Beplaukiams teisėjams – daugiau pastabų

Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) kategorijos teisėjas Gintaras Mačiulis susitiko su Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) auklėtiniais.

 

Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe–LKL“) ir FIBA rengiamuose turnyruose teisėjaujantis G. Mačiulis sulaukė begalė jaunųjų krepšininkų klausimų apie įvairių taisyklių traktavimą ir įdomiausias patirtis.

 

Po susitikimo su Karaliaus Mindaugo mokykloje besitreniruojančiais SKM trenerio Deivido Kibildžio auklėtiniais arbitras atsakė ir į krepšinio mokyklos svetainės klausimus.

 

Kokie įspūdžiai apsilankius „SKM–VitirON KIDS“ karjeros dienose? – SKM.LT pradėjo pokalbį su krepšinio teisėju G. Mačiuliu.

Pasikalbėti su vaikais visuomet įdomu. Sulaukiau daug klausimų, padiskutavome, pasijuokėme. Mažųjų nuoširdumas visada paperka.  

 

Apie teisėjavimą pradėjau galvoti tada, kai man buvo 17–18 metų. Viskas prasidėjo nuo teisėjavimo tarpklasinėse rungtynėse. Profesionaliau teisėjauti pradėjau persikėlęs į Kauną, kur dirbau mėgėjų lygoje. Rimas Navickas mane priėmė ir augino, po trijų metų išleido į Regionų krepšinio lygą (RKL), o po to jau teko pakankamai savarankiškai kopti ir siekti aukštumų.

 

Aikštėje teisėjas turi bendrauti ir tai yra neatsiejama mūsų darbo dalis. Negali būti taikomos kažkokios sankcijos ar techninės pražangos vien dėl to, kad žaidėjas kažko paklausė. Be abejo, priklauso nuo klausiančiojo tono, kaip tas klausimas bus užduotas, su keiksmažodžiais ar be jų. Visokiausių situacijų būna ir negali vertinti visko per vieną prizmę. Jeigu tai padeda rungtynėms, bendraujame daug ir taikiai.

 

Naujovės visada yra gerai. Mums, kaip ir žiūrovams, trenerių emocijos irgi yra įdomu. Kai treneris po rungtynių pasisako aštriau ar švelniau, viskas vyksta iš karto po rungtynių, kai emocijos dar verda. Galbūt peržiūrėjus rungtynių įrašą ir praėjus vienai kitai valandėlei treneriams iškiltų mažiau klausimų. Kodėl jiems drausti pasisakyti? Nematau tame didelės problemos.

 

Kiekvienoje arenoje žiūrovai savaip palaiko savo komandą. Vienur tenka kažką išgirsti, kitur kažkiek mažiau. Aišku, mano šukuosena irgi atkreipia dėmesį. Galbūt kartais mums, beplaukiams teisėjams, tenka išgirsti daugiau aštrių pastabų, bet esame prie to pripratę ir tokia mūsų kasdienybė (šypsosi). Tai – natūralios emocijos. Kas ateina išsirėkti, išsisakyti, kodėl gi? Mes juk dalyvaujame spektaklyje, kaip ir žaidėjai, treneriai ir visi krepšinyje esantys žmonės.  

 

Tapti gerais krepšininkais ir garsinti mūsų šalį. Aišku, kad tame kelyje pasitaikytų kuo mažiau traumų. Reikia įdėti daug darbo ir visos svajonės išsipildys. Reikia labai stipriai norėti ir labai daug dirbti.