Nuo studentų iki filmo herojų

Per kelerius veiklos metus Kauno technikos kolegijos (KTK) studentai ne tik spėjo įkurti „KTK Racing Division“ komandą, sudalyvauti visų disciplinų varžybose, bet ir jas organizuoti, įsteigti vairavimo akademiją moksleiviams ir galiausiai sukurti pirmą filmą apie automobilių sportą. Apie įvykių kupiną automobilių sporto komandos gyvenimą pasakoja jos vadovas Povilas Bonkevičius.

Povilai, pilno metro filmas – tikrai neeilinis įvykis ir jo premjeros kino teatruose sulaukia nedaugelis. Jūsų automobilių sporto komanda yra itin jauna ir turbūt daugeliui tai netikėta. Gal galite papasakoti, kaip nusprendėte statyti filmą ir kokia buvo aplinkinių reakcija?
Sezono pradžioje neplanavome statyti filmo. Ieškojome bendraminčių, kurie galėtų prisidėti prie mūsų autoklubo komunikacijos ir padėtų filmuoti vaizdo įrašus. Taip susipažinome su „FASTFOCUS“ komanda, su kuriais iškart radome bendrą kalbą ir supratome, kad turime bendrą milžinišką aistrą autosportui. Turbūt ši aistra, tikėjimas idėja, atsidavimas bendram darbui, požiūris į tai, ką darome, ir net mūsų panašus amžius mums leido nuveikti tai, ką turime šiandien.

Ar kažkas pasikeičia, kai filmas pradeda gyventi savo gyvenimą? Galbūt jį vienaip matėte prieš kino premjerą ir kitaip jau po jos? Ką išgyvenote pirmojo seanso metu?
Prieš premjerą buvo labai didelis jaudulys. Mes nežinojome, kokios bus reakcijos ir ko tikėtis iš žmonių. Pačiam savo darbą sunku vertinti objektyviai, nes kadruose matai komandos draugus, o užfiksuotos emocijos filme tau pačiam visada kelis kartus stipresnės, nes jos išgyventos tavo paties.

Tad tikrai jaudinomės dėl kitų nuomonės. Prieš patį kiną nelabai daug kam ir sakėme, o tiems, kam pasakojome, nelabai tikėjo, kad mes iš tiesų statome pilno metro filmą, o ne kažkokius 10–15 minučių trumpus filmukus socialiniams tinklams.

Kokios buvo reakcijos po to, kai filmą pristatėte, kaip jį priėmė automobilininkų bendruomenė? Ar atsipirko įdėtas darbas?
Po filmo premjeros tarsi akmuo nusirito. Praėjo tvyrojusi labai didelė įtampa. Manau, kad žmonėms patiko. Kai pradėjome kviesti į filmo premjerą, daugelis buvo nustebinti, kad tai iš tiesų vyksta. Tikiuosi, kad dauguma jų taip pat buvo maloniai nustebinti ir paties filmo, o ne tik fakto, kad mes jį sukūrėme.

Girdėjome daug teigiamų komentarų. Žinoma, yra ką taisyti, tobulinti, tačiau tai natūralu, nes mums šis darbas yra pirmas. Kiti pastebėjo, kad darbas su kiekvienais metais taps svarbesnis ne tik mums patiems, bet ir visai autosporto bendruomenei. Juk ir pati pagrindinė idėja – supažindinti žmones su automobilių sportu. Parodyti, kad čia ne tik mašinos važiuoja ir kažkas laimi prizus, o kažkas pralaimi. Už viso to slypi labai daug emocijų, juodo darbo, draugysčių, sunkumų, palaimos akimirkų. Kartu su komanda tikimės, kad filmas taps įkvėpimo šaltiniu paaugliams, jaunimui, kurie vis dar dvejoja, ar verta rinktis šią sporto šaką.

Manau, mes parodėme, kad jei yra labai didelis noras, nereikia ir kosminių biudžetų. Svarbiausia užsibrėžti tikslą ir judėti pirmyn. Jei nesiseka – nenuleisti rankų, nes dar po kelių sunkių atkarpų jau laukia finišas ir atpildas.



Kodėl pasirinkote filmuoti būtent žiedines varžybas? Juk dalyvaujate labai daug ir įvairių disciplinų lenktynėse.
Galima sakyti, kad žiedas yra mūsų pirmoji meilė. Mes visada norime ten būti. „Autoplius Fast Lap“ yra padarę labai didelį ir gerą darbą. Šios varžybos buvo itin aukšto lygio. Žmonės čia labai gerai leisdavo laiką, buvo tarsi atskira kultūra, ne tik geras šou, bet ir labai daug emocijų, greičio, adrenalino. Be to, žiedas turbūt labiausiai tinka kino filmui. Čia yra „pitai“, viskas išdėliota, sutvarkyta, vaizdas labai patrauklus, o mes kaip tik ir norime patraukti žmones.

Filme komanda išgyvena ir pakilimų, ir nuopuolių. Turbūt ir filmuojant buvo visokių akimirkų. Gal galite kažką išskirti ir papasakoti?
Iškart galiu pasakyti, kad mums smagiausia buvo naktiniai etapai. Pasiruošimas jiems, visas tas juodas darbas ir, žinoma, patirtos emocijos jų metu. Dėl tokių etapų mes ir lenktyniaujame. Tačiau buvo ir sunkių epizodų. Turbūt viskas sudėtingėti pradėjo į sezono pabaigą. Pavargome, kartais nusiteikti buvo sunku, finansai ėjo į pabaigą. Tai daugeliui automobilių sporte pradedančių savo karjerą pažįstama situacija. Tiesiog pradėjome stigti jėgų, tačiau labai norėjome baigti sezoną. 

