Rio čempionas priverstas atsisveikinti

Lietuvos vyrų golbolo rinktinė atsisveikino su dar vienu 2016-ųjų Rio de Žaneiro paralimpinių žaidynių čempionu. Sportinę karjerą nusprendė baigti 31-erių Mindaugas Suchovejus, nacionalinei komandai atstovavęs dešimtmetį. Pasitraukimo iš didžiojo sporto priežastis – įsisenėjusi alkūnės trauma, užkirtusi kelią į 2020 m. Tokijo paralimpiadą.

 

2018-ųjų rudenį M. Suchovejui buvo atlikta alkūnės operacija, o šių metų pavasarį, po reabilitacijos, sportininkas grįžo į golbolo aikštelę. Tačiau sportuoti visa jėga vis tiek negalėjo.

 

„Tikrai galvojau apie Tokiją, tai buvo tikslas. Bet alkūnės problema tik apsitvarkė, bet iki galo taip ir nesusitvarkė. Traumos pasekmės liko, žaidimo kokybė tapo prastesnė. Man kaip sportininkui, kuris daug metų užsiima šiuo sportu, nesmagu matyti, kaip mano žaidimo kreivė eina žemyn. Be abejo, man svarbi mano sveikata. Nuolatiniai alkūnės tinimai, uždegiminiai procesai ir skausmai vargina ir verčia susimąstyti“, – apie sprendimo motyvus pasakojo M. Suchovejus.

 

M. Suchovejaus trofėjų lentynoje – ne tik paralimpinis auksas, bet ir visų spalvų Europos čempionato medaliai. Golbolininkas su Lietuvos ekipa tapo 2013-ųjų ir 2017-ųjų Europos čempionu, 2011-aisiais iškovojo sidabro medalį, o 2015-aisiais pelnė bronzos apdovanojimą.

 

„Rio de Žaneiro žaidynės – vienareikšmiškai įsimintiniausias turnyras. O šiaip dar įstrigo 2017-ųjų Europos čempionatas. Tikriausiai dėl kelių priežasčių. Pirmiausiai dėl to, kad po Rio de Žaneiro paralimpiados būta daug abejonių, ar šiai komandai pavyks toliau laimėti. O mes nuvažiavome į tą Europos čempionatą, žaidėme ir laimėjome. Tada apėmė labai geras jausmas, kad sugebame ir toliau skinti pergales, nepaisant visų permainų. Be to, šis Europos čempionato auksas – paskutinis mano laimėjimas“, – prisiminimais dalijosi M. Suchovejus.

 

M. Suchovejus – ne pirmas 2016-ųjų paralimpinių čempionų komandos narys, baigęs karjerą. Iškart po Rio de Žaneiro žaidynių su ekipa atsisveikino jos lyderis Genrikas Pavliukianecas. Iš komandos pasitraukė ir ilgametis jos vyriausiasis treneris Karolis Levickis.

 

„Apsispręsti buvo labai sunku, nes man patinka šis žaidimas. Kol kas pats sunkiai suvokiu, kas dabar bus, nes golbolas tapo didele mano gyvenimo dalimi, įpročiu, kasdienybe. Aišku, be to bus labai sunku. Pasiilgsiu visko: varžybų atmosferos, bendravimo su komanda. Galiausiai, pasiilgsiu ir tikslo siekimo, kai tu juodai dirbi prieš čempionatą ir po to matai rezultatą. Tai – malonus dalykas“, – sakė atletas.

 

Lietuvos golbolo rinktinė šiuo metu rengiasi birželio 29 – liepos 9 d. JAV vyksiančiam paralimpiniam atrankos turnyrui, kuriame kausis dėl kelialapio į Tokijo žaidynes. JAV dėl dviejų kelialapių kovos 14 komandų, o bilietą į Tokiją garantuos patekimas į atrankos turnyro finalą.

 

Dar vieną galimybę patekti į 2020-ųjų paralimpines žaidynes Lietuvos ekipa turės spalį Vokietijoje vyksiančiame Europos čempionate. Kelialapis atiteks Senojo žemyno pirmenybių čempionams.

 

„Aš labai tikiu savo chebra. Be abejo, tikiuosi, kad pasiseks. Laukia turnyras JAV, laukia Europos čempionatas. Aš labai tikiu, kad viskas bus gerai“, – optimistiškai kalbėjo M. Suchovejus.

 

M. Suchovejus jau informavo trenerį Valdą Gecevičių apie savo sprendimą, bet neslepia, kad jokio iškilmingo atsisveikinimo su komanda nenori. Nes dar svajoja kada nors į ją sugrįžti.

 

„Su treneriu pokalbis jau buvo, kai kurie komandos draugai irgi jau žino. Nemanau, kad bus oficialus atsisveikinimas su visokiais pyragais ir taip toliau. Aš labai viliuosi, kad liksime ir toliau draugais. Todėl nenoriu, kad tai būtų atsisveikinimas su kažkuo. Kas ten žino, gal sveikata pasitaisys kažkada. Viliuosi, kad ši trauma nėra taškas. Įdomu bus pažiūrėti, kaip viskas atrodys po ilgesnio laiko be golbolo, kaip reaguos alkūnė į krūvius. Galbūt situacija pasitaisys. Šiai dienai padėtis yra kokia yra. Bet apskritai aš labai norėčiau sugrįžti. Niekada niekam „nededu kryžiaus“, – sakė M. Suchovejus.

 

M. Suchovejus neslepia, kad kol kas sunkiai įsivaizduoja gyvenimą be kasdienių golbolo treniruočių, bet džiaugiasi, kad atsiras daugiau laiko kitiems pomėgiams – kelionėms, muzikai.

 

„Sunku pasakyti. Kol kas dar esu apsvarstymuose. Akivaizdu, kad atsiras daugiau laiko kitiems mano pomėgiams, kuriuos dėl sporto tekdavo kažkiek nustumti. Pavyzdžiui, niekur nedingo mano mylimas dalykas kelionės. Va, mėnesio pabaigoje ketinu savaitėlei vykti į Atėnus. Nesu buvęs šiame istoriniame mieste. Galbūt ir prie muzikos turėsiu daugiau laiko prisėsti. Juk sakoma, kad vienos durys užsidaro, o kitos atsiveria. Reikia norėti kažką veikti ir rasti ką veikti“, – pokalbį baigė M. Suchovejus.