„Žaibo“ taikinys – tarptautinė arena

Lietuvos vandensvydžio federacijos (LVF) iniciatyva suburta profesionali Elektrėnų „Žaibo“ komanda jau pradėjo kartu treniruotis ir dalyvauti tarptautiniuose turnyruose .

Pasak LVF prezidento Andriaus Jankūno, vienas didžiausių federacijos rūpesčių yra tai, kad jauniesiems vandensvydininkams baigus mokyklas, didžioji dalis tuo pačiu jų baigia ir sportuoti, nes sporto mokyklos jų negali išlaikyti, o klubuose viskas grindžiama entuziazmu. Todėl vienas iš pagrindinių federacijos tikslų ir buvo suburti pusiau profesionalią komandą, kurioje vandensvydį galėtų žaisti perspektyvus jaunimas. 

„Turime kelis vien tik sportuojančius vandensvydininkus (Julius Goštautas, Aurimas  Jonkus). Mūsų tikslas – kad jaunimas matytų stiprią komandą, į kurią  jis galėtų lygiuotis ir, baigus mokyklas, tęstų savo sportinę karjerą. 

Suburta profesionali komanda – mums didelis išbandymas. Ji yra pakankamai jauna, pusę jos žaidėjų - studentai ir moksleiviai, yra ir keli dirbantys sportininkai. 

Komandos pavadinimo nekeitėme, palikome „Žaibas“. Lietuvos čempionate to „Žaibo“ nebėra, mes, veteranai, užimame jo vietą. 

Ekipą patikėjome treniruoti buvusiam vienam geriausių Lietuvos vandensvydininkui Anatolijui Asajevičiui. Komanda dalyvaus įvairiose tarptautinėse varžybose, kartu treniruosis ir kels savo meistriškumą“, - paaiškino A. Jankūnas.   

Profesionali „Žaibo“ komanda jau dalyvavo tarptautiniuose turnyruose Stokholme, kur užėmė ketvirtąją vietą, ir Europos tautų turnyre Prahoje, kur buvo šešta tarp 10 ekipų.

Gruodžio 7-9 d. komandos laukia turnyras Ukrainoje, o sausio pradžioje – 8 klubų varžybos Švedijoje. 

Kokias viltis siejate su profesionalia komanda?, - paklausėme A. Jankūno.  

Pergalės tarptautinėje arenoje iš karto neateis, norint galvoti apie svaresnius rezultatus, prireiks 4-5 metų kruopštaus darbo.  
 

Lietuvoje turime palaikymą, todėl esame pasirengę profesionaliai dirbti toliau.  Esame labai dėkingi Elektrėnams, kurie šiuo sunkiu momentu, nesant Vilniuje baseinų, mus priima ir suteikia galimybę naudotis jų baseinu. 

Nors žaidimo aikštę turime dalytis su kitais, todėl kažkiek sugriūna pusiau profesionalios komandos planai, tačiau nieko nepadarysi: esame viena vandensvydžio šeima, turime dalintis tuo, ką turime. 

Viliamės, kad kitais metais Vilnius turės baseinus, tada mums rūpesčių sumažės. 

Siekiant didesnės konkurencijos, per Lietuvos čempionatą ši komanda bus išformuota. Kiekvienas žaidėjas turės pasirinkimo teisę, kam atstovauti, LVF nė vienam sportininkui nieko nenurodinės. 
 

Be abejo, gal kažkas ieškos ekonominės naudos, o kiti iš patriotiškumo atstovaus savo gimtam miestui. 

Su Anatolijumi sutarėme pasibandyti vienerius-dvejus metus. Toks buvo mūsų žodinis susitarimas. Jis – vienas didžiausių mūsų vandensvydžio entuziastų, baigęs aktyvųjį sportą nuo mėgstamos sporto šakos nenusišalino ir teisėjauja įvairiose varžybose. 
 

Kai šią pusiau profesionalią komandą būrėme kartu su federacijos viceprezidentu Justu Liubertu, pasakėme Anatolijui, jeigu jam bus per sunku treniruoti ir jis nuspręs perleisti ekipos vairą, tikrai nebus jokių pykčių. 

Anatolijus  - didelis autoritetas ne tik kaip žaidėjas, bet ir kaip treneris. Vandensvydininkai jam jaučia didelę pagarbą, komandoje yra didelė drausmė. 
 

