Dvi laivų statytojo aistros

Net 48 metus treneriu dirbančio Liudviko Alberto Mileškos vadovaujamas Klaipėdos irklavimo centras – vienas stipriausių Lietuvoje. Šiam specialistui pavyko išugdyti penkis olimpiečius: Ričardą Bukį, Violetą Bernotaitę, Violetą Lastakauskaitę, Zigmantą Gudauską ir Einarą Šiaudvytį bei paralimpietį Augustą Navicką. 

Garsiausias klaipėdiečio auklėtinis – Z. Gudauskas. Jis triskart tapo pasaulio čempionu su TSRS rinktinės aštuonvietės įgula, buvo jos yrininkas. Pasaulio jaunimo vicečempionu tapo E. Šiaudvytis. Klaipėdiečių irkluotojų ugdytojui buvo pavykę suburti ir pajėgią vyrų keturvietę be vairininko. Ji pasaulio čempionate buvo devinta. 

Pasak L. A. Mileškos, 5–7 metus Klaipėdoje buvo irklavimo štilis, keitėsi kartos, sportinę karjerą baigė aštuoni stiprūs pavienio irklo ir du porinio irklo meistrai, o dabar vėl viskas atgijo.

„Auginamės naują kartą, tik gaila, kad mūsų sąlygos kol kas prastokos. Tačiau su didelėmis viltimis žvelgiame į ateitį, nes pradedama sporto bazės rekonstrukcija, jai numatyta skirti 1,5 mln. eurų. Nuo šių metų įsteigėme irklavimo klasę Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Kadangi antrą kadenciją esu Klaipėdos sporto tarybos pirmininkas, turiu didelių galimybių padėti uostamiesčio sportui ir pritaikyti sukauptą nemažą patirtį“, – sako L. A. Mileška. 

Klaipėdoje atsirado ir pirmasis vandens sporto šakų festivalis. Uostamiesčio irkluotojų ugdytojui teko nemažai prisidėti, kad miestas būtų paskelbtas šių metų Europos sporto sostine. 
 

Klaipėdos irklavimo sporto centre, kuriame populiarinamas irklavimas, baidarės ir kanojos, dirba 11 trenerių (šeši akademinio ir penki baidarių bei kanojų). 

„Kiek liūdniau su mūsų baidarių ir kanojų irklavimu, bet akademinis irklavimas smarkiai kopia į viršų. Kai bus baigta sporto bazės rekonstrukcija, manau, matysime visai kitą vaizdą“, – įsitikinęs L. A. Mileška. 

Irklavimo centro direktorius didelį dėmesį skiria ir neįgaliųjų irklavimui, yra vienas šios sporto šakos pradininkų Lietuvoje. Jo mokinys, 27-erių Augustas Navickas, dalyvavo Rio de Žaneiro paralimpinėse žaidynėse, šiemet atstovavo Lietuvai pasaulio čempionate. 

„Augustą treniravau ir kai jis dar buvo sveikas. Irklavo keturvietę ir aštuonvietę, tapo Baltijos šalių čempionu. Baigęs mokyklą, Augustas išvažiavo mokytis į Daniją ir atitrūko nuo irklavimo. Labai išgyvenau, kai Augustas susižeidė stuburą. Ištikus tokiai skaudžiai nelaimei, mokinio nepalikau vieno. Jam pasiūliau toliau irkluoti, dalyvauti neįgaliųjų varžybose. Vienuoliai pranciškonai ir ypač brolis Benediktas, įgyvendinantys vieną iš projektų, skatinančių neįgaliuosius sportuoti, padėti pažinti savo ligas ir nedepresuoti, jam padėjo įsigyti valtį. Su savo auklėtiniu dalyvavau keliose treniruočių stovyklose, gavau licenciją treniruoti neįgaliuosius irkluotojus. Tris savaites buvau Tarptautinės irklavimo federacijos (FISA) organizuotame seminare, įgijau daug naudingų žinių“, – pasakoja L. A. Mileška. 
 

Tačiau šiam talentingam, puikių fizinių duomenų (ūgis – 204 cm) ir koordinuotam, anksčiau puikiai žaidusiam krepšinį sportininkui jis negalėjo skirti tiek daug laiko, nes dirba su jaunimu. Augustą dabar treniruoja triskart pasaulio čempionas Z. Gudauskas. 

