Lems valia, charakteris ir atsidavimas

Prieš mėnesį startavęs pasaulio futbolo čempionatas Rusijoje - prie pat finišo linijos. Jame beliko du susitikimai. Dėl trečiosios vietos rungsis Belgijos ir Anglijos komandos, o dėl pasaulio čempionų vardų kovos Prancūzijos ir Kroatijos futbolininkai.

Tai paaiškėjo po pusfinalio, kuriame prancūzai 1:0 įveikė belgus, o kroatai - 2:1 anglus. Pastarosios rungtynės buvo atkaklesnės, jose prireikė papildomo laiko, tiesą, šį kartą kroatai apsiėjo be baudinių serijos, kaip buvo abiejuose atkrintamųjų varžybų mačuose prieš tai.

Buvęs Lietuvos rinktinės strategas Algimantas Liubinskas savo laiku yra vadovavęs nacionalinei komandai per rungtynes prieš tris iš keturių šiuo metų stipriausių pasaulio komandų: kroatus, prancūzus ir belgus.

Bet su dabartiniu Vilniaus "Vyčio" treneriu kalbėjomės ne apie senus laikus, o apie pasaulio čempionato aktualijas.
 

Apie Angliją

"Šios komandos gynėjai tarpusavyje raičioja kamuolį, bet kokia iš to nauda? Raskite Anglijos rinktinės saugų linijoje kūrybingą žaidėją, kuris pats galėtų ką nors sukurti. Jordanas Hendersonas - medinukas, Jesse Lingardas su Dele Alli irgi paskendę, Kieranas Tripieras pradėjo žaisti ne taip seniai, o Ashley Youngo žaidimo koeficientas nėra aukštas. Ir gaunasi, kad krašto saugais pas anglus žaidžia gynėjai. Priekyje Raheemas Sterlingas neužsikabina už kamuolio ir Harry Kane‘ui su tokia komanda tikrai nelengva. Jis priverstas vis grįžti atgal, negali žaisti pačiame smaigalyje ir užbaigti atakas. Nėra Anglijos rinktinėje greitų prasiveržimų kraštais. Iš kraštų kamuolys nebent keliamas į baudos aikštelę, kas yra labai nuspėjama.
 

Anglai padarė labai didelį žingsnį, patekdami į pusfinalį, bet jie buvo savotiški laimės kūdikiai. Pakeliui į pusfinalį jie nesusitiko su labai stipriais varžovais, jų kelias buvo lengvesnis.
 

Labai keista anglų taktika: žaisti gynybinį futbolą su trimis gynėjais. Juolab, kad vartininkas muša bet kur pirmyn.
 

Man anglai atrodo nepataikantys į šiuolaikines futbolo tendencijas."
 

"Belgai man imponavo visą laiką. Juos prancūzai, galima sakyti, suvartė fiziškai. Nedavė nei Edenui Hazard‘ui, nei Kevinui De Bruynei laisvės ir jie negalėjo kurti. Marouane‘as Felaini per šias rungtynes buvo visiškai nublankęs. Jis ir pralaimėjo tą dvikovą, kai belgai praleido įvartį. Nors ankstesnėse rungtynėse jis atliko daug teigiamo, vis vien jis nėra pribrendęs būti pagrindo žaidėju. Dėl to jį ne visada į starto vienuolikę. Bet visumoje ši komanda yra įdomi ir turi potencinių galimybių.
 

Grupės susitikime belgai įveikė Angliją, kai žaidė ne visai pagrindiniai futbolininkai, bet spėti, kad laimės rungtynes dėl trečiosios vietos, būtų sudėtinga. Aš to nesiryžčiau."

"Mažiausiai to, kad pateks į finalą, tikėjausi iš kroatų. Bet kuo toliau, tuo labiau jie įsižaidžia. Ir ta jų pergalė prieš anglus buvo dėsninga. Nors Kroatijos rinktinė atrodė labai pavargusi komanda. Galbūt taip ir buvo, juk nuolat atkrintamosiose varžybose žaidė po 120 minučių, plius turėjo dar nervinę įtampą per baudinių serijas. Tai savo davė. Bet tas nuovargis kai kur jiems ir padėjo. Štai Mario Mandžukičius, kuris per pusfinalį atrodė visiškai nuvargęs, tuo ir užmigdė anglų gynėjus. Šie, matyt, pagalvojo, kad jis miręs ir nesužiūrėjo, kai jis įmušė lemiamą įvartį."


