Komisaro meniu – be spurgų

Nuo paauglystės įvairias sporto šakas mėginęs, daugiausia žaidęs krepšinį, futbolą, dalyvavęs imtynių, bokso varžybose Linas Pernavas visada fizinę formą palaikė lankydamasis sporto salėse ir dirbdamas su svoriais. 

„Štanginė visuomet buvo greta, tačiau ne kaip pagrindinis sportas, – pasakoja generalinis komisaras. – Maždaug prieš 5–6 metus po keleto traumų nusprendžiau, kad šis sportas man tinkamiausias, mažesnė traumų rizika ir pradėjau juo rimtai užsiimti be jokių sustojimų, be pertraukų, laikytis ne tik sporto, bet ir mitybos režimo.“ 
 

Atšventęs 40-ąjį jubiliejų, pasiekęs pirmuosius užsibrėžtus rezultatus, įgijęs norimą pradinę fizinę formą, prieš porą metų komisaras ėmė kelti sau aukštesnius tikslus. 
 

Tam įtaką padarė ir žmonos pastaba: „Kas iš to didelio dėmesio, skiriamo maistui ir sportui, bus?“. „Pradėjau mąstyti pats, kas iš to ateityje galėtų būti, – prisimena L. Pernavas. – Susitikome su treneriu Andriumi Pauliukevičiumi, pradėjome kalbėtis. Šioje sporto šakoje siekti kokių nors aukštesnių rezultatų mano amžius dar nebuvo labai vėlyvas, tačiau apskritai, jo sulaukus, prieš užsiimant bet kokiu sportu, reikia gerai pagalvoti, ar verta ryžtis ką nors rimtai daryti.“

L. Pernavas atskleidžia, kad dar viena priežastis, jį pastūmėjusi siekti aukštų rezultatų, buvo noras savo pavyzdžiu paskatinti policijos pareigūnus rinktis laisvalaikį ir atsipalaidavimą ne vartojant alkoholį ar pasineriant į kitus ydingus įpročius, o sportuojant. Jis pastebėjo, kad užsiimant darbu, dėl kurio patiriama labai daug streso, žmonėms reikia jį kur nors palikti. Pats pasirinkęs sporto salę, dabar jis ir kolegas skatina neužsisėdėti: „Sportas kaip tik yra vienas būdų, padedančių įveikti įtampą ir stresą. Todėl aš ir socialiniuose tinkluose dalinuosi savo sportine veikla, rezultatais, kad žmonės pamatytų – nesvarbu, kad tau 40 metų ir daugiau, kad turi tris vaikus, kad gyveni daugiau nei už 100 km ir dirbi įtemptą darbą, tačiau tikrai gali nueiti į salę ir ne tik atsipalaiduoti, bet ir išspausti šiek tiek daugiau.“

Pradėjęs bendradarbiauti su A. Pauliukevičiumi, komisaras drausmingai ir skrupulingai laikėsi trenerio sudarytos programos ir rekomendacijų, aiškindamas, kad visada bet kurį darbą, kurio imasi, stengiasi atlikti labai gerai. Nors tarp jo tikslų nebuvo prizinės vietos ar medalių, L. Pernavas gegužės mėnesį debiutavo Lietuvos kultūrizmo čempionate ir tarp naujokų užėmė trečiąją vietą. Atskleidęs, kad net atsargiai nesvajojęs apie prizines vietas, jis sakė norėjęs nebūti varžybose paskutinis ir nepaskatinti prieštaringų vertinimų. Vyras atkreipia dėmesį, kad ir dabar kai kam keistai atrodo jo sportinės veiklos derinimas su aukštomis pareigomis: „Tačiau aš esu toks pat žmogus, kaip kiti sportininkai, o šito darbo kažkada nebedirbsiu.“


 

Lietuvis komisaras nė iš tolo neprimena apkūnių pilvotų kolegų iš amerikietiškų filmų ir užkandžiaudamas riebių spurgų nekemša. L. Pernavas pasakoja, kad, ypač pasirengimo sezonui metu, prieš varžybas, ne tik intensyviai dirbo sporto salėje, bet ir maistą svėrė gramais, kruopščiai rinkosi, ką deda į burną. 

Pareigūnas atskleidžia, kad valgo tik savo ar žmonos paruoštą maistą: „Štai ir dabar kuprinė, kaip visuomet, pilna maisto. Ateis mano valandos – pavalgysiu. Tik tarpsezoniu galiu kokią valandą nukrypti nuo programos ir pavalgyti vėliau ar anksčiau, o pasirengimo metu stengiuosi viską daryti minučių tikslumu. Manau, kad tai viena iš priežasčių, kodėl galėjau pasiekti tokių rezultatų.“

Generalinis komisaras atkreipia dėmesį, kad artimesni žmonės prie jo maisto indelių jau įprato, o mažiau pažįstami – kartais net garsiai nusistebi. Tačiau jis įsitikinęs – geriau dėžutė mėsos su ryžiais nei dėžutė cigarečių, o kartais renginių metu, kai kiti per pertraukėles eina parūkyti, jis užkanda.

L. Pernavui padeda ir visada palaiko žmona. Ji pagamina maisto, jei vyras pats nespėja. Tėvo pėdomis pasekė ir trys jo sūnūs – sportuoja du vyresnieji, jau pilnamečiai, ir jaunėlis, 13-metis. Jį neretai komisaras kartu vedasi ir į sporto salę. 

Neseniai, A. Pauliukevičiaus paskatintas, L. Pernavas išmėgino jėgas galiūnų sporto treniruotėse, kur paslaptimis ir patirtimi su kultūristais sutiko pasidalyti stipriausias pasaulio žmogus Žydrūnas Savickas. Komisaras pabrėžia, kad tai jam tikrai nėra laikinas, momentinis susidomėjimas, o kelių valandų darbas treniruotėse kartu su profesionalais labai naudingas ir įdomus. 
 

„Jėgos sportas populiarus ir įdomus, ne vienas varžybas stebėjau gyvai ir per televizorių. Su A. Pauliukevičiumi planuojame, kad kitos kultūrizmo varžybos, kuriose, jei viskas bus gerai, dalyvausiu, vyks kitų metų pavasario pabaigoje, o iki to laiko galima išmėginti ką nors nauja – bent keletą rungčių, kad įsivaizduočiau, kaip tai vyksta, kaip reikia ruoštis“, – atskleidžia L. Pernavas. 

Kol kas L. Pernavo planuose – galiūnų sporto treniruotės kas 2–3 savaites, gerinant savo rezultatus bei supratimą apie šį sportą. Apie galiūnų varžybas jis, tikina, dar negalvojantis.