R.Kurtinaitį Rygoje sulaiko tik parašas

Rygos VEF komandą treniruojantis Rimas Kurtinaitis nesijaučia esąs laimingiausias strategas pasaulyje. Jei ne pasirinkimo galimybę suvaržęs parašas ant sutarties, su Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda per praėjusius dvejus metus beveik visus titulus laimėjęs treneris mielai pakeistų dabartinę komandą.
 

Vis dėlto Rygoje dirbantis lietuvis nesiskundžia ir iš ne pačios aukščiausios klasės žaidėjų kasdien stengiasi suburti darnų kolektyvą. Jo tikslai – Latvijos pirmenybių auksas bei Baltijos krepšinio lygos (BBL) finalinis ketvertas.
 

Gyvenimas kaimyninėje šalyje 50 metų VEF ekipos vairininkui neleido atitrūkti ir nuo gimtosios šalies įvykių. Tad pro trenerio akis neprasprūsta nei Kauno „Žalgirio“, nei „Lietuvos ryto“ komandų naujienos.
 

Tinklalapiui „BasketNews.lt“ Kurtinaitis gyrė buvusio „Žalgirio“ stratego Aco Petrovičiaus atliktą darbą, išsakė nuomonę apie kai kuriuos stipriausių Lietuvos komandų žaidėjus ir palygino grandų galimybes lemiamose kovose.
 
Treneri, ar sezono eigoje nesulaukėte kitų Europos klubų pasiūlymų?
Sulaukiau, bet negaliu niekur pajudėti, nes esu įsipareigojęs VEF klubui. Prieš sezoną su latviais buvome aptarę visus niuansus, jei prieš naujus metus atsirastų naujas klubas. VEF nesutiko su tokia sąlyga, kad aš galėčiau išeiti. Esu savo parašo vergas ir nieko negaliu padaryti. Nors galiu, tačiau esu sąžiningas klubo atžvilgiu ir apsisukęs neišeisiu. Treneriams, kaip žaidėjams nereikia paleidžiamojo rašto, bet aš branginu savo žodį ir kad ir kas bepasiūlytų, šiuo metu negaliu niekur judėti.
 

Kauno „Žalgiris“ neseniai atsisakė Aco Petrovičiaus paslaugų. Ar nesulaukėte klubo savininko Vladimiro Romanovo skambučio?
Su Romanovu mes nesikalbėjome. Tą darėme vasarą, bet išsiaiškinome daug variantų, kurių aš nenorėčiau, jeigu būčiau „Žalgirio“ treneris.
 

Kokį įspūdį jums paliko serbo vadovaujami „Žalgirio“ krepšininkai?
Pažįstu Petrovičių, su kuriuo esame žaidę Rusijoje, ir aš žinau, ką jis sugeba ir ką jis gali. Po 1999 metų, kai „Žalgiris“ su Jonu Kazlausku laimėjo Eurolygą, tai buvo pirmas treneris, sustygavęs visas grandis. Išskirčiau dar trumpai komandą treniravusį Ramūną Butautą, kuris su ekipa iš beviltiškos situacijos pateko į „Top 16“ etapą. Velnias žino, kaip jam būtų sekęsi, aš neabejoju, kad Ramūnas būtų dirbęs gerai. Pažįstu visus žalgiriečius, nes buvau jų treneris jaunimo rinktinėje, žinau jų galimybes ir buvau maloniai nustebintas jų žaidimu. Mes, lietuviai treneriai, į užsieniečius kartais žiūrime tarsi į konkurentus, todėl galėčiau pasakyti daug blogų žodžių apie Petrovičių. Bet aš neturiu ką pasakyti, nes „Žalgiris“ žaidė puikiai puolime, puikiai gynėsi ir pasiekė puikius rezultatus. Ne kiekviena komanda gali laimėti išvykoje, o Eurolygoje jie tą padarė du kartus.
 