Džiaugiamės, kad Anatolijus spėja, nori, o ar tai tęsis ilgai - sunku pasakyti. Jis į pratybas iš Vilniaus į Elektrėnus važinėja kiekvieną dieną ir šio trenerio darbu kol kas esame labai patenkinti. 

Rytais Kaune ir Vilniuje vyksta plaukimo pratybos. Mums daug padeda kauniečių treneris Rimvydas Šimanskas, pas kurį rytais penkis kartus per savaitę ateina paplaukioti 4-5 profesionalios komandos žaidėjai. 
 

Vilniečiai rytais plaukioja sporto klube „Fitus“. Keturis kartus per savaitę profesionali komanda vakarais treniruojasi Elektrėnuose. 

Taurės varžybose žais Baltarusijos, Ukrainos, Slovakijos, Lenkijos ir Lietuvos komandos. 
 

Kiekviena šalis surengs po vieną turnyrą: varžybos prasidės sausio 16-18 d. Minske, antrasis turas vyks kovo mėnesį Lietuvoje, trečiasis - balandžio mėnesį Lodzėje, ketvirtasis – gegužės mėnesį Košicėje ir penktasis -  spalio pabaigoje Lvove. Bus rungtyniaujama savaitgaliais. 

Šių varžybų iniciatorius – Lenkijos vandensvydžio federacijos prezidentas. Priimtas labai teisingas sprendimas, patirtis, įgyta žaidžiant su stipriomis komandomis, mums bus ypač naudinga. 

Kyla ir mūsų teisėjų kvalifikacija, neseniai tarptautinės kategorijos teisėju tapo vilnietis Povilas Sriubas. Jis - antrasis tokios aukštos kategorijos vandensvydžio teisėjas, viliamės, kad tarptautinės kategorijos teisėjų gretos ateityje gal dar pagausės.  
 

Aukšto lygio teisėjas yra Saulius Andrašiūnas, tačiau vandensvydyje yra metų apribojimas. 

Jeigu kitąmet mums pavyks pasiekti gerų rezultatų, pabandysime pritraukti ir rėmėjų, nes vandensvydžio bendruomenėje yra verslo žmonių.

Daugiau treniravausi šio rudens pradžioje, o po to panirau į darbus, teko daug paskraidyti ir praradau sportinę formą. Metams bėgant, žaisti su jaunimu darosi vis sunkiau. 

Nors mes ir laimėjome taurę, tačiau pergalę įrašyčiau savo varžovams vilniečiams, vadovaujamiems trenerio Nerijaus Papaurėlio.  

Jie per lemiamas rungtynes su mumis pirmavo 5:1, tačiau antroje rungtynių pusėje pritrūko sėkmės. 

Vilniečiai neturi treniruočių sąlygų, jų žaidėjai išsibarstę. Mūsų komandoje irgi žaidžia šio trenerio vienas geriausių auklėtinių Aurimas Jonkus ir mums tai didelė paskata. 

Vilniečių tokio spurto neišsigandome. Buvome priėmę netinkamus strateginius sprendimus, tačiau vėliau šiek tiek persigrupavome. 

Rezultatas 5:1 neatspindėjo jėgų pusiausvyros, tai patvirtino ir tolesnė rungtynių eiga. Pasitarę nusprendėme, kad, esant tokiam rezultatui, niekas nėra prarasta, reikia per du kėlinius pelnyti po du įvarčius ir pasivysime varžovus. 

Planą įvykdėme visu 100 procentų. Labai smagu, kad per baudinių seriją lemiamą įvartį pasiekė Romas Vasiljevas.     

Žaidžiant trečią ir ketvirtą kėlinius man atsirado sportinis pyktis. Nors sveikatos ir trūksta, tačiau man, Federacijos prezidentui, nesinorėjo įsivelti į šiurkštų žaidimą, būtų negražu prieš jaunimą. 
 

Ir toliau sustoti nežadu, bandysiu sekti garsaus žaidėjo Egidijaus Sutkaus pavyzdžiu ir rungtyniauti iki 50-ies. O kaip Dievas duos - žiūrėsime. 

Labai smagu, kad Elektrėnų treneriai Antonas Sugoniakas ir Liudas Putrimas jau užaugina vaikų, kuriais pasistipriname savo komandą. 
 

Elektrėnų vandensvydžio klubas įsikūrė prieš septynerius metus ir per tą laikotarpį išugdytas jaunimas jau gali padėti mums, veteranams.