Lietuviui - geriausio piloto titulas

Lietuvos vardą visame pasaulyje garsinantis lakūnas Jurgis Kairys susilaukė dar vieno svarbaus įvertinimo. Savaitgalį Gdanske (Lenkija) vykusioje aviacijos šventėje buvo apdovanoti geriausi šioje šalyje skraidantys lakūnai. 66-erių metų J. Kairys buvo pripažintas geriausiu 2018 metų užsienio pilotu.

 

Ketvirtą kartą surengtuose „Gala Cumulusy“ rinkimuose J. Kairys aplenkė į trejetuką patekusius du naikintuvų pilotus - belgą Stefaną Dartę ir turką Erhaną Gunarą. Pastarieji du atliko pasirodymus su F-16 naikintuvais ir atstovavo karinei aviacijai. J. Kairys, kaip privatus pilotas, skraidė su akrobatiniu lėktuvu SU-31.

 

Daugkartinis Europos bei pasaulio akrobatinio skraidymo čempionas ir prizininkas J. Kairys, kalbėdamas su naujienų agentūra ELTA, džiaugėsi šiuo pripažinimu, bet apgailestavo, kad Lietuvos aviacijos situacija kasmet prastėja.

 

„Malonu gauti tokį apdovanojimą. Lenkai labai pažengę šioje srityje. Pas mus, Lietuvoje, bendroji aviacija ir lėktuvų šou yra numarinti, o Lenkijoje viskas auga ir vystosi“, - teigė J. Kairys.

 

Patyręs Lietuvos lakūnas jau daugelį metų savo pasirodymais džiugina aviacijos gerbėjus didžiausiuose šou visame pasaulyje. 2018 metais J. Kairys parodomąsias programas atliko aviacijos šventėse Naujojoje Zelandijoje, įvairiuose Lenkijos ir Švedijos miestuose, Rumunijoje, Kinijoje.

 

„Kai kurie šou būna labai ypatingi. Įsiminė renginys Naujojoje Zelandijoje, kur buvo daug įspūdingos technikos, karo lėktuvų. Buvo galima išvysti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų techniką“, - pasakojo J. Kairys.

 

2019 metai Lietuvos lakūnui bus taip pat aktyvūs. Jau vasario 20 dieną jis išvyks į vieną didžiausių pasaulio aviacijos šou Australijoje. „Australian International Airshow 2019“ renginyje bus įspūdingų pavienių ir grupinių pasirodymų, daug įvairių garso ir ugnies efektų.

 

Vis dėlto Lietuvoje išvysti J. Kairio pasirodymus yra sunkiai tikėtina. Pasak jo, tam nėra nei tinkamų sąlygų, nei tinkamo požiūrio į aviaciją.

 

„Lietuvoje trūksta kompetentingų žmonių. Nors dauguma Lietuvos aerodromų yra apverktinoje situacijoje, ministerijos kratosi atsakomybės“, - pabrėžė vienas žymiausių Lietuvos lakūnų.
 

 

Pasak J. Kairio, klaida buvo padaryta, kuomet šalia Vilniaus esantis Kyviškių aerodromas buvo perduotas Vilniaus Gedimino technikos universitetui, o pastarasis ten esantį pakilimo taką ne prailgino, kaip būtų naudingiau, o tik praplėtė. Gavus valstybės finansavimą, buvo planuojama ten esantį 500 m ilgio taką prailginti dar 300 m, tačiau po įvairių diskusijų ir lėšų skaičiavimų, takas buvo padidintas į plotį. „Tai yra anekdotas, taip niekur nėra daroma“, - teigė J. Kairys.

 

„Kai Kyviškių aerodromas buvo perduotas VGTU, tai įvairioms aviacijos kompanijoms ar sportininkams ten savo veiklą plėtoti nebeliko galimybių. Žinoma, galima ten sudaryti tam tikras sutartis, bet aš kalbu apie bendrą aviacijos vystymąsi. Protingai išnaudojus šį aerodromą, galima būtų sumažinti krūvį ir Vilniaus oro uostui. Trumpai tariant, Lietuvoje labai trūksta kompetentingų žmonių, protingų sprendimų ir noro“, - aiškino J. Kairys.

 

Taip pat J. Kairys išskyrė ir Nidos aerodromo problemą. Jis neveikė nuo 1999 metų. Nors 2016 metais aerodromas buvo atgaivintas, jau po metų skrydžiai vėl jame buvo uždrausti dėl Neringoje esančios pasienio zonos.

 

„Tai yra paradoksas. Turime nuostabią salą Lietuvoje, aerodromas pastatytas jau prieš daug metų. Jis turėtų pasitarnauti visuomenei. Visame pasaulyje kiekviena salelė, kur kitam transportui yra sudėtinga važiuoti, yra naudojami aerodromai. O pas mus yra taip, kad vis kažkas neleidžiama ir dėl to patys sau pasidarome kliūtis plėstis ir tapti modernesniais, - mintimis dalinosi J. Kairys. - Trūksta atsakomybės, žvilgsnio į perspektyvą. Tai ne vieno, o visų aerodromų problema. Lietuvoje labai reikia tinkamo požiūrio į bendrą šalies aviaciją.„

 

Taip pat lakūnas apgailestavo, kad Lietuva atsisakė minties turėti savo nacionalines oro linijas.

 

„Visos kaimyninės šalys turi savo oro linijas su naujausia technika. O mūsų Susisiekimo ministerijos darbuotojams tiesiog trūksta kompetencijos. Galbūt trūko ir Vyriausybės tinkamo požiūrio. Aviacijos problemos yra tiesiog ignoruojamos“, - sakė J. Kairys.

 

J. Kairys ne kartą bandė padėti Lietuvos aviacijai priimant vieną ar kitą sprendimą, ne kartą bendravo su Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijomis, bet jo balsas nebuvo išgirstas. Dėl to jis artimiausiu metu ketina koncentruotis ties pagrindine savo veikla - komerciniais skrydžiais.

 

„Man pasaulis yra atviras, o kai už savo veiklą dar esu įvertinamas, tai visiškai neturiu kuo skųstis. Lietuvoje ne kartą esu pateikęs savo argumentus sprendžiant vieną ar kitą klausimą, bet viskas buvo veltui. Tai kam man gaišti laiką? Dėl galimo šou Lietuvoje tai irgi - jei nėra tam sudaromos sąlygos, tai nebus net vilčių kažką padaryti“, - pridūrė J. Kairys.