Gyvenimas be namų ir aukso kaina

 „Ne visai sėkmingai suorganizuota treniruočių stovykla Siera Nevadoje Danui Rapšiui kainavo aukso medalį Europos plaukimo čempionate“, – atvirauja jo trenerė Ina Paipelienė. Pasak patyrusios plaukimo specialistės, vienas geriausių šalies plaukikų savo geriausią sportinę formą demonstravo treniruočių stovykloje Vengrijoje. 

 

Tuo tarpu kitas I. Paipelienės auklėtinis Andrius Šidlauskas Glazge keturis kartus pagerino savo asmeninius rekordus. 

Iš viso Glazge vykusiame Europos plaukimo čempionate lietuviai iškovojo du sidabro medalius – 21-ų Rūta Meilutytė tapo Europos vicečempione plaukdama 100 m krūtine, o 23-ejų D. Rapšys – 200 m laisvuoju stiliumi.

Dar du kartus lietuviams iki medalių pritrūko vos kelių akimirkų. Vyrų kombinuotoje estafetėje D. Rapšys, A. Šidlauskas, Simonas Bilis ir Deividas Margevičius finišavo ketvirti, o per žingsnį nuo antrojo medalio liko ir olimpinė čempionė R. Meilutytė, 50 m krūtine rungtyje į priekį praleidusi tris varžoves. 

Maloniai stebino ir A. Šidlauskas – 21-ų panevėžietis 200 m krūtine rungtyje užėmė šeštąją vietą ir net keturis kartus gerino savo asmeninį rekordą. 

Iš viso Lietuvos plaukikai Glazge pagerino penkis šalies rekordus.

Trenere, kokios detalės lėmė, kad D. Rapšiui nepavyko iškovoti aukso medalio Europos čempionate? – paklausėme I. Paipelienės.

Aš manau, kad mūsų pasirengimas nebuvo idealus ir toks, kokio norėjome. Vienas esminių dalykų – nepavyko išvažiuoti į stovyklą Siera Nevados kalnuose tada, kai norėjome. Bet vis tiek maniau, kad išsisuksime – juk ne pirmas kartas, kai iš kalnų grįžtame anksčiau nei reikėtų. Kaip parodė čempionatas, norint aukšto rezultato, viską reikia daryti idealiai tiksliai. Deja, taip neišėjo ir pačią geriausią sportinę formą D. Rapšys pasiekė treniruočių stovykloje Vengrijoje. 
 

Kitas dalykas – prasidėjus čempionatui, labai ilgai laukėme savo starto. Manau, buvo klaida, kad nestartavome 400 m laisvuoju stiliumi rungtyje. Tą pačią dieną Danas startavo estafetėje 4 x 100 m laisvuoju stiliumi, gal ir būtų buvę sudėtinga plaukti dvejose rungtyse. Bet, jeigu reikėtų atsukti laiką atgal, tai tikrai būtume plaukę 400 metrų. Sakyčiau, šioje rungtyje buvo silpniausi varžovai, nes nestartavo sezono lyderiai. 

Bet, nežiūrint visų šių detalių, savo 1 min. 45 sek. laiką Danas tikrai turėjo pasiekti finale. Kad gali tai, parodė ir pusfinalyje. Finalo rytą Danas labai gerai jautėsi ir greičiausiai neįvertino savo jėgų. Jau kai įšoko plaukti pirmus 50 m, mačiau, kad gero rezultato nebus – Danas nuo pirmųjų metrų plaukė ne tokia technika. Įprastai ją naudojame finišuodami, o šiame finale per daug jėgų buvo išnaudota pirmojoje distancijos dalyje.

Net man šiek tiek buvo keista, bet reagavo gana ramiai. 

Žinoma, Andriaus pasirodymą galima vertinti tik labai gerai. Tokiose varžybose gerinti asmeninius rekordus keturis kartus – ne taip paprasta. Labiausiai džiugina pasiektas rezultatas 200 m plaukimo krūtine rungtyje (2 min. 9,71 sek, 6 vieta Europos čempionate). 100 m krūtine rungtyje norėjosi šiek tiek geresnio rezultato, bet, esant dvigubai ilgesniam nuotoliui, rezultatas nustebino turbūt ne tik mane vieną.

Taip, bet būtent plaukikams krūtine reikia daugiau laiko po treniruočių kalnuose, tai su Andriumi darome jau ne pirmus metus. Pernai pasaulio čempionate taip pat viskas pavyko sklandžiai. Daną reikėjo ilgiau kalnuose palaikyti.

Varžybų programa buvo siaubingai neparanki Danui. Šioje rungtyje tikrai plauktume finale, kitų plaukikų rezultatai nebuvo įspūdingi. Bet 200 m nugara pusfinalis buvo prieš pat 200 m laisvuoju stiliumi finalą – fiziškai pavežti šias dvi rungtis per 15 min. Europos čempionate yra tiesiog nerealu. Dar jeigu būtų pusfinalis po finalo, būtų galima svarstyti ir dalyvauti. Bet rizikuoti medaliu nesinorėjo.

