Amerikiečiai lietuviui prilipdė pravardes

Geriausias Lietuvos beisbolininkas, 26-erių Dovydas Neverauskas vėl kraunasi lagaminus sugrįžimui į JAV – ten jo laukia trečiasis sezonas Pitsburgo „Pirates“ ekipos, rugntyniaujančios MLB (Šiaurės Amerikos profesionalų beisbolo lyga), gretose. Tiesa, iki šiol lietuviui teko nemažai keliauti tarp Pitsburgo ir Indianapolio, kuriame įsikūrusi antrinė „Pirates“ ekipa „Indians“.
 

Praėjusiame sezone D. Neverauskas pademonstravo tokį žaidimą, kuris pranoko AAA, antros pagal pajėgumą JAV beisbolo lygos, rėmus. Lietuvis buvo pakviestas ir į šios lygos visų žvaigždžių rungtynes, tačiau kelią į jas užkirto „Pirates“ – iškvietė Dovydą rungtyniauti į pagrindinę komandą. 
 

Tokių persikėlimų tarp pagrindinės ir antrinės komandos praėjusį sezoną buvo ne vienas. Pasitaikė ir tokių atvejų, kad D. Neverauskas net nepalikdavo oro uosto – atvykęs į miestą, kuriame žais pagrindinė komanda, sužinodavo, jog rungtynėms jis nebus registruotas. 
 

„Varžovai žymiai geriau išanalizavo Dovydo žaidimą. Galbūt tai lėmė, jog įsitvirtinti pagrindinėje „Pirates“ sudėtyje nepavyko. Jis metikas, o komandų skautai skiria milžinišką dėmesį smulkmenoms. Pats mažiausias, atrodo, nekaltas judesys gali išduoti, kur bus atliekamas metimas“, - teigia D. Neverausko tėvas, Lietuvos beisbolo federacijos prezidentas Virmidas Neverauskas.
 

Dovydo statistika suprastėjo sezonui artėjant prie pabaigos, kai klubas pradėjo jį mėtyti tarp pagrindinės ir antrinės komandos itin dažnai. Žaisti tekdavo iškart po skrydžių, o laiko pailsėti nebuvo išvis. 
 

Dovydai, kuo skyrėsi jūsų du pastarieji sezonai?, - paklausėme beisbolininko.

Pirmais metais mane ne taip dažnai mėtė tarp komandų. Praėjusį sezoną buvo tokių atvejų, kai atskridęs iš oro uosto neišeidavau ir reikėdavo grįžti atgal į Indianapolį. Praėjęs sezonas, sakyčiau, buvo gera pamoka ateičiai. 
 

Gerinau metimo mechaniką, stengiausi prieiti prie stabilumo – kuo labiau mechanika skiriasi, tuo lengviau varžovui nuskaityti veiksmą ir atmušti kamuoliuką.

Priklausau „Pirates“ ekipai ir nesprendžiu tokių dalykų. Žaidžiu ir negalvoju, ar iškeis mane, ar ne.

Lietuvoje dirbau su kinezeterapeutu Linu Valentukevičiumi. Vyko labai nuoseklus darbas, o Linas susidomėjo beisbolu. 

Indianapolio komanda yra viena iš trijų komandų, kuri AAA lygoje yra iš didelio miesto. Kiekvienose rungtynėse būna po 10 tūkst. žiūrovų, kartais susirenka ir pilnas stadionas – 15 tūkst. Dėmesio tikrai netrūksta.

Taip, su D. Saboniu susipažinome netyčia – jis atėjo pusryčiauti ten pat, kur aš valgiau. Kai priėjau prie jo, manęs jis nepažino, tad paprašiau nusifotografuoti su juo. Tai buvo labai netikėtas susitikimas.

Nors Domantas kalba su akcentu, bet labai malonu sutikti lietuvių toli nuo namų.

Mano pozicijos žaidėjai MLB lygoje įprastai sužaidžia iki 70-80 rungtynių iš 162 per reguliarujį sezoną. Pagrindiniai beibolininkai per sezoną sužaidžia apie 150 rungtynių. „Pirates“ gretose šiemet žaidžiau 25 rungtynes.

Lietuvoje esu nuo spalio, atgal į JAV skrendu po savaitės. 

Visąlaik turime pokalbius su klubu, susitikimus su komandos vadovu ir treneriu. Kalbamės apie tai, ko tikimės iš artėjančio sezono. 

Sezono metu nėra savaitės, per kurią galėtum pakeisti žaidimą – rungtynės vyksta beveik kasdien. Yra tam tikri niuansai dėl pirštinės ir jos laikymo, metimo technikos. Varžovų mušėjai visąlaik stebi metiką, ieško kabliukų, pagal kuriuos nustato, kaip mes metikas. Visi klubai turi trenerius, kurie ieško varžovų minusų, pagal kuriuos nustato, kur bus metamas kamuoliukas. 
 

Tikslaus skaičiaus konkurentų į poziciją nežinau. Mūsų yra daug – 7-8 vienoje komandoje ir kiekvienas esame lengvai pakeičiami. 

Pats neieškau komplimentų, žiūriu tik savo minusus. Ką darai gerai – darai gerai. Kai gerai sumėtai, matosi rezultate. Gerų dalykų taisyti nereikia. 

Oficiali komandos treniruočių stovyklos pradžia yra vasario 12 d. Kitą dieną yra įprasta treniruotė.  O iki tol būsiu bazėje, ji visada atidaryta žaidėjams, ten iki stovyklos pasportuosiu. Vasario 23 d. prasideda ikisezoninės rungtynės. Lietuvoje jas laikome draugiškomis, bet ten taip nėra – viskas susiveda į bilietų pardavimus, televizijos transliacijas. 

Mes irgi manėme, kad sutartis su Piratais po sezono baigs galioti, tačiau yra ne visai taip. Yra daug niuansų. Šiemet klubas dar turi teisę mane mėtyti tarp dukterinės ir pagrindinės komandos. Jei po sezono liksiu pas juos, jau nebegalės siųsti į dukterinę komandą. Po sezono, jeigu komanda brauks mane iš sąrašų, galėsiu būti iškeistas, grąžintas į komandą arba paleistas. Tai labai panaši situacija į Mindaugo Kuzminsko, kuomet jis žaidė Niujorko „Knicks“.

Šiais metais atostogoms skirta nulis dienų. Tvarkiausi dantis, turėjau problemų su sukandimu (juokiasi). 

Klubas nežino, kad čia žaidžiu krepšinį. Jie labiau bijo, kad žaidėjas susižeis per MLB rungtynes, nes tai labai brangiai kainuoja. Krepšinis puikiai tinka fizinei formai palaikyti. Kalbant apie traumas, tai jų ar didelių skausmų neturiu. 

Sugrįžtate į Lietuvą kas devynis mėnesius, kokius pokyčius pastebite labiausiai?

Šiemet labiausiai pasikeitė transporto žiedas prie Lietuvos edukologijos universiteto, viešbučių naujų pristatė, sniego labai daug. Kitkas kaip ir nepasikeitė (juokiasi).

Komandos draugai vadina „Never“ (liet. niekada), o komentatoriai sako „Never ask us“ (liet. niekada mūsų neklauskite). Šiaip nelabai turiu laiko jų klausytis, mat dažniausiai būnu aikštelėje.