Lietuvos vandensvydyje – nauji vėjai

Gegužės 24-26 d. vyks Lietuvos vandensvydžio čempionato finalo turnyras. Dėl medalių jame kovos Elektrėnų „Žaibas“ (18 taškų), Vilniaus „VMSC-Baltic Amadeus“ (12), Kauno plaukimo mokykla (5) ir Alytaus „Dzūkijos vandenis“ (1). 
 

Jau aišku, kad praėjusių metų čempionei „VMSC- Baltic Amadeus“ komandai, vadovaujamai Nerijaus Papaurėlio, bus sunku apginti nugalėtojų titulą. 
 

Iš pernykštės čempionų komandos nebeliko net šešių pagrindinių žaidėjų iš dešimties: Marius Jakimčikas išvyko studijuoti į JAV, gydytoju rezidentu pradėjo dirbti Michailas Lapido, traumą gydosi Karolis Blaževičius, o Julius Goštautas, Aurimas Jonkus ir Pijus Vadvilavičius šiemet atstovauja „Žaibui“. 

Mūsų pašnekovas – Lietuvos vandensvydžio sporto federacijos (LVSF) prezidentas Andrius Jankūnas, kuris dar tęsia savo sportinę karjerą ir žaidžia Elektrėnų klube „Žaibas“. 

Jeigu nebus nepaprastų aplinkybių, kurių negalima nei numatyti ar išvengti, tai, manau, „Žaibui“ pavyks iškovoti aukso medalius. Jeigu taip atsitiktų, „Žaibas“ pirmą kartą taptų Lietuvos čempionu. Iki tol komanda džiaugėsi dviem bronzos medaliais. 

Visai staigmena to nepavadinčiau. Prieš čempionatą, išformuojant mūsų pusiau profesionalią „Žaibo“ komandą, kurios žaidėjai šalies pirmenybių laikotarpiui išsiskirstė po kitus klubus, elektrėniškiams panoro atstovauti pagrindiniai atakų lyderiai Aurimas Jonkus ir Julius Goštautas. 

Didžiulis mūsų ramstis  ir paspirtis – jaunoji vandensvydžio viltis vartininkas  Skirmantas Motuzas.

Startinė „Žaibo“ septyniukė pasikeitė kokia 90 proc.  Ūgtelėjo mūsų jaunimas, treniruojamas Antono Sugoniako ir Liudo Putrimo. Du žaidėjai  Simonas Jarukaitis ir Dominykas Gervickas žaidžia jau
startinėje sudėtyje ir nedaug kuo nusileidžia suaugusiems profesionalams. 
 

Praktiškai mes, veteranai, iš startinės komandos esame jau išstumti ir daugiau laiko tenka praleisti ant atsarginių suolelio.    

Elektrėniškiai kartu su profesionalios komandos žaidėjais treniruojasi Elektrėnuose du kartus per dieną, per savaitę turi 11 treniruočių. 

Mes, veteranai, padedame komandai ir per savaitę renkamės du kartus paplaukioti, taip pat individualiai laiką leidžiame sporto salėje. Kiekvieną trečiadienį, o kas nori ir dažniau, vykstame į Elektrėnus pasižaisti su komanda.  

Kartu su Justu Liubertu žaidėme abiejų turų varžybose, tačiau lyginant su praėjusių metų Lietuvos čempionatu, mūsų žaidimas pasikeitė kardinaliai. 

Mes gal daugiau atliekame jau suoliuko žaidėjų vaidmenį ir rungtyniaujame rečiau, kai reikia leisti pailsėti mūsų jaunimui ar profesionalams. 

Šiemet daug mažiau laiko praleidžiame vandenyje, bet taip iš tikrųjų ir turėtų būti. Tačiau su Justu ir toliau sportuojame, dirbame individualiai sporto salėje, stengiamės neatsilikti nuo jaunimo, nors tai ir nėra lengva.       

Gal pirmojo turo susitikimas su Alytaus „Dzūkijos vandeniu“, teko daug laiko praleisti vandenyje, atidaviau visas jėgas. 

Alytiškių komandoje žaidžia brandesni, mano metų sportininkai, tai su jais man tinka pasistumdyti gynyboje ir puolime. Su Justu galime labiau išnaudoti savo turimą jėgą. 

Gi jauni Kauno plaukimo mokyklos ir „VMSC-Baltic Amadeus“  vandensvydininkais žaidžia greitai ir dinamiškai, su jais mums nėra lengva.   

