Neapgalvota reforma smukdo šalies sportą

Iš antrųjų Europos žaidynių Minske (Baltarusija) su medaliais grįžusios treko dviratininkės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė pirmadienį apsilankė Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK). LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė prisipažino, kad trys iškovoti medaliai – prastas rezultatas, o to priežastis – nevykusi Lietuvos sporto reforma.

Aukso medalius Minske Lietuvai iškovojo gimnastas Robertas Tvorogalas ir S. Krupeckaitė. Pastaroji kartu su M. Marozaitė pelnė sidabrą komandinio sprinto rungtyje. Medalių įskaitoje Lietuva užėmė 29-ąją vietą.

„Mes turėjome 73 atletus – tikrai ne mažiausią komandą ir laimėjome tris medalius. Mano manymu, rezultatas nėra geras. Didžiuojuosi sportininkais, kurie padarė, ką galėjo ir daugiau. Tačiau manau, kad dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių mūsų rezultatas yra toks kuklus. Pirmą kartą mes medalių įskaitoje nusileidome ir latviams, ir estams, ir nuo visų aplinkui. Ir tik paskutinėmis dienomis iškovoti medaliai išgelbėjo nuo to, kad nelikome visiškai gale tarp 50 Europos šalių“, - griežtai kalbėjo D. Gudzinevičiūtė.

Pasak LTOK prezidentės, kuklus Lietuvos delegacijos medalių kraitis – pasekmė nevykusios sporto reformos, po kurios 2018 metais buvo reorganizuotas Lietuvos olimpinis sporto centras, o už medicininį aptarnavimą tapo atsakingos pačios sporto federacijos.

„Šis rezultatas Minske visiškai nenustebino. Apie tai jau kalbėjome pernai, prieš ir po jaunimo olimpines žaidynių. Galime pasakyti, kad mūsų didysis sportas žengia žemyn. Rezultatai ne auga ir ne gerėja. Tai yra tos neapgalvotos sporto reformos pasekmė. Jeigu skubiai nesiimsim jokių veiksmų ir vėl nepradėsime kurti sistemos, mūsų laukia fiasko olimpinėse žaidynėse. Surėmus pečius, dar galima pristabdyti šį sniego gniužulą. Jeigu to nepadarysime, tai buvusį lygį pasieksime tikrai ne Tokijuje ir gal ne Paryžiuje. Nemalonu, bet taip yra“, - teigė D. Gudzinevičiūtė.

Būtent buvusios LOSC centralizavimo atstatymas yra didžiausia D. Gudzinevičiūtės viltis, kuri dar galėtų išgelbėti Lietuvos sportininkų viltis artėjančiose olimpinėse žaidynėse.

„Reikia atstatyti medicininį aptarnavimą, atstatyti LOSC centralizuotą rengimą, nes sporto federacijos neturi resursų padaryti tai, ką darė LOSC. Visi sportininkai pritars, kad situacija su sporto medicina, sporto mokslininkais šiuo metu nėra gera. Ir mūsų vienų pastangų ją suvaldyti nepakanka. Dabar medicininis aptarnavimas yra pavienis ir net su pasaulio taure neseniai iš Tokijo grįžusi penkiakovininkė Laura Asadauskaitė teigė, kad situacija su medicininiu aptarnavimu suprastėjo“, - kalbėjo LTOK prezidentė