Įvykių kupini metai

„Atradimų, naujovių, sunkių išbandymų, aktyvios veiklos, rekordų, svarbių sprendimų, pergalių metai. Taip trumpai galima būtų apibūdinti 2018-uosius, kurie buvo kupini įvykių. 
 

Aišku, Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui svarbiausia tai, kad šie metai – olimpiniai. 

Nepriklausomybės 100-metį švenčianti Lietuva vasarį tarsi atrado žiemos olimpines žaidynes – lietuvių startai Pjongčange buvo sekami, aptariami, žmonės aukojo miego valandas, kad per televizorių galėtų pamatyti, kaip sekasi mūsų biatlonininkams ar slidininkams, atidavusiems trasose visas jėgas. Tokio susidomėjimo žiemos žaidynėmis tikrai nepamenu.

Daug gerų emocijų sukėlė ir spalį Buenos Airėse vykusios jaunimo vasaros olimpinės žaidynės, kur sužibėjo mūsų jaunosios plaukikės Agnė Šeleikaitė ir Kotryna Teterevkova, parvežusios į Lietuvą visų spalvų medalius.

Tarsi Kalėdų dovanos buvo ir vyresnių plaukikų startai gruodį pasaulio čempionate trumpajame baseine Kinijoje. Čia buvo ir apdovanojimų: auksą ir sidabrą iškovojo Danas Rapšys, sidabrą Rūta Meilutytė, ir daugybės naujų įrašų, kuriuos mūsų plaukikai padarė ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio čempionatų rekordų lentelėse.

Mūsų šalies atstovai aukščiausio lygio varžybose ant garbės pakylos šiemet kopė visais keturiais metų laikais. Tad, nors dažnai Lietuva vadinama krepšinio šalimi, bet ją nedvejojant galima vadinti ir plaukimo, irklavimo, lengvosios atletikos, šiuolaikinės penkiakovės, ir dar ne vienos sporto šakos valstybe. Nes įspūdingų pergalių netrūko per įvairių sporto šakų varžybas.

Todėl konkurencija renkant geriausius metų sportininkus „LTeam apdovanojimuose“ šiemet buvo itin didelė. 

Gruodžio 11 d. savo atkūrimo 30-metį minėjusio LTOK veikloje taip pat netrūko įvykių, kuriuos galima pavadinti pergalėmis. Vienas jų – Panevėžyje pasiektas Olimpinės dienos lankomumo rekordas. Tai didžiausias komplimentas Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui ir kiekvienam, prisidėjusiam prie šio projekto. Kad šventė pavyktų tokia, kokia buvo Panevėžyje, reikėjo daug įdirbio. Metai iš metų renginys augo savo pasiūla, t. y. sporto šakų ir rungčių skaičiumi, informacijos sklaida. Federacijos laukia Olimpinės dienos, sportininkai supranta, kad tai – jų profesinė šventė, miestų savivaldybės kreipiasi dėl atvykimo pas juos.

Milžiniškas LTOK įvertinimas – mano išrinkimas Tarptautinio olimpinio komiteto nare (TOK). Tai visos sporto visuomenės, mūsų olimpinės šeimos, mūsų LTOK komandos darbo vaisius.

Kai kuriose srityse mus TOK laiko pavyzdžiu kitoms šalims. Mūsų švietimo projektus, Olimpinę dieną, išskirtinę mūsų finansavimo sistemą, kuri leidžia būti nepriklausomiems ir nuveikti labai daug naudingų darbų ne tik olimpinio judėjimo, bet ir viso šalies sporto labui, TOK labai vertina ir palaiko.

Po kelerių chaoso ir nežinomybės metų valdininkams priimant keistus ir net žalingus sporto visuomenei sprendimus, dideliu laimėjimu galima vadinti Kūno kultūros ir sporto įstatymo priėmimą. Dabar sporto politikos formavimo funkcijos perėjo Švietimo ir mokslo ministerijai, kurios pavadinime po Naujųjų atsiras ir žodis „sportas“. Tikiu, kad šios permainos padės sukurti tinkamiausią sporto plėtros strategiją, toliau bendradarbiauti su kitomis ministerijomis ir įstaigomis, išvengiant bet kokių galimų interesų konfliktų ir visuose lygmenyse – pradedant darželiais, mokyklomis, baigiant profesionaliais sportininkais. Džiugu, kad nuo kitų metų gerokai išaugs fizinio aktyvumo ir sporto projektų finansavimas. 

Mums svarbiausia, kad sportas, fizinis aktyvumas ir olimpinės vertybės būtų matomi, suprantami ir mėgstami. Iš valstybės prašome tik vieno – dialogo. Mainais už tai pažadame stengtis, kad mūsų šalies vardas, vėliava bei himnas dar ne kartą būtų matomi svarbiausiame pasaulio sporto renginyje – olimpinėse žaidynėse.“