Kaip manote, kodėl serbas neįtiko „Žalgirio“ vadovams?
Kiek seku spaudą, į tiesioginį klausimą ponas Romanovas taip ir neatsakė. Galbūt buvo kažkokie vidiniai nesutarimai, bet šito aš nežinau. Man, kaip specialistui, Petrovičiaus darbas labai patiko. „Žalgirio“ žaidimas buvo darnus, organizuotas, disciplinuotas, toks, kokio reikia Europos krepšinyje.

Bet Petrovičius neretai sulaukdavo kritikos dėl pernelyg dažnų žaidėjų keitimų.
Toks yra serbų stilius. Taip žaidžia ir treneris Duško Vujosevičius ir jį Belgrado „Partizan“ ekipoje pakeitęs Vlade Jovanovičius. Jų yra tokios taisyklės – vieni krepšininkai rungtyniauja puolime, kiti žaidėjai gynyboje. Manipuliacija yra labai didelė, bet aš juos puikiai suprantu. Kai tu išleidi žaidėją, kuris aikštėje penkias minutes vaikšto tuščias ir ilsisi, tada geriau jį laikyti ant suolelio, nes jis užima kažkieno vietą ir pats nieko neatlieka. Labai gerbiu serbų krepšinį, pats prieš juos žaidžiau ir žinau, ką jie gali bei moka. Pažiūrėkite, kaip buvo išnaudojamas Tomas Delininkaitis. Petrovičius jį įleisdavo likus dviems minutėms iki kėlinio pabaigos, Tomas įmesdavo du tritaškius ir vėl sėsdavo ant suolo. Jam nereikia būti aikštėje, Delininkaitis surenka 10–12 taškų vien per tuos trumpus momentus. Taip iš žaidėjo buvo išspaudžiamas maksimumas, nes Delininkaičiui nebūtina žaisti 20–30 minučių, kad surinktų tuos pačius 10–12 taškų.


 

Ar girdėjote, kad prie „Žalgirio“ vairo gali stoti graikas Elias Zouros?
O Rimantas Grigas negerai?
 

O kaip jums atrodo?
Nenoriu aš komentuoti, Grigas yra kaip Grigas (juokiasi). Man aišku tik viena – turime ir patys gerų lietuvių trenerių, tas pats Kazlauskas. Tik galbūt jis į tokią mėsmalę nekištų rankų. Lietuvoje yra puikių specialistų, bet mes kažkodėl jų ieškome užsienyje. Žinoma, yra klubo savininkai, kurie užsako muziką ir ją klauso.

Ar yra kitų jus nustebinusių Kauno ekipos krepšininkų?
Taip, netgi Artūras Milaknis, kuris turi problemų su krepšinio supratimu, pasikeitimais ir pan. Pažiūrėkite, ką treneris buvo padaręs iš Milaknio. Artūras buvo vienas lyderių. O dabar jis ir vėl žaidžia kaip už Kūno kultūros akademiją. Aš jau nekalbu apie puikų krepšinio supratimą turinčius Mantą Kalnietį ir Paulių Jankūną. Iki naujų metų „Žalgiris“ Europoje buvo tikra jėga ir žaidė geriausią krepšinį.
 

Turbūt dažni sukrėtimai „Žalgirio“ stovykloje jūsų jau nebestebina?
Manęs jau nestebina. Pasikalbu su „Žalgirio“ žaidėjais, kurie, matosi, dabar yra nuliūdę. Krepšininkai rungtyniauja ne tik dėl pinigų ir malonumo, bet ir todėl, kad nori laimėti. Visi mano žaidėjai gauna tikrai mažus atlyginimus, bet jie džiaugiasi nugalėję Lietuvos komandas. Latviai lygiuojasi į lietuvius, o ir man džiugu nugalėti Lietuvos ekipą. Žalgiriečiai jaučia ne tik pinigų malonumą, bet ir žaidimo skonį Eurolygoje ar Vieningoje lygoje. Trenerių, žaidėjų keitimai komandą sukrečia.
 

