Dėl trijų milijonų eurų nedvejotų

Teniso treniruotę užbaigęs ir gera nuotaika spinduliuojantis treneris Remigijus Balžekas prieš interviu paklausė tik vieno klausimo: “Apie ką kalbėsime?”. Atsakiau, kad apie žiemą. Ir iš tikro, pokalbį pradėjau apie paskutinį metų mėnesį. Aišku, vėliau palietėme ir daug kitų temų su daug klausimų, į kuriuos per savo karjerą Remis dar niekada neatsakinėjo.
 

„Artėja Kalėdos, artėja šventės, artėja vaikučiams smagiausias metas. Tai yra gyvenimas ir tai yra smagu. O kalbant apie sportą, gruodžio mėnuo yra sezono pabaiga, nuo mėnesio vidurio pradedame pasiruošimą kitam sezonui. Toks tas gruodis – man jis patinka“, - pokalbį pradėjo R.Balžekas.
 

Labai. Vasaromis mes daug keliaujame, mūsų sezonas labai ilgas, o žiemomis vyksta savotiškas pasikeitimas. Slidės, rogutės su anūkais.. labai geras laikas.

Nežinau, kodėl taip gavosi, bet gavosi nuo Ričardo Berankio laikų, kai treniravomės Amerikoje. Ten į trenerius irgi beveik visi kreipiasi vardais. Galvojau, kad anūką Joną išmokinsiu save vadinti seneliu, bet tai trūko lygiai dvi savaites (šypsosi). Vėliau grįžo prie Remio, o aš nedraudžiu savęs taip vadinti. Kodėl turėčiau? Toks kreipinys man visai natūralus – tada nesijaučiu toks senas (šypsosi).
 

Geras. Kodėl? Šis sportas mane suvystė nuo vaikystės. Aišku, niekada negalvojau, kad būsiu treneris, bet faktas yra tas, kad tenisą aš mylėjau, myliu ir mylėsiu. Žaidėjas nebuvau labai geras, o treneris.. koks gavaus – toks gavaus.
 

Serena man labiau patinka kaip moteris, Novakas – kaip žaidėjas.

Futbolas. Man patinka futbolo dinamika, didelė futbolo aikštė, daug žaidėjų, kombinacijos.. daug dalykų man patinka futbole. Krepšinis eina tolygiai, bet prioritetą atiduočiau futbolui.
 

Tam, kad neužmigtų ant laurų. Viskas gerai su tą sąjunga, o aš pasisakau nei griežtai, nei negriežtai, o taip, kaip yra. Juk mūsų tenise po Berankio ryškesnių žaidėjų nesimato.
Galim sakyti, kad tai ne tik jų, bet ir valstybės problema, bet ar valstybė kreips dėmesį tol, kol nieko nėra. O buvo laikas, kai buvome padarę. Kai R.Berankis buvo geriausias pasaulyje, Teniso sąjunga nesudirbo. Tuomet ji privalėjo įkurti Nacionalinę akademiją, suburti į vieną vietą geriausius trenerius, geriausius žaidėjus, rasti finansavimą, tai dabar matytumėm tikrai kitą vaizdą.

Pažaidžiam žaidimą “Trumpi klausimai – greiti atsakymai”. Jo esmė – atsakote, tai kas pirmiausia šauna į galvą.

Pažaidžiam (šypsosi)
 

Laisvė.
 

Šiluma.
 

Sveikata.


 

Meilė.
 

Geras smūgis
 

Nėra tokio
 

Balžekas (juokiasi). Kito tokio nėra.
 

Aš nesu tikras, ar mes kažkur skubame. Vizija, kokia buvo pradžioje – liko ir dabar. Mūsų tikslas – ieškoti talentingų žaidėjų ir lipdyti sportininkus. Šitas procesas nėra lengvas ir trumpas, nes mes orientuojamės į patį jauniausią segmentą.

Šiuo metu turime atsirinkę tikrai talentingų sportininkų grupelę, iš kurių gali kažkas gautis. Augustas Gečiauskas, Eglė Šalkauskaitė, seserys Klimavičiūtės. Ar kažkas išaugs iš jų – parodys laikas.

Šiaip, akademija vystosi, akademija auga. Atsidarėme filialą Klaipėdoje, turime kelis filialus Vilniuje, treniruojasi daugiau beveik 250 vaikų. Tai yra geras skaičius, nes daugiau mes nelabai galėtumėm patempti, nes neturime tiek nei trenerių, nei vietos.
 

Būna. Iš pradžių pasiūlome treniruotis tiek, kiek išgali ir jei jis rodo rezultatus, tada jau mes ieškome galimybių, kad jis galėtų treniruotis kiekvieną dieną. Tokiais vaikais mes nesimėtome. Anaiptol, kaip tik didesnė pagarba tiems vaikams ir jų tėvams, kad jie sunkiau gyvendami bando gyvenime užsikabinti. Paprastai, tokie vaikai būna labiau motyvuoti, todėl tokius vaikus stengiamės išlaikyti ir jiems padėti.

Jaučiu didelį malonumą treniruodamas jį, tačiau treniruotėje aš jam esu nemažiau griežtas. Mano treniruotėse reikia dirbti sunkiai. Tada jau nebežiūriu, ar anūkas, ar ne anūkas (šypsosi). 

Dabar, kai mūsų akademijoje treniruojasi Matas Vasiliauskas, tai žinoma, kad sugrįžo tos emocijos, kurias patirdavau dirbdamas su Ričardu. Tikiuosi, kad pavyks jam sutvarkyti finansavimą ir jis pasieks labai gerą lygį. Norint pasiekti TOP lygį, reikalingi dideli finansai.

Pradėsiu nuo antros klausimo dalies. Nerimauti verčia rėmėjų paieška. Jei pavyks juos rasti, tai nerimauti nebus dėl ko. Liks tik įdėti didelį darbą ir eiti į priekį. Tai ir verčia juo tikėti: jo motyvacija, jo noras, užsidegimas, požiūris į darbą. Matas yra ir talentingas, ir labai darbštus. Tai itin svarbios savybės.

Rizikuočiau. Arba tiksliau kalbant, su tokia suma toks procesas įvyktų gana nesunkiai. Grąža būtų garantuota.
 

Šansų labai mažai. Dabartinis požiūris į rėmimą, į jaunų sportininkų puoselėjimą, pagal jiems turi būti kitoks. Dabar kasdien skaitome straipsnius apie sporto funkcionierius. Pralobo jie, o ne sportininkai. Sportininkams pradinės injekcijos yra labai svarbios, o pereinant iš jaunių į suaugusių sportą pagalba jiems būtina. O jei niekas nesikeis, tai sportas, koks buvo našlaitis – toks ir liks.
 

Nuo įstatymų pataisų, nuo paramos įstatymo pakeitimų. Rėmėjams turi būti patrauklu remti. Dabar to nėra.
 

Tikiu. Reikia sulaukti, kada dabartinis jaunimas ateis į valdžią ir požiūris pasikeis.

Norėčiau palinkėti, kad visi būtų sveiki, vaikučiai sulauktų daug dovanų, kad būtų sniego ir visi būtų laimingi (šypsosi).