Kaunas geriau nei Amerika

Plaukikę Agnę Šeleikaitę, jaunimo olimpinėse žaidynėse Buenos Airėse laimėjusią auksą 50 m krūtine rungtyje, žiniasklaida suskubo lyginti su Rūta Meilutyte, kuri 2014 m. iš tokių pat žaidynių grįžo pasipuošusi dviem aukščiausios prabos apdovanojimais. Kuo dar panašios šios plaukikės? 
 

„Abi blondinės, abi gražios, abi protingos, abi užsispyrusios ir abi talentingos“, – juokiasi Agnės treneris Giedrius Martinionis, iki išvykimo karjeros tęsti į Angliją treniravęs ir R.Meilutytę. Ir jau rimtai prideda – nereikia nieko su niekuo lyginti: „Kiekvienas esame unikalus, turime savo tikslų, esame asmenybės. Lygiai kaip Arvydo Sabonio negalima lyginti su Jonu Valančiūnu, nors abu jie žaidžia krepšinį ir abu yra vidurio puolėjai.“
 

Tokio sulyginimo kratosi ir pati Agnė. „Man labai nepatinka, kai mane lygina su Rūta. Rūta yra fenomenas. Manau, jai dar ilgai niekas neprilygs. Kai mane vadina antrąja Meilutyte, man nepatinka – niekada nepasieksiu jos lygio, nes būdama penkiolikos ji jau pagerino pasaulio rekordą“, – greitakalbe beria po jaunimo olimpinių žaidynių išgarsėjusi plaukikė. 
 

Nors ši aštuoniolikmetė plaukikė į save atkreipė dėmesį dar rugsėjį, kai iš Kazanėje vykusio pirmojo Pasaulio plaukimo taurės etapo parvežė du bronzos medalius. O Buenos Airėse po auksinio 50 m krūtine varžybų finišo kiti jos tenykščiai pasirodymai buvo kuklesni: 100 m krūtine rungtį baigė septinta, o 200 m krūtine – 22-a. 
 

Kad ir kaip būtų gaila, mieliausia pačiai plaukikei 50 m rungtis nėra olimpinis nuotolis. „50 m man sekasi geriausiai – turiu daug greičio, daug sprogstamosios jėgos. Bet akcentuojame 100 m plaukimą, nes tai olimpinė distancija. Man trūksta ištvermės. Treniruojamės“, – savo stipriąsias ir silpnąsias puses atskleidžia sportininkė. 

„Agnė greituminio tipo, bet nepasakyčiau, kad jos 100 m plaukimas prastas“, – sako treneris G.Martinionis. Jo nuomone, Argentinoje geriau pasirodyti 100 m nuotolio varžybose jaunai plaukikei sutrukdė tas auksinis medalis. „Tokių pergalių nebuvo, nuolat kažkur finaluose, bet mes visą laiką kovojame su savo sekundėmis, su savo demonais, su savimi. Taigi 100 m ji plaukė visai ne pagal savo galimybes – pirmuosius 50 m pradėjo taip lėtai, kad gyvenime neprisimenu tokios lėtos jos pradžios. Viena sekunde lėčiau! Agnė turėjo būti stipri Kotrynos konkurentė kovoje dėl trečios vietos. Bet nemigo naktys, skambučiai, žurnalistai, dėmesys iš namų, džiaugsmas – visa tai truputį išbalansavo“, – antrąjį pasirodymą apibendrina treneris. 
 

Pasiruošimas žaidynėms irgi nebuvo visavertis, nes jos, pasak trenerio, neįsipaišė į jų kalendorių. „Dėl to pasiruošimo ciklas buvo kaip niekada trumpas – tik aštuonios savaitės, nors paprastai po aštuonių savaičių mes tik baigiame bazinį pasirengimą ir tada prasideda treniruotės“, – paaiškina treneris ir patikina, kad potencialo jo auklėtinė varžytis 100 m rungtyje tikrai turi. 

Agnė į baseiną atėjo prieš tai išbandžiusi tris sporto šakas: dailųjį čiuožimą, tenisą ir krepšinį. Tenisą lankė gal porą mėnesių, o krepšinį – vos porą savaičių. Dailiajam čiuožimui skyrė porą metų. 
 

Tačiau šiandien piruetų ant ledo Agnė nebeišsuktų, nes pačiūžų nesimatuoja seniai – ledas nevilioja, o ir traumų tikimybė baugina. Jau dešimt metų grybšniais matuodama baseiną nuo plaukimo aštuoniolikmetė dar nepavargo. „Man plaukimas patinka dėl pergalių, varžybų, adrenalino. Žavi pojūtis vandenyje – kaip išnyri, kaip panyri. Ir, žinoma, pergalės jausmas“, – kuo paviliojo plaukimas, vardija A.Šeleikaitė.

Medalius Agnė kabina ant specialiai šiam tikslui prie sienos pritvirtintos kartelės savo kambaryje. „Matau kiekvieną dieną, dėl ko einu į treniruotes, dėl ko plaukiu ir dėl ko stengiuosi“, – sako mergina. 

