Tiki, kad Lietuva grįš ant olimpinio podiumo

2000-ųjų Sidnėjaus bronza. Tai kol kas yra paskutiniai olimpiniai medaliai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės istorijoje. 1996–2000 m. laikotarpis gražiausiomis spalvomis įsiminė tuometiniam rinktinės gynėjui Andriui Giedraičiui.

 

1996–1997 m. sezone vilkėdamas Vilniaus „Sakalų“ marškinėlius jis tapo naudingiausiu Lietuvos krepšinio lygos (LKL) žaidėju, o jau 1999–2000 m. sezone padėjo Vilniaus „Lietuvos rytui pirmą kartą klubo istorijoje pasipuošti LKL čempionų žiedais.

 

37 rungtynės, vidutiniškai 37 minutės aikštėje, 25 taškai, 6 atkovoti kamuoliai, 4 rezultatyvūs peravimai ir 27 naudingumo balų vidurkis. Tokie solidūs skaičiai A. Giedraitį įrašė į naudingiausių LKL žaidėjų metraščius.

 

Profesionalaus krepšininko karjerą 2009 m. baigęs A. Giedraitis šiuo metu oranžinį kamuolį gainioja Sostinės krepšinio lygoje („GEALAN–SKL“). 45-erių vilnietis D lygoje atstovauja „Home report LT“ ekipai. Pirmosiose dvejose rungtynėse olimpinis prizininkas aikštėje vidutiniškai praleisdavo po 28 minutes ir fiksavo 14 taškų, 7 rezultatyvių perdavimų ir 25 naudingumo balų vidurkį.

 

Tėvo pėdomis sėkmingai seka ir jo sūnūs – Dovydas žiba Madrido „Estudiantes“ (Ispanija) gretose, o Karolis fiksuoja solidžią statistiką Vilniaus „Ryto“ sistemoje, kur gina „Perlo“ spalvas.  

 

„Kai beveik 20 metų praleidau su profesionaliu krepšiniu, nori ar ne, nutolti nuo jo neišeina“, – pripažino „GEALAN–SKL“ vaizdo konferencijoje apsilankęs A. Giedraitis.

„Tada „Sakalų“ komandoje visi buvome jauni, alkani. Tai buvo vienas geriausių bei keisčiausių sezonų tiek man, tiek visai komandai. Tada komandoje visiškai neturėjome „centro“, visi buvome 190-200 cm ūgio“, – 1996–1997 m. sezoną su šypsena prisiminė krepšininkas. –  Žaidėme smagiai ir visiems priešininkams buvome kietas riešutėlis. Pamenu, pačioje sezono pabaigoje gal kiek ir nepasisekė („Sakalai“ 1:2 pralaimėjo dramatišką ketvirtfinalio seriją „Žemaitijos Olimpui“, – aut. pastaba), tačiau sezonas buvo tikrai geras. Dabar būna, kad susitinkame su tada klube žaidusiais krepšininkais ir vis prisimename tuos laikus.“

 

Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse A. Giedraitis rinktinėje žaidė kartu su Dainiumi Adomaičiu bei Šarūnu Jasikevičiumi. Praėjus 18 metų dabar jie yra žinomi ir gerbiami treneriai: D. Adomaitis treniruoja Lietuvos rinktinę ir Vilniaus „Rytą“, o Š. Jasikevičius vadovauja Kauno „Žalgiriui“.

 

„Tuo metu dar niekas apie tai negalvojo. Tuo metu nebuvo minčių apie trenerių karjeras. Tuo metu tiesiog visi norėjome gerai žaisti ir laimėti.  Apie trenerio kelią pradedi galvoti gal tik nuo 35-erių“, – sako A. Giedraitis.

 

Įdomu tai, kad bronzinėje rinktinėje žaidė ir daugiau būsimųjų trenerių: Ramūnas Šiškauskas, Darius Maskoliūnas, Tomas Masiulis, Darius Songaila.

 

Ar pats A. Giedraitis niekada nesusimąstė apie trenerio karjerą?  

 

„Baigus karjerą reikėjo rinktis – darbas ar šeima. Aš pasirinkau šeimą. Šis darbas reikalauja tiek pat laiko, kiek ir buvimas krepšininku – kelionės, rungtynės ir pan. Norėjau būti su šeima, nes paskutinius šešis mano karjeros metus ji su manimi nebekeliavo. Žinoma, baigęs karjerą metus dirbau Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijoje (ŠMKA), tačiau tada visiškai įsitikinau, kad trenerio darbas ne man. Nemačiau savęs šiame darbe.“

 

Dvidešimtmetis A. Giedraičio sūnus Karolis Nacionalinėje krepšinio lygoje („Mezon–NKL“) pagal pelnytų taškų vidurkį šiuo metu yra antroje vietoje, o 18-metis Dovydas patirties semiasi žaisdamas Madride.

 

„Su sūnumis sportuodavome rytais prieš pamokas. Ką galėjau, stengiausi perteikti jiems. Seku Dovydo žaidimą Ispanijoje interneto pagalba, o Karolio rungtynių stengiuosi taip pat nepraleisti ir jose apsilankyti. Važiuoju, stengiuosi patarti, patarti teisingai ir išklausyti. Kalbamės. Toks dabar mano gyvenimas“, – sako A. Giedraitis.    