Matėme, kad keturios Lietuvos čempionato komandos bus apylygės, o dvi šiek tiek silpnesnės. 

Tačiau toks ir buvo mūsų pagrindinis tikslas, kad žaistų kuo daugiau sportininkų ir vyktų kuo daugiau rungtynių. 

Pasibaigus dviejų turų varžyboms ir likus finaliniam turnyrui, čempionatą reikėtų vertinti kaip labai vykusį. Aistrų ir rungtynių buvo daug, aplankėme Elektrėnus ir Alytų, kur vyko abejų turų varžybos. 

Čempionate gal šiek tiek geriau sekasi „Žaibui“, tačiau labai apylygės kovos vyksta tarp „VMSC-Baltic Amadeus“, Kauno plaukimo mokyklos ir „Dzūkijos vandenio“. Verda aistros, kaista vanduo, kovos lygios. 

Jeigu mums būtų pavykę pasistiprinti komandas stipriais legionieriais, kaip planavome iš pat pradžių, tai čempionatas būtų dar įdomesnis ir visos keturios ekipos būtų labai lygios. 

Deja, dėl Baltarusijos vidaus politikos pačių stipriausių jų žaidėjų, kurie atstovauja rinktinei, federacija neišleido. 

Alytaus ir Vilniaus komandos pasikvietė Baltarusijos sportininkus, bet jie didelio vaidmens nesuvaidino, negrojo pirmaisiais smuikais. 

Vienareikšmiškai pasiteisino. Jeigu tas klubas nebūtų išardytas, tai „Žaibas“ be didelio vargo laimėtų čempionatą. Tokios varžybos niekam nebūtų įdomios. 

Mūsų pusiau profesionalūs žaidėjai patys pasirinko, kokiai komandai atstovauti. Vieni sugrįžo į savo miestus, kiti pasiliko „Žaibe“, todėl ir čempionato lygis tapo  aukštesnis.  

Vartininką elektrėniškį Skirmantą Motuzą, kauniečius Jurijų Galinoką ir Gvidą Zurzą, „Žaibo“ žaidėjus Aurimą Jonkų ir Julių Goštautą, vilniečius Rimą Jakutį ir Igną Kižį.

Pakviesčiau ir jaunus, perspektyvius elektrėniškius Simoną Jarukaitį ir Dominyką Gervicką, kuriems tai būtų nemaža paskata.      

Trenerio darbu esu labai patenkintas, tokio meistriškumo žaidėjų kaip Anatolijus  Asajevičius Lietuvos vandensvydyje nėra daug.  Jis žodžio žmogus, su juo sutariame 100 procentų gerai, vienas kitą pradedame suprasti iš pusę žodžio.  Vertinti trenerio darbą ilgalaikėje perspektyvoje būtų dar anksti. Tačiau žaidėjai  gerbia Anatolijų, nori pas jį treniruotis. Tarp žaidėjų ir trenerio, tarp vadovybės ir trenerio yra susitarimas, susikalbėjimas ir tai vertinu labai teigiamai.      
 

Gal būtų negražu taip sakyti, kažką įžeisčiau. Gal sakyčiau, kad galbūt keičiasi Lietuvos vandensvydis, papūtė nauji vėjai. 

Entuziastingai padedant Kauno plaukimo mokyklos direktoriaus pavaduotojui, buvusiam vandensvydininkui Erikui Skyriui, kuris anksčiau nemažai metų gyveno Klaipėdoje, ten yra suburtos dvi pradinio rengimo vandensvydžio grupės, kurios pradėjo treniruotis. 

Uostamiestyje įkurtas vandensvydžio klubas „Baltija“ ir kitiems metams intensyviai ieškome profesionalaus trenerio. Kalbamės su Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos specialistais.

Didžiausia problema Klaipėdoje – kaip mums gauti vandenį. Tikimės, kad šią problemą pavyks išspręsti ir kitąmet baseine jau bus galima dirbti visas jėga. 

Neseniai Kauno plaukimo mokykla Klaipėdoje organizavo plaukimo šventę ir parodomąsias vandensvydžio varžybas. Su pajėgiausiais Alytaus žaidėjais sėdome į autobusą ir nuvykome į uostamiestį bei  vaikučiams surengėme parodomąsias rungtynes. 

Uostamiestyje gyvena nemažai buvusių vandensvydininkų, kurie žaidė Lietuvos čempionate ir dabar savo pačias jauniausias atžalas galėtų irgi nukreipti į vandensvydį.