Tiesa, kartelės jau reikia naujos. Tvirtesnės. Mat jaunimo olimpinių žaidynių medalio Agnė šalia kitų išrikiuoti nė nespėjo, nes vos užkabinus akreditaciją (joms čia taip pat skirta vieta) kartelė su visais ligi tol iškovotais trofėjais nubildėjo. 

A.Šeleikaitė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pirmakursė, besirengianti tapti kineziterapeute. Specialybės pasirinkimą padiktavo meilė sportui. „Aš pati daug traumų esu patyrusi, pas daug kineziterapeutų esu vaikščiojusi, artima man ši profesija pasirodė“, – aiškina pasirinkimą. 
 

Beje, bendrakursiai į studentišką suolą grįžusią jaunimo olimpinių žaidynių čempionę pasitiko staigmena. Sutikimas su pyrago gabalėliu, balionu ir gausybe palinkėjimų, šypsosi Agnė, buvo mielas. 
 

Apie studijas Amerikoje, pagrindinėje plaukikų kalvėje, kaunietė pastaraisiais metais nė nemąstė – ar verta ten vykti, svarstė prieš metus, pusantrų. „Nenorėjau. Man viskas čia gerai. Esu patenkinta sąlygomis. Visi sako: oi, kaip čia blogai! Nėra taip blogai. Gyvenu Kaune, čia yra kur plaukti, kur sportuoti. Su treneriu dirbu jau aštuonerius metus. Palikti žmogų, kuris, tikrai žinau, atiduoda viską dėl manęs, dėl komandos? Tai mano antrasis treneris ir, manau, jau iki karjeros pabaigos. Aš juo pasitikiu, manau, jis manimi irgi“, – sako plaukikė. 
 

„Tik pasitikėdamas kažkuo gali pasiekti rezultatų. Tad mūsų visų – trenerių ir sportininkų – santykiai grįsti šimtaprocentiniu pasitikėjimu, kitaip neįmanoma“, – patikslina G.Martinionis. 

Plaukimo pradžiamokslį A.Šeleikaitė išėjo pas trenerę Dalią Krasauskienę. Netrukus tėčio prašymu ją pradėjo treniruoti G.Martinionis. Jis greitai pastebėjo, kad Agnė išsiskiria iš būrio vaikų. „Jos greitas sprogstamasis raumenynas, ji staigi, vikri, mažiau turi ištvermės, bet ši savybė yra ugdoma. Galima pasiekti gana neblogų rezultatų. Ir tėvai stipriai palaikė. Agnė treniruotes lankė, nereikėjo skambinėti ir kviesti“, – darbo pradžią prisiminė treneris. 
 

Per aštuonerius darbo metus, be abejo, buvo visko – nėra namų be dūmų. Tačiau vaikiški žaidimai ir paauglystės audros – praeity, o šiandien matydamas atsakingą Agnės požiūrį į treniruotes treneris šypsosi: „Nuo dabar jau galima pradėti treniruotis.“ Treneris įsitikinęs, kad siekti aukštumų jo auklėtinė turi visus reikalingus įrankius – užsidegimą, motyvaciją, gerą kūno sudėjimą ir gerą galvą, rūpinasi savimi, skaito, mokosi. 

Tobulėti lengviau, kai turi stiprų konkurentą. A.Šeleikaitė džiaugiasi, kad Lietuvoje plaukimo takeliuose ji nuolat susiduria su vilniete Kotryna Teterevkova, kuri jaunimo olimpinių žaidynių 100 m krūtine rungtyje iškovojo bronzą, o 200 m nuotolyje – sidabrą. 
 

„Daug lengviau plaukti ir stengtis, kai šalia plaukia stipri varžovė. Jeigu ne Kotryna, net būtų neįdomu plaukti, nes kitos Lietuvos sportininkės daug atsilieka, aišku, nekalbant apie Rūtą, bet ji rečiau dalyvauja varžybose Lietuvoje. O čia tokia intriga atsirado, abiem stimulas yra“, – pagrindine konkurente džiaugiasi A.Šeleikaitė. 

Trenerio G.Martinionio nuomone, K.Teterevkova – išties talentinga plaukikė. „Kotryna puiki mergaitė. Potencialas jos didelis. Ji turi išskirtinius vandens pojūčio duomenis, turi unikalias kojas, kuriomis itin stipriai atsispiria ir vandenyje jomis gerai dirba. Labai lengvutė, lieknutė – mažas vandens pasipriešinimas. Palyginti su masyvesniais sportininkais, ji nėra didelė. Džiugu žiūrėti, kaip ji progresuoja. Bet labai liūdina Vilniaus baseinų situacija“, – sako G.Martinionis. 

Šį sezoną A.Šeleikaitė sieks įvykdyti pasaulio čempionato A normatyvą. Iki jo 50 m rungtyje kaunietei trūksta vos 0,02 sek. 
 

„Tikrai planuojame dalyvauti pasaulio čempionate. Neturime tikslų į jį vykti tik šiaip sau – ten reikia vykti kovoti dėl medalio“, – sako treneris. 

Apie olimpinius tikslus Agnė dar nekalba. „Tiesiog noriu tobulėti ir gerinti savo rezultatus“, – sako mergina. O treneris skaičiuoja ir olimpinių normatyvų milisekundes. Olimpinė atranka prasidės jau šių metų kovo mėnesį.