Rankininkas su teniso rakete

Celės mieste, Žemutinėje Saksonijoje, gyvenantis 56-erių V. Duknauskas pastaraisiais metais vis dažniau į rankas ima teniso raketę ir dalyvauja įvairiuose turnyruose. Dėl teniso varžybų jis apsilanko ir gimtinėje.

Praėjusiais metais V. Duknauskas bandė jėgas Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Kaune, o šiemet liepos viduryje – taip pat laikinojoje sostinėje vykusiose 31-osiose „Žalgirio“ draugijos žaidynių teniso varžybose. Čia jis sutiko nemažai pažįstamų, tarp jų – ir buvusių rankininkų.

Nors daug metų gyvena Vokietijoje, tačiau savo atostogas kasmet praleidžia Lietuvoje. Kai sugrįžta į gimtinę, visada mato malonių pokyčių. Ir, nors po „Žalgirio“ žaidynių V. Duknauskas išskubėjo į Vokietiją, tačiau greitai čia atvyks atostogauti su šeima. 

V. Duknauskas Vokietijoje darbuojasi Švedijos bendrovėje, gaminančioje sausas duoneles. Lietuvis atsakingas už produkcijos kokybę. Jo žmona Saulė, buvusi alytiškė, dirba su negalią turinčiais žmonėmis. Vokietijoje pora turi nuosavą namą.
 

V. Duknauskas didžiąją dalį gyvenimo skyrė rankiniui. Ši sporto šaka jį ir atvedė į Vokietiją, kurioje įleido šaknis. Talentingas žaidėjas 1989 m. pasirašė poros metų kontraktą su Rytų Vokietijos klubu „Dessau“. Po to jo karjera tęsėsi Celėje, kur dabar Vylius ir gyvena su šeima. 

Tėvo pėdomis pasekė ir 29-erių dukra Viltė. Ji rankinį žaidžia Vokietijos trečiojoje lygoje. „Ją vis nusiveždavau į varžybas, tad ir susižavėjo“, – sako Vylius. Kitos dukters, 20-metės Veronikos, sportas nesudomino. Abi dukterys su nedideliu akcentu puikiai kalba lietuviškai. 

V. Duknauskas rankinio karjerą pradėjo nuo 12 metų Vilniaus „Tauro“ sporto mokykloje. Jis prisimena, kad tuo metu, kai žaidė, visas dėmesys sostinėje buvo skirtas „Eglės“ moterų komandai, kuri sėkmingai rungtyniavo TSRS čempionate, o vyrų rankinis koncentravosi Kaune. 
 

Vylius atstovavo Lietuvos jaunučių, jaunių, jaunimo, studentų rinktinėms, kai kuriose jų buvo komandos kapitonas. Studijavo tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute, tačiau dėl rankinio turėjo pakeisti gyvenamąją vietą, nes gavo pasiūlymą atstovauti Šiaulių „Tauro“ komandai, kuri žaidė TSRS pirmosios lygos čempionate. 

Šiauliuose Vylius praleido šešerius metus. Aktyviai sportuodamas baigė Šiaulių pedagoginį institutą (ŠPI).

„Tuo metu Lietuvoje rankinis buvo aukšto lygio: Kauno „Granitas“ rungtyniavo TSRS aukščiausiosios lygos, o Šiaulių „Tauras“ ir Panevėžio „Atmosfera“ – TSRS pirmosios lygos čempionatuose. Žaisti su stipriomis kitų TSRS respublikų rankinio komandomis buvo ne taip paprasta“, – prisimena Vylius.

Baigęs ŠPI, V. Duknauskas gavo paskyrimą dirbti Alytuje. Ketverius metus atstovavo Jono Jonuškos treniruojamai „Varsos“ komandai, kuri žaidė Lietuvos aukščiausiosios lygos čempionate. Prisimindamas šį trenerį, praėjusiais metais iškeliavusį anapilin, Vylius negaili gražių žodžių.

Šį rudenį Alytuje organizuojamas turnyras garsiam treneriui atminti (po mirties J. Jonuškai šiemet buvo suteiktas Alytaus garbės piliečio vardas), ir Vylius ketina jame dalyvauti.

Celės rankinio komandai Vylius atstovavo 10 metų, taip pat rungtyniavo įžaidėjo pozicijoje. Būdamas 39-erių, dar žaidė ketvirtojoje Vokietijos regioninėje lygoje.

„Vokietijoje rankinis labai populiarus, po futbolo tai antrą vietą užimanti sporto šaka. Komandų labai daug, o mano klubas nesiekė didelių tikslų patekti į trečiąją lygą, jo noras buvo išsilaikyti savojoje“, – paaiškina V. Duknauskas. 

Baigęs aktyviai žaisti, lietuvis pradėjo treniruoti įvairias komandas. Treneriu dirbo ir praėjusiais metais, bet tai buvo tik papildomas užsiėmimas.

O kada V. Duknausko rankose atsidūrė teniso raketė? Pasirodo, jis visą laiką norėjo žaisti tenisą, bet vis nerasdavo tam laiko. Kai tik jo kiek atsirasdavo, tai, žiūrėk, būdavo surengta kokia nors rankinio stovyklėlė ar dar kas nors. „Jeigu niekas nesutrukdydavo, tai kokį kartą ar du per metus teniso kamuoliuką su kuo nors padaužydavau“, – teigia Vylius. 

Kai akyvi rankinio karjera buvo baigta, jo rankose teniso raketė atsirasdavo vis dažniau. Vylius tenisą dabar intensyviai žaidžia jau septintus metus. Aplink Celės miestelį 10 km spinduliu veikia 17 klubų, kurie kultivuoja nemažai sporto šakų, vienam jų priklauso ir lietuvis. 

Moka nario mokestį ir treniruojasi dukart per savaitę, dalyvauja mėgėjų varžybose. Šis klubas, siejantis apie 300 aktyvių narių, turi šešias teniso aikšteles, didesni klubai – po 9–10. Klubo nariai vasaros aikštelėmis gali naudotis kada nori ir kiek nori, o žiemą jau reikia patiems mokėti už sales. 

„Man žaisti tenisą – didelis malonumas. Susibūrė tenisininkų grupelė, su kuria klube tarpusavyje ir žaidžiame. Pergalių nesu daug pasiekęs, bet jos ir nėra mano pagrindinis tikslas. Man svarbu susitikti su draugais, smagiai praleisti laiką“, – prisipažįsta Vylius. Ir per žalgiriečių žaidynes nepavyko laimėti medalio. 

V. Duknauskas neužmiršta ir rankinio, žaidžia su veteranais. Su savo ankstesniais kolegomis iš Lietuvos Europos dirbančiųjų festivaliuose yra laimėjęs aukso ir sidabro medalių.

„Pergalių nesu daug pasiekęs, bet jos ir nėra mano pagrindinis tikslas. Man svarbu susitikti su draugais, smagiai praleisti laiką.“