 

Apie jaunėlio progresą ir įsitvirtinimą vyrų krepšinyje A. Giedraitis nedaugžodžiauja: „Vertinti sunku, ypač savo sūnus. Kaip bebūtų, tikrai džiaugiuosi, kad Dovydas nuvažiavo į Ispaniją, jog treniruojasi, žaidžia. Ten sudarytos sąlygos tiek mokytis, tiek sportuoti, dirba geri treneriai. Svarbiausia, kad jis pats jaučiasi patenkintas, motyvuotas ir stengiasi. O kaip jam pasiseks toliau – viskas priklauso nuo daugelio kitų dalykų.“

 

Paklaustas ar jam būtų įdomu pakovoti prieš sūnus žaidžiant krepšinį, A. Giedraitis tik nusijuokia: „Man būtų įdomu, bet jiems turbūt jau nebe.  Kažkada lauke žaidėme ir supratau, kad jau nebe.“

 

Buvęs krepšininkas džiaugiasi, kad Lietuvoje jau kuris laikas yra daugiau nei dvi komandos, kurios kėsinasi žaisti LKL finale, o krepšinio lygis vis auga:

 

„Su krepšiniu stengiuosi nesipykti. Seku NBA, LKL, Eurolygos čempionatus. „Žalgiris“ yra kiek stipresnis, jis dalyvauja ir Eurolygoje, tačiau kitos komandos sparčiai vejasi ir tai džiugina. Yra daug pajėgių komandų, kurios garbingai atstovauja Lietuvai tarptautiniuose turnyruose.

 

Aišku, lengviausia yra kritikuoti, bet norėčiau, jog LKL būtų galima šiek tiek įmanoma reguliuoti legionierių skaičių.  Žinoma, klubo rėmėjai, vadybininkai ir treneriai nori laimėti. Galbūt remiantis vietiniais žaidėjais ir jaunimu tai yra sunku padaryti. Todėl bandoma ieškoti išeities ieškant žaidėjų. Mano nuomone, tai trukdo vietinių žaidėjų tobulėjimui. Suprantu, kad su 2–3 legionieriais kažką Europoje pasiekti būtų sunku, bet jauni žaidėjai tobulėtų greičiau.“

 

A. Giedraitis taip pat pasidžiaugė NBA lygoje žibančio Domanto Sabonio žaidimu: „Tikrai džiugu už Domantą. Kiek tik įmanoma, stebiu tiesiogines transliacijas. Jo tobulėjimui dar tikrai yra vietos. Tai yra jaunas žaidėjas, su charakteriu ir sugebėjimu siekti tikslų. Linkiu jam pavyti ir pralenkti tėtį.“

 

D. Sabonis su Lietuvos rinktinės nariais, A. Giedraičio manymu, 2020 m. Tokijuje (Japonija) yra pajėgūs nutraukti olimpinių medalių sausrą: „Kiek metų dar reiks laukti kiti olimpinio medalio? Iki ateinančios olimpiados. Manau, tam yra galimybių. Rinktinėje yra tikrai pajėgių žaidėjų – žaidžiančių NBA, Eurolygoje ir kituose turnyruose. Tikrai galima kovoti dėl medalių ir labai nenustebčiau, jeigu medaliai būtų.“

 

Tiesa, į olimpines žaidynes Lietuvos rinktinei dar reiks patekti. Tiesioginės kelialapių dalybos vyks ateinančią vasarą Kinijoje vyksiančiame pasaulio čempionate.

 

 

A. Giedraitis „GEALAN–SKL“ lygoje varžosi nuo 2008 m. 2012 m. jis tapo B lygos čempionu, o 2018 m. iškovojo D lygos sidabrą. Iš viso krepšininkas šioje lygoje yra sužaidęs jau 208 rungtynes ir pelnęs 3495 taškus. 

 

„Home report LT“ narys A. Giedraitis sako suprantąs, kodėl kai kurie buvę profesionalūs krepšininkai sąmoningai vengia žaisti mėgėjų krepšinio lygose. „Mėgėjų krepšinyje yra visiškai kitaip. Ten žaidžia ne vien krepšininkai, išauga traumų tikimybė, o ir kūnas vis primena save. Kai aš žaidžiu, stengiuosi būti atsargus, nepersistengti, o kiti taip negali – jie nori atiduodi visą save. Savo malonumui dar norisi pajudėti. Vieni žaidžia golfą, kiti tenisą, o aš – krepšinį.“

 

Vis tik „GEALAN–SKL“ lygoje buvusių profesionalių tikai netrūksta. Joje žaidė ar vis dar žaidžia Virginijus Sirvydis, Rolandas Matulis, Rolandas Jarutis, Rolandas Skaisgirys, Erikas Kučiauskas, Gintautas Vileita, R. Šiškauskas. Savo karjeros pradžioje, 2007–2008 m., mėgėjų lygoje žaidė ir Mindaugas Kuzminskas.

 

„Aš manau, kad šie žmonės be krepšinio negali. Jiems tai yra viskas. Žinoma, džiugu, kad jie čia žaidžia, nes buvusių krepšininkų dalyvavimas rungtynėse labai pakelia tiek „GEALAN–SKL“ lygį, tiek sustiprina šios lygos autoritetą. Mėgėjams ir jauniems talentams tai puiki proga pasitempti, motyvuotis ir išmėginti jėgas prieš buvusius profesionalus. Manau, buvę profesionalai į lygą įneša savo indėlį“, – užbaigė A. Giedraitis.