Oi, tikrai taip (juokiasi). Pastaruosius trejus metus beveik neturėjome atostogų, nebent kelias laisvas dienas, nes buvo labai įtempti sezonai. Jau kurį laiką ketiname padaryti šiek tiek ilgesnę pertrauką, nedalyvauti nei pasaulio taurėse, nei kitose mažesnėse varžybose. Jau nuo kitų metų, manome, kad dalyvausime ir Pasaulio taurės etapuose. 

Sakyčiau, kad abipusė iniciatyva. Tiesiog anksčiau dirbdami su plaukimu nugara žinojome, kad anksčiau ar vėliau plauksime laisvuoju stiliumi. Danas yra gana vėlyvo brendimo ir jam, vaikui, lenktyniauti su vyrais laisvuoju stiliumi būtų buvę labai sudėtinga. Bet mes nugaros tikrai nepaliekame, šis stilius visada keliauja greta. 
 

Taip, tai vienas iš Dano tikslų. Pirmiausia, aišku, galvojame apie rekordą trumpajame baseine, o ilgame baseine – bus matyti. Gaila tik vieno, kad artimiausios rimtos varžybos vyks ne Europoje. Aklimatizacija turėtų apsunkinti reikalus. Norėjome prieš pasaulio čempionatą, kuris vyks gruodį Kinijoje, surengti ten stovyklą kalnuose. Iš pradžių kinai sutiko mus priimti, atsiuntė kainas, pasiūlymus. Bet vos tik prasidėjo sezonas ir D. Rapšys pradėjo rodyti aukštus rezultatus, kinai mūsų kalnus užbraukė (juokiasi). Žodžiu, į Kiniją anksčiau išvykti nepavyks, bet vis tiek tikėsimės tik aukščiausių rezultatų.
 

Na, nenorėčiau rinktis žodžio „aplenkė“. Manyčiau, kad Giedrius taip pat „užlūžo“ su stovykla kalnuose – jis su treneriais buvo Meksikoje. Ko gero, dėl to, kad G. Titenis jau nebe pirmos jaunystės sportininkas, jam neužteko laiko po stovyklos kalnuose ir jis nebuvo savo geriausios formos. Neabejoju, kad jis dar parodys gerų rezultatų.
 

Kas susiję su Andriumi, jam kol kas trūksta stabilumo, tai būdinga plaukikams krūtine. Kiekviena technikos klaida kainuoja papildomas sekundes. Aišku, progresas nemažas, mums labai padeda kineziterapeutas Andrius Bogdelis. Jeigu ateityje viskas taip gerai seksis, A. Šidlauskas irgi tars savo žodį. 
 

Labai priklauso nuo to, kokia tai estafetė. Vienos labai jaukia mūsų planus, kitos jiems netrukdo. Pavyzdžiui, kombinuotoji estafetė, kurioje prie trijų plaukikų reikėjo „prilipdyti“ tik vieną, buvo gera, tą ir rezultatas parodo. Bet kai lipdome komandą prie vieno ar dviejų plaukikų, tai darome tik dėl pinigų. Ir tiems plaukikams, kurie turi savo poilsį aukoti dėl plaukimo estafetėje, nelabai patinka ši idėja. Kombinuotosios estafetės rungtyje visai nedaug trūko iki medalio, bet, sakyčiau, ten taip pat buvo toks istorinis variantas, kai finale nebuvo italų, kurie galėjo laisvai laimėti šią rungtį. 

Aš stengiuosi per daug nesigilinti į tai ir jų neklausinėti. Jeigu jie nuspręstų išvažiuoti, tikrai nelaikyčiau, nes dirbti Lietuvoje, o ypač Panevėžyje, labai sudėtinga, gyvename beveik be namų. Niekas pasaulyje nesupranta, kaip mes su tokiomis sąlygomis demonstruojame tokius rezultatus. 

Lietuvoje būname tikrai dažnai, bet Panevėžyje – ne. Jeigu treniruotumėmės savo „Žemynos“ baseine, kuris yra 25 m, tokių rezultatų tikrai nepasiektume, tad tenka važinėti po visą Lietuvą. Ir tai – net ne visada Lietuvoje pavyksta gauti norimą baseiną tinkamu laiku. Jau nuo birželio bandome įsiprašyti į Girstučio baseiną Kaune, bet mums siūlo laiką arba iki trečios valandos dienos, arba nuo devynių vakare. Baigtume treniruotę 11 val. vakaro – nei kur pavalgyti nueiti, tik grįžti į viešbutį ir miegoti. 

Taip, buvo tokios kalbos, pats premjeras Saulius Skvernelis mums pažadėjo, kad turėsime baseiną. Žinote, pastaruoju metu labai mažai buvau Panevėžyje ir tikrai nežinau tikslios situacijos, bet ta idėja tikrai yra.