Kalbant apie filmavimą, taip pat reikėjo išmokti mūsų komandai dirbti su filmuotojų grupe. Manau, gerą rezultatą padėjo gauti ir tai, kad mes iškart buvome nusiteikę bei žinojome, jog kameros bus visur ir visada. Kartais jos trukdys dirbti garaže, kartais maišysis svarbiais momentais, tačiau visi siekiame bendro tikslo, dėl kurio verta pasistengti. Bėgant laikui situacija gerėjo, kelios komandos išmoko dirbti kartu: vis labiau susižaidėme ir galiausia ėmėme nepastebėti operatorių. Dabar prisimenu, kad vienas didesnių iššūkių buvo kalbėti į kamerą. Ją įjungus atsiranda keista baimė, atrodo, tarsi nebeturi ir nebegali nieko pasakyti. Smagu, kad pavyko patobulėti, prasilaužti ir filme yra ne tik titrų, bet ir mūsų balsų.

Jūsų filme yra užfiksuotas paskutinis „Autoplius Fast Lap“ sezonas. Kaip manote, kas laukia žiedo toliau?
Žiedo varžybos nesibaigs su paskutiniu „Autoplius Fast Lap“ sezonu. Žinoma, yra padarytas fantastiškas darbas, užkelta kartelė labai aukštai. Tačiau tikrai būtų sunku įsivaizduoti, kad dalyviai ir organizatoriai norėtų žengti kelis žingsnius atgal ir nuleistų tą kartelę. Manau, naujųjų organizatorių laukia labai sunkus darbas, tačiau visa žiedo lenktynių bendruomenė nori ir tikisi tik aukščiausios kokybės varžybų.

Kokie yra ateinančio sezono „KTK Racing division“ autoklubo planai?
Mes ir toliau važiuosime: ir žiede, ir su kartingais, ir ralyje. Tačiau žiedas lieka mūsų prioritetas. Dalyvausime „Aurum 1006 km“ lenktynėse Palangoje. Taip pat turime labai daug kitų veiklų: organizuojame kartingų varžybas, techniškai prižiūrime visus kartingus, taip pat rengiame slalomo varžybas. Praėjo vienas KTK akademijos sezonas, kuriame kvietėme moksleivius prisijungti ir sužinoti daugiau apie autosportą. Labai džiaugiuosi šiuo projektu ir tikiuosi, kad jis tęsis ir ateinančiais metais, tačiau jau su daugiau rėmėjų, partnerių, profesionalių lenktynininkų.  Turime labai daug minčių, bet ir patys dar daug ko turime išmokti, sužinoti, susisteminti patirtis savo galvose, kad mūsų idėjos virstų realybe. O jos tikrai tuo virsta – juk „United to Race“ žiūrime kino ekranuose.

Tikrai labai daug veiklų ir planų. Galbūt kažkada svarstėte, kodėl tiek daug iniciatyvų kyla iš jaunų žmonių, o ne patyrusių veteranų?
Manau, kad jauni žmonės turi daugiau motyvacijos. Žinoma, mes turime daugiau laiko, todėl stačia galva neriame į visus projektus, o tada jau galvojame. Patyrę sportininkai daugiau orientuojasi į keliamus tikslus, kuriuos jau yra išsigryninę ir siekia tų tikslų. Jauniems žmonėms viršų dažniau paima ambicija ir noras įrodyti, kad mes viską galime ir jokios baimės mūsų čia nesustabdys.

Ar ta ambicija nesikeitė per visus veiklos metus? Ar ji vis dar auga?
Sunku pasakyti, tačiau jos tikrai netrūksta. Galiu pastebėti, kad per tuos metus mes patys tikrai pasikeitėme. Pirmiausia – mes kasmet tobulėjame studijuodami Kauno technikos kolegijoje: iš pradžių gavome teorinių žinių, vėliau praktinių įgūdžių, po to dar daugiau praktikos, o tada susiformavo visai kitoks požiūris į komandinį darbą, noras savo rezultatus analizuoti, sisteminti veiklas ir veiksmus. Tačiau labiausiai norėčiau išskirti pasikeitusį komandos narių požiūrį. Dabar mes viską darome taip, kad būtų gerai. Maksimaliai gerai. Anksčiau pasitaikydavo momentų, kai darydavome tiesiog todėl, kad kai ką reikia padaryti, tačiau to neatlikdavome kokybiškai. Šis veiksnys mums leidžia augti tiek kaip autosporto inžinieriams, tiek kaip sportininkams ar renginių organizatoriams.

Gal galėtumėte įvardyti tris priežastis, kodėl reikėtų pažiūrėti jūsų filmą?
Priežasčių yra labai daug. Šį filmą verta pažiūrėti, kad suprastumėte, ką lenktynių metu jaučia jauni sportininkai ir kokios neįkainojamos akimirkos kartais laukia autosporto inžinierių priimant sprendimus. Jį būtina pamatyti ir todėl, kad išgyventumėte autosportą jų akimis, pasisemtumėte motyvacijos veikloms, kurias kasdien darote, ir galbūt nuspręstumėte pastatyti savo gyvenimo filmą. Svarbiausia, kad įgytumėte motyvacijos siekti tikslų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nepasiekiami.