 

"Prancūzų galimybės yra puikios. Jie, kaip ir kroatai, kuo toliau, tuo labiau įsižaidžia. Ir jie irgi atrodo alkani laimėjimų.

Prancūzai yra labai stiprūs antrame aukšte. Stipriai progresuoja vienu jų lyderių tapęs Kylianas Mbappe. Labai protingai žaidžia Antoine‘as Griezmannas. Jis gali ir mušti iš toli, ir prilaikyti žaidimą, kai to reikia, gali atiduoti ir perdavimą. Saugų Prancūzija taip pat turi neblogų. 
 

Ir vėl - nesiryžčiau sakyti, kad prancūzai laimės finalą."

Finalai
 

"Laukia dvi įdomios, sunkiai prognozuojamos kovos. Kiekviena komanda turi savo pliusų ir minusų. Manau, labai daug lems valia, charakteris ir atsidavimas. Jei kalbėtume apie žaidybinį pranašumą, kamuolio kontrolę, tai kažin ar tai daug naudos duoda. Ne kartą matėme, kai viena komanda turi aiškią kamuolio valdymo kontrolę, bet laimi ne ji. Daugiau šiame čempionate lemia progų išnaudojimas."
 

"Šiame čempionate išryškėjo neigiama tendencija – jaunosios žvaigždės žaidžia antifutbolą. Pirmiausia, aišku – Neymaras, vis krintantis ir klykiantis. Matau, kad panašiai ima žaisti ir Kylianas Mbappe. Man tai labai neimponuoja. Būčiau patenkintas, jei toks stilius toliau nesivystytų. Futbolas yra atletiškas vyriškas žaidimas ir jame labai netinka tokie vis krintantys verkšlentojai. Jeigu aš būčiau pats futbolo nežaidęs, gal aš komentuočiau kitaip, bet kai pats gaudavai per kojas, kentėdavai, tai ši nauja mada atrodo nepatraukli.

Manau, kad šiuo turėtų susirūpinti FIFA. Ar bausmėmis, ar kitaip sustabdyti tokio antifutbolo plitimą.  Tai neteisingas kelias - klounada ir antireklama futbolui."
 

"Aš esu VAR šalininkas. Bet man atrodo, kad jis turėtų būti naudojamas plačiau, nes dabar vienur naudojamasi, kitur nesinaudojama. Dar turėtų būti atsižvelgta į tai, kad nebūtų tampoma už rankų ar marškinėlių, kas dabar vienais atvejais fiksuojama kaip pražanga, kitais ne. Tai arba griežtai uždraudžiam tai, arba leidžiam futbolui pavirsti regbiu.
 

Teigiama yra ta naujovė, kad pratęsimo metu leidžiama daryti ketvirtą keitimą. Manau, kad ketvirtą keitimą vertėtų leisti pagrindinio laiko metu, o pratęsimo – ir penktą. Nauji žaidėjai rungtynių grožio nesumenkina, net ir pakeitę geriau žinomą futbolininką, nes į aikštę jie išeina nepavargę, pilni energijos. O aukšto lygio žaidėjų kiekviena komanda turi ir ant atsarginių suolo."
 

"Kiekvienas pasaulio čempionatas būna savitas. Ar mes Rusiją mėgstame, ar nemėgstame, bet turime pripažinti, jog rusai labai pasistengė, kad šis čempionatas vyktų puikiai.  Ir jo organizacija iš tiesų yra nepriekaištinga. Taip, suprantama, Rusijai to reikėjo politiniais tikslais – parodyti, kad ji sugeba surengti šventę visam pasauliui.
 

Kita vertus, Rusija nesugeba priimti jokios kritikos. Man patiko Rinato Dasajevo ir Andrejaus Kančelskio pasisakymai, kurie rėžė tiesiai šviesai, kad anksčiau sovietų ar Rusijos rinktinės buvo iškovojusios didesnių laimėjimų, nei dabartinė, kurios futbolininkai Rusijoje laikomi didvyriais. Atsakymas bent jau Kančelskiui buvo pilnas šovinizmo, ne ginčijantis ar sutinkant su jo nuomone, o išvadinant jį prasigėrusiu žmogumi.

Rusiškas šovinizmas pasireiškė ir per tą istoriją su kroatais. Kai Domagojus Vida sušuko „Šlovė Ukrainai!“ Pasirodo, rusai mano, kad jie gali viską: pulti Gruziją, pulti Ukrainą, pulti Moldovą, o kitiems negalima nieko, netgi minėti Ukrainos."