Atlanto krantus sujungė krepšinis ir legenda

Per pastarąjį dešimtmetį daugumoje Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) ir Lietuvos ambasados organizuojamų krepšinio turnyrų visuomet išsiskirdavo Stanislovo Kavaliausko vadovaujamas Niujorko jaunimas, jau kurį laiką rungtyniaujantis spalvingomis „Geležinio vilko“ uniformomis ir taip už Atlanto garsinantis Lietuvos sostinės istoriją. Iki šių metų pavasario didžiausi niujorkiečių laimėjimai buvo 2012, 2013 ir 2016 m. iškovota Ambasados taurė Vašingtone ir ŠALFASS vyrų B krepšinio pirmenybių auksas 2014 m. Toronte. Tačiau iki šio sezono S. Kavaliausko auklėtiniai nebuvo įsirašę į stambiausios išeivijos sporto mėgėjų organizacijos istoriją kaip stipriausia vyrų krepšinio komanda.

Taigi gegužės 26 d. Elizabete, Niu Džersio valstijoje, per 69-ąsias ŠALFASS žaidynes pagaliau iškovojo prestižiškiausiu laikomo vyrų A turnyro nugalėtojų vardą, finalinėje dvikovoje įveikę daugkartinius analogiškų varžybų laimėtojus Čikagos „Lituanica“  atstovus.
 
Ta proga pakalbinome Niujorke sėkmingai suburto lietuvių sporto klubo „Geležinis vilkas“ vadovą Stanislovą Kavaliauską.

Stanislovai, tikriausiai daugeliui būtų įdomu sužinoti apie jūsų pradžią Amerikoje. Papasakokite, kaip čia atvykote ir kuo užsiimate šiandien.
Viskas prasidėjo 2003-iaisiais, kai laimėjęs žaliąją kortą kartu su šeima atvykau į svajonių ir galimybių šalį Ameriką. Pradžia buvo nelengva. Prasta anglų kalba, naujos kultūros pažinimas – šie dalykai užėmė laiko, bet svajonė yra svajonė, tad judame pirmyn. Ilgą laiką pradirbau medicinos klinikoje masažuotoju, bet dabar pakeičiau darbą ir dirbu didelėje kompanijoje, kuri užsiima daugiaaukščių pastatų aptarnavimu ir priežiūra.

Žinome, kad esate didžiulis sporto entuziastas. Kaip pavyksta paskatinti patriotiškumą per sportą?
Taip, esu didelis sporto gerbėjas. Stengiuosi palaikyti lietuvius sportininkus. Jei vyksta varžybos Niujorke arba netoli Niujorko, važiuojame kartu su sūnumi Gyčiu, kuriam taip pat įskiepijau  meilę sportui ir lietuvybei, o kartais į varžybas vykstame visa šeima, žmona Laimutė taip pat prisijungia ir aistringai palaiko saviškius. Žmona Amerikoje baigė magistro studijas universitete ir dirba socialinės rūpybos srityje.
Daugeliui gal sunku bus suprasti, bet kai gyveni užsienyje, tampi dar didesniu Lietuvos patriotu. Tėvynės ilgesys ir meilė savo šaliai padaro savo. Buvau ŠALFASS valdybos narys, JAV lietuvių bendruomenės vicepirmininkas sporto reikalams, seniausio pasaulio lietuvių išeivijos sporto klubo Niujorko lietuvių atletų klubo (LAK) pirmininkas.

Kaip kilo idėja suburti išeivijos lietuvius į krepšinio komandą ir ją pavadinti „Geležiniu vilku“?
Baigus kadenciją LAK kilo mintis ir kartu su sūnumi nusprendėme, kad atėjo laikas sukurti kažką savo. Pagalvojau, kad turiu pakankamai patirties ir minčių sugalvotai idėjai įgyvendinti. Gavęs žmonos palaiminimą, kartu su sūnumi ėmiausi darbo, reikėjo sugalvoti pavadinimą. Mintis apie geležinį vilką pirmiausia atėjo Gyčiui, nes esame vilniečiai, todėl net nekilo diskusijų, kad komanda bus „Geležinis vilkas“. Kitais metais švęsime 10 metų klubo jubiliejų.

Kaip pavyksta palaikyti entuziazmą ir gerą dvasią savo komandoje?
Su daugeliu komandos narių sieja draugystė, Gytis ir keli kiti krepšininkai žaidžia kartu nuo vaikų amžiaus, vieni kitus gerai pažįsta. Kai darai viska iš širdies ir su dideliu entuziazmu, tada ir Dievas padeda. Geroji dvasia, kaip jūs sakote, yra kartu su komanda.



Drauge su komanda sėkmingai skinate pergales Šiaurės Amerikos lietuvių turnyruose, jau ne pirmus metus dalyvaujate ŠALFASS sporto žaidynėse, o šiemet laimėjote 69-ąjį šių žaidynių krepšinio turnyrą. Kokia pergalių paslaptis?

Stengiamės dalyvauti visuose lietuvių turnyruose Amerikoje ir Kanadoje, taip pat dalyvaujame Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Lietuvoje. Pergalių paslaptis? Gal nėra paslapties. Geras mikroklimatas komandoje, kai vienas už visus ir visi už vieną. Todėl ir lydi sėkmė. Dar lietuvių studentų ir moksleivių pagalba, kurie prisideda, kai žaidžiame lietuviškus turnyrus. Su jais susidraugauju, kai stebiu varžybas. Toks ir buvo mūsų su sūnumi tikslas – suburti lietuvius, kad jie bendrautų ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir už aikštelės ribų, taptų draugais. Manau, tai visai neblogai pavyksta. „Geležinio vilko“ garbę gynė jau ne vienas po to profesionalaus krepšininko karjerą pradėjęs žaidėjas, o buvęs mūsų žaidėjas Tomas Balčėtis darbuojasi Denverio „Nuggets“ komandos administracijoje – geriausioje pasaulio krepšinio lygoje NBA.

Gal planuojate plėsti savo veiklą ir įkurti daugiau sporto komandų?
Taip, kilo minčių, kažkada Niujorko lietuviai garsėjo futbolo komanda, gerai būtų atgaivinti šią sporto šaką tarp niujorkiečių. Bet tai tik mintys, gyvenimas parodys, ar „Geležiniam vilkui“ pavyks padidinti komandų skaičių.

Kaip manote, ar ateityje galime tikėtis dar didesnio išeivijos lietuvių aktyvumo ŠALFASS ir panašiose sporto žaidynėse?
Tai aktuali šiandienos problema, aktyvumas mažėja. Ir nors ilgametis ŠALFASS pirmininkas Laurynas R. Misevičius ir jo valdyba deda dideles pastangas, kad turnyrai vyktų ir toliau, neretai organizatoriams kyla daugybė iššūkių. Tačiau labai svarbu išlaikyti lietuvybę jaunųjų lietuvių širdyse.

Lietuvos pilietybės išlaikymo klausimas – labai svarbus ir išeivijos sportininkams, kad nebūtų taip, jog lietuviai, gyvenantys užsienyje, ateityje turėtų atstovauti kitoms užsienio valstybėms, o ne savo tėvynei Lietuvai.