau aštuonis metus, žaidimo braižas yra panašesnis į europiečių, kitos Afrikos valstybės propaguoja greitą, fizine jėga paremtą futbolą. Vos atvykusi čia matau, kad žmonės čia paslaugūs, visa komanda mus priėmė labai draugiškai, todėl manau, kad priėmiau gerą sprendimą.

 

I.Freitas: Futbolą pradėjau žaisti būdama septynerių. Visa mano šeima žaidžia futbolą. Šiuo sakiniu turbūt nieko nenustebinsiu, nes Brazilijoje beveik visi žaidžia futbolą. Sulaukusi aštuoniolikos išvykau studijuoti į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Ten keturis metus žaidžiau universiteto komandoje, baigusi studijas atstovavau Hjustono “Aces” komandą. Į Braziliją grįžau dėl įvairiausių priežasčių virtinės. Tėvynėje praleidau pastaruosius metus ir žaidžiau San Paulo “Audax” ekipoje.

 

L.W.Smeda: Mano futbolo kelias prasidėjo sulaukus dešimties metų. Visą savo karjerą rungtyniavau Pietų Afrikoje, įvairiuose klubuose. Europoje man teko būti tik porą kartų, kai su Pietų Afrikos rinktine žaidėme draugiškas rungtynes su Olandijos rinktine bei Vokietijoje, kuomet varžėmės su Lėverkuzeno “Bayer” klubu. Afrikoje daug varžybų vyksta varžantis tautoms, todėl rinktinėje iš tiesų esame kaip viena šeima. Kelionė į Lietuvą bei sutartis su UEFA Čempionių lygoje žaidžiančia komanda man visiškai nauja patirtis, todėl kuo greičiau nekantrauju prisijungti prie merginų aikštėje. 

 

I.Freitas: Taip, tikrai pakankamai nemažai domėjausi šalimi bei komanda į kurią vykstu. Mane šiek tiek nustebino, kad “Gintra-Universitetas” Lietuvos čempionatą laimi tiek daug metų iš eilės. Net negalėjau tiksliai suskaičiuoti kiek kartų tai jau įvyko. Dar keisčiau pasirodė tai, kad pas jus taip kardinaliai skiriasi oro sąlygos keičiantis metų laikams. Temperatūra Lietuvoje svyruoja nuo +30 iki -30. Tai man atrodo labai neįprasta. Mačiau vaizdo įrašų “Youtube” kanale, kad čia futbolas žaidžiamas net ant sniego. To man dar nėra tekę patirti, bet manau, būtų smagu (šypsosi).

 

L.W.Smeda: Prieš atvykdama domėjausi šalimi ieškodama informacijos internete, dar daugiau papasakojo mano agentas. Prisipažinsiu, apie Lietuvą tikrai nežinojau nieko. Tai nedidelė šalis, kurioje vos trys milijonai gyventojų. Maždaug tiek yra vien Keiptaune, kuriame aš gyvenu. Bet vos atvykusi čia pamačiau, kad tai graži šalis, turinti nuostabią gamtą.
 

I.Freitas: Viskas susiklostė gana įdomiai. Mano draugė žaidžia “Barcelona” komandoje, todėl žiūrėjau tiesioginę pirmųjų aštuntfinalio serijos rungtynių transliaciją iš šio sausakimšo stadiono, kurio tribūnose dabar kalbamės. Tuomet net negalėjau įsivaizduoti, kad vos po pusmečio atsirasiu čia ir vilkėsiu “Gintros-Universiteto” marškinėlius. Vėliau peržiūrėjau ir keletą kitų įrašų, puikų įspūdį paliko jūsų rungtynės Šveicarijoje. Žaisti UEFA Čempionių lygoje, turbūt yra kiekvienos žaidėjos svajonė, todėl, žinoma, kad domėjausi šio turnyro rezultatais ir anksčiau.

 

L.W.Smeda: Šis turnyras yra populiarus visame pasaulyje, tarp vyrų ir tarp moterų, todėl, žinoma, domiuosi jo rezultatais. Peržiūrėjau pastarųjų kelerių metų “Gintros-Universiteto” pasiekimus ir supratau, kad vykstu į pajėgią komandą, turinčią ambicingų tikslų ir kovojančią tik dėl pergalių. Mačiau, kad pernai aštuntfinalyje “Gintra” varžėsi su “Barcelona”. Žaisti su tokiomis komandomis yra didelė atsakomybė, bet tuo pačiu ir pats didžiausias malonumas.

 

L.W.Smeda: Pietų Afrikoje futbolas taip pat yra sporto šaka numeris vienas. Sakyčiau, kad po jo eina regbis, o tada kriketas. Mūsų šalyje 2012 metais vyko pasaulio futbolo pirmenybės, visi po jų dar labiau užsikrėtė aistra futbolui, tiesa, moterų futbolas vystosi kur kas lėčiau. 

 

I.Freitas: Visi, žinoma, labai nusivylė, todėl, kad beveik visi tikėjo, jog žaisime finale. Daugumos nuomone ši rinktinė buvo labiau subrendusi skambioms pergalėms, nei 2014 -ųjų metų, kuomet čempionatas vyko mūsų šalyje ir pasirodymą baigėme pusfinalyje. Deja, šįkart atsitiko taip, kad nepatekome net į pusfinalį. Vis dėlto tikrai nereikia smerkti vyrukų, nes jie atidavė visą širdį, o Belgijos komanda atrodė labai pasitikinti savo jėgomis ir rungtyniavo su dviguba energija. 

 

I.Freitas: Apsiriboju netolimos ateities svajonėmis, nes gyvenu dabartimi. Futbolas mane daro laimingą. Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad galiu mėgautis šia sporto šaka, o dabar dar ir nauju iššūkiu. Didžiausia mano svajonė šiuo metu yra semtis iš gyvenimo visko, ką jis suteikia. Galbūt vieną dieną kelsiu UEFA Čempionių lygos titulą.

 

L.W.Smeda: Mano didžiausia svajonė susijusi su futbolu yra sudalyvauti pasaulio moterų futbolo čempionate, kuris vyks kitąmet. Jau nesu aštuoniolikos, todėl manau, kad galbūt tai man gali būti paskutinė galimybė. Iš visos širdies trokštu, kad su Pietų Afrikos rinktine įveiktumėme kvalifikaciją ir gintumėme šalies garbę planetos pirmenybėse.

 

Primename, kad UEFA moterų Čempionių lygos atrankos turnyras Alytuje ir Marijampolėje vyks rugpjūčio 7 – 13 dienomis.