Iš Japonijos - į LMRL žvaigždes

Lietuvos moterų lygoje – šventinė pertrauka. Prieš pat ją paskutiniąsias antrojo rato rungtynes sužaidusios komandos sutvirtino savo pozicijas turnyrinėje lentelėje.

 

Nors kol kas lygoje pirmauja „ACME–Žalgiris“ klubas, tačiau kuo džiaugtis turėjo ir Vilniaus „Eglės–SM Tauro“ merginos. Paskutiniajame mače jos savo namuose sugebėjo įveikti žalgirietes 30:29 ir taip įsitvirtinti antroje lygos vietoje. Tiek šiose rungtynėse, tiek viso sezono metu viena ryškiausių komandos lyderių yra iš Japonijos į Lietuvą rungtyniauti sugrįžusi Daiva Aleksandravičiūtė.

 

Būtent centro pozicijoje rungtyniaujanti D. Aleksandravičiūtė buvo pripažinta geriausia LMRL antrojo rato žaidėja. Nors vilnietė vieneriose rungtynėse su „Eastcon–Alandeko–Vichy“ merginomis padėti komandai negalėjo, tačiau per kitus du mačus pelnė net 20 įvarčių ir taip ženkliai prisidėjo prie Vilniaus klubo sėkmingo metų finišo.

 

Pati D. Aleksandravičiūtė teigia, jog „Eglei–SM Taurui“ norint šį sezoną nutraukti Kauno ir Garliavos ekipų dominavimą Lietuvoje, reikia ne tik dar gerinti žaidimą, tačiau ir patikėti savo galimybėmis.

Šešis metus, keturis iš jų Vokietijoje ir paskutinius dvejus Japonijoje.

 

Be galo daug iš tikrųjų, sunku viską išvardinti. Bet pagrinde, tai gyvenimas kelių kilometrų atstumu nuo ketvirto aktyviausio ugnikalnio pasaulyje, kuris per metus išsiveržia iki 800 kartų, žemės drebėjimai, taifūnai, liūtys ir pan. Taip pat labai įsimintinas yra potyris gyventi tokioje kultūroje, kur ne europietiškas/vakarų pasaulio individualizmas, o kolektyviškumas ir bendruomeniškumas yra aukščiausioje vietoje, dar labai didelį įspūdį daro žmogaus amžiaus (kartais net ir kraujo grupės) svarba kultūroje.  

Iš žaidimo pusės, tai įsimintiniausios yra europiečiui neįprastai ilgos treniruotės, dvigubai ilgesnis apšilimo laikas prieš varžybas, vyresnių žaidėjų statusas komandoje, vidinių taisyklių gausa ir suplanuoto žaidimo plano, iki europiečio akimis gal net ir absurdiško lygio, laikymasis. Svarbus begalinis lojalumas savo komandai, kuriam didžiąja dalimi įtakos turi neįprastai sudėtingas perėjimas žaisti į kitą komandą.

Į Lietuvą paskatino sugrįžti ne rankinis, o kitos priežastys.

 

Apie 90%, nes esu žaidusi tik su Rita Repečkaite ir Aukse Sviderskiene, kol dar “Eglę” treniravo trenerė Laima Kavaliauskienė. 

Nelabai svarbu, ką aš manau šiuo klausimu. Iš patirties sakau, norint “Eglei” laimėti prieš šias dvi jau eilę metų dominavusias komandas,  reikia ne tik dirbti treniruotėse, bet dar svarbiau iki sezono svarbiausių varžybų tiesiog įtikėti pačioms, jog galime laimėti kiekvienas rungtynes. To ir linkiu savo komandai- ugdyti charakterį ir programuoti save laimėjimams.

 

Taip, labai. 

 

Tas pats geras senas draugas - pasitikėjimas savimi ir pasitikėjimas savo komanda. Vėlgi, tai nors ir elementarūs, bet labai svarbūs dalykai.

 

Šiek tiek, nes vieneriose antrojo rato rungtynėse negalėjau sudalyvauti.