Varomoji jėga – šeima

„Trakai“ šio sezono pirmoje pusėje galėjo pasigirti tuo, kad turi tris itin aukšto lygio vartininkus. Tiek kolegas nukonkuravęs Tomas Švedkauskas, tiek komandą jau palikę Ignas Plūkas ir Timofejus Šeremeta bet kada galėjo stoti į vartus ir ta pozicija nei kiek nebūtų susilpnėjusi. Į šią kompaniją prieš pusantro mėnesio prisijungė ir aštuoniolikmetis (šiuo metu jau devyniolikmetis) klaipėdietis Vincentas Šarkauskas.

 

„Dvejus su puse metų atstovavau Klaipėdos „Atlantui“. Ten įgijau pakankamai pasitikėjimo savimi, tačiau nebejaučiau, kad tobulėju kaip žaidėjas, o tai mane pastūmėjo ieškoti naujo klubo. „Trakai“ buvo puikus pasirinkimas, geros sąlygos tobulėti kaip žaidėjui ir asmenybei. Aš esu motyvuotas ir keliu sau aukščiausius tikslus vartininko karjeroje bei jų siekiu. Manau, kad šioje komandoje, padedant kompetetingiems treneriams, man yra puikios galimybės tobulėti. Žinojau, kad komandoje yra labai stiprūs vartininkai, tačiau tai tik suteikė daugiau motyvacijos ir noro tobulėti, treniruojantis kartu“, – apie prisijungimą prie riterių oficialiai svetainei sakė V.Šarkauskas.

 

Esu treniravęsis su gana daug aukščiausio lygio vartininkų. Visada bandau įgauti kuo daugiau žinių stebėdamas juos. Žinoma, treniruotėse su „Trakais“ stebėjau kolegas, jų judėjimą aikštėje ir labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę per trumpą laiką pasiimti kuo daugiau jų geriausių savybių.

 

 

Mano manymu, šiuolaikinis vartininkas turi žaisti kojomis taip pat, kaip bet kuris aikštės žaidėjęs. Visi vartininkai gerai žaidžiantys kojomis yra labai vertinami. Turbūt tai ir yra dalykas, kurį norėčiau patobulinti.

 

Sezono pradžioje su vadovybe nusprendėme, kad man reikia įgauti kuo daugiau patirties ir ieškoti klubo nuomai šalia Klaipėdos. Tuo metu aplinkui visi klubai buvo visiškai sukomplektuoti. Pasirinkome „Koralą“ kuris praėjusių metų pirmos lygos sezone pasirodė gan neblogai.

 

Tačiau, sužaidus keletą rungtynių tapo aišku, kad iš buvusios komandos beveik nieko neliko, žaidė didelė dalis Klaipėdos jaunių. Visą laiką treniruodavausi su „Atlantu“ ir su treneriais nusprendėme, kad reikia grįžti į klubą greičiau nei numatyta. Šis etapas išmokė nepalūžti ir tik dar labiau sustiptiprino pasitikėjimą savimi. O ir žaidybinių epizodų, įvairių smūgių netrūkdavo. Kartais jų gaudavai kas keletą minučių ir taip visas rungtynes…
 

 

Labiausiai motyvuoja šeimos pasiekimai sporto srityje. Tėtis buvo profesionalus dviratininkas atstovavęs Lietuvai Olimpinėse žaidynėse, o mama užsispyrusi bėgikė atstovavo mūsų šaliai įvairiuose turnyruose. Niekada nenorėjau nusileisti jų pasiekimams. Manau, tai ir yra dalykas, stumiantis mane į priekį.

 

Kokį „Trakų“ klubą pamatei, vos į jį atvykęs? Tai ko tikėjais ar viskas kiek kitaip?

 

„Trakai“ paliko labai gerą įspūdį, tikrai labai profesionali komanda, siekianti tik aukščiausių tikslų, Lietuvos ir Europos turnyruose. Žaidėjai priemė labai šiltai, visi draugiški, esu patenkintas savo pasirinkimu, o ir buvusių atlantiečių čia nestinga.

 

Dabar mano pagrindiniai tikslai yra kuo greičiau tobulėti ir bandyti įgyti trenerių pasitikėjimą. Manau, sunkus darbas ir pasitikėjimas savimi padės tai įgyvendinti ir vieną dieną tapsiu pagrindiniu „Trakų“ vartininku. Tačiau aišku, kad nukonkuruoti tokį patyrusį, talentingą vartininką kaip Tomas bus labai sunku.

 

Debiute pasiekta pergalė, manau, tai ir yra svarbiausia. Komandos draugai siekė šio tikslo sunkiai dirbdami treniruotėse ir tai pasiekė. Kol kas jaučiu, kad trūksta žaidybinių minučių. Manaum gavus jų, greitai įgysiu savo geriausią formą.

 

Per artimiausią pusmetį noriu kuo stipriau įsitvirtinti komandoje, tobulinti savo žaidimą ir bandyti padėti komandai pasiektį užsibrėžtų tikslų.