Ar tikite, kad Dainius Šalenga specialiai nenaudojo draudžiamo preparato?
Nežinau, kiek tame yra tiesos. Tai žaidėjas, kuris yra vedantis ir patyręs „Žalgirio“ krepšininkas. Komandai jis labai svarbus ir manau, kad tokie sukrėtimai kauniečiams tikrai ne į naudą.
 

Ar Bobanas Marjanovičius sugebės pakeisti Mirza Begičių?
Nepakeis, nes Begičius šį sezoną tapo tikrai geru bei patikimu žaidėju. Marjanovičius yra vidutiniokas ir jei ne buvęs Maskvos CSKA strategas Vujosevičius, Bobanas tokio lygio klube niekada nebūtų žaidęs. Taip, jis geras, aukštas žaidėjas, bet ne to kalibro, kad pakeistų Begičių.
 

Ko serbui trūksta?
Visko – greičio, miklumo, technikos. Jis paprasčiausiai yra didelis žmogus ir tiek. Kai po krepšiu varžovai praeina, ar jis ką nors užblokuoja? Nieko. Žinoma, jis didelis ir po krepšiu kažkokią grėsmę kelia, bet ne tokią, kokią kelia tas pats Benjaminas Eze, kuris būdamas mažesnio ūgio aukštai šoka virš lentos ir yra mobilesnis. Aš tokio sunkiasvorio savo komandoje nenorėčiau, nes mano ekipa rungtyniauja greitai, agresyviai, o su juo taip nepažaisi. Jis tik didelis ir nieko daugiau. Duok, Dieve, kad serbas būtų geras krepšininkas, bet šiuo metu jis nėra Begičiaus pakaitalas. Visi, net Romanovas supranta, kad tai problema, todėl ir pats klubas nesidžiaugia Begičiaus vietoje turėdamas Marjanovičių.
 

O kaip vertinate Begičiaus pabėgimą?
Tiksliai nežinau, dėl kokių priežasčių jis pasitraukė. Žinau, kad Mirza prieš naujus metus išvažiavo ir negrįžo. Daugelis agentų lieka neatgavę pinigų, o ypač iš „Žalgirio“ jų dešimt metų nesulaukia. Skirtumas tik tas, kad kiti agentai tyli, o Begičiaus žmonės to nedarė. Jie paprasčiausiai ištraukė žaidėją, kadangi jiems nesumoka. Žinoma, Begičius turi savo sprendimus, be to, „Žalgiris“ jį išugdė. Jeigu Begičiaus vietoje man agentas kažką sakytų, aš taip nepasielgčiau.
 

Jūsų nuomone, kuri komanda šį sezoną yra stipresnė – „Žalgirio“ ar „Lietuvos ryto“?
Iš pradžių man susidarė įspūdis, jog „Žalgiris“ šį sezoną Lietuvoje  turėtų būti viršesnis nei „Lietuvos rytas“. Bet dabar aš manau, kad komandų situacija išsilygino. Aišku, „Lietuvos rytas“ prarado Šarūną Jasikevičių, kuris, mano nuomone, sudarė 50 proc. komandos. Vien dėl jo ekipoje jautėsi organizacija bei žaidybinė dvasia. Šarūnas per mėnesį sugebėjo pakelti komandos kovinę dvasią, agresiją ir pasitikėjimą savimi. Tai žmogus ir krepšininkas iš didžiosios raidės. Kaip bus be jo? Sunku pasakyti.
 

Galbūt bent iš dalies jo paliktą spragą užlopys Khalidas El-Aminas?
Jis yra savanaudiškas krepšininkas. Tokio žaidėjo aš nenorėčiau savo komandoje, nes jis yra sunkiai prognozuojamas. Aišku, El-Aminas žaidžia neblogai, bet ar sugebės šį sezoną nuversti „Žalgirį“, aš nežinau.