Vis dėlto Irklavimo centro direktorius ir toliau padeda paralimpiečiui: jam pavyko sutarti su uostamiesčio „Rotary“ klubu „Maris“ dėl kasmetės stipendijos. Trenerio nuomone, A. Navickas – realus kandidatas dalyvauti jam antrosiose paralimpinėse žaidynėse Tokijuje ir dar keliose žaidynėse. 

„Tokie negalią turintys sportininkai paprastai irkluoja iki 40–45 metų. Beje, savo grupėje ankstesniais metais treniravau ir paralimpiečio tėvą Rimantą Navicką. Jis irklavo dvivietę su vairininku ir tapo Lietuvos čempionu“, – prisimena L. A. Mileška.

Vienam neįgaliam žmogui sportuoti sudėtinga, todėl jo mintyse – neįgaliųjų grupė prie Irklavimo centro. Rekonstruojant irklavimo bazę, ji bus pritaikyta ir neįgaliesiems.

L. A. Mileška – Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) viceprezidentas. Prieš trejus metus su LIF prezidentu Dainiumi Pavilioniu jis vyko į Telšius ir siekė, kad ten būtų pradėtas kultivuoti irklavimas. Tikslas buvo pasiektas. Sportininkams Liudvikas padovanojo savo asmeninę valtį ir irklus. 

„Esu žemaitis, kilęs iš Mažeikių, todėl mano tikslas buvo, kad ir Žemaitijoje atsirastų ši sporto šaka. Tai buvo mano iniciatyva, ją pavyko įgyvendinti – Telšių Masčio ežere jau skrieja valtys“, – džiaugiasi Liudvikas.

Klaipėdoje L. A. Mileška daugiausia treniruoja pavienio irklo meistrus. 1986–1987 m. jam teko treniruoti TSRS jaunių ir jaunimo rinktines. Jo auklėtinis Kostas Simutis irklavo aštuonvietę, buvo įgulos yrininkas ir per pasaulio jaunių čempionatą Švedijoje pelnė bronzos medalį. 

Jaunystėje L. A. Mileška porą metų žaidė krepšinį. Bandė ir lengvąją atletiką, futbolą, boksą, kol galų gale atrado irklus, nes nuo irklavimo bazės gyveno vos per 300 metrų. Ilgainiui tapo Lietuvos čempionu ir prizininku. 

„Nors gimiau Mažeikiuose, tačiau, būdamas penkerių, su tėvais atvažiavau į Klaipėdą ir save laikau tikru klaipėdiečiu. Neužmirštu ir Mažeikių, jie man artimi. Kai 1960 m. Antanas Bagdonavičius ir Zigmas Jukna tapo Romos olimpiniais vicečempionais, Lietuvoje buvo didelis irklavimo bumas. Jis į irklavimą atvedė ir visą mūsų kiemą, o kartu ir mane“, – atskleidžia Liudvikas.

Pagal specialybę L. A. Mileška – inžinierius, laivų statytojas. Trejus metus studijavo Kauno politechnikos institute, tačiau iš tuomečio Leningrado neatvykus tos srities specialistams dėstytojams, studentai buvo išsiųsti mokslus baigti Kaliningrado technikos institute. 

Ant autobuso „Ikarus“ stogo į Kaliningradą jis nusivežė ir vienvietę valtį bei trejus metus, kol mokėsi, irklavo. Po to valtį už 15 rublių pardavė. Po studijų Liudvikas 13 metų dirbo Klaipėdos žuvies pramonės susivienijime inžinieriumi ir kartu treniravo irkluotojus. Eidamas antraeiles pareigas, tapo Lietuvos nusipelniusiu treneriu. 

Be irklavimo, didelė Liudviko aistra – krepšinis: 15 metų jis atstovauja Klaipėdos „Neptūniečiui“ ir rungtyniauja Lietuvos veteranų čempionate. Pradėjo nuo 55-erių, o dabar jau žaidžia 70+ grupėje. 
 

Su komanda L. A. Mileška treniruojasi keturiskart per savaitę. Direktorius turi pasaulio veteranų čempionatų medalių. 

„Sporto per visą savo gyvenimą nebuvau apleidęs nė vieną minutę. Dabar dar bėgioju ir krosus, atlieku bendro fizinio pasirengimo pratimus, minu dviračio pedalus“, – tikina L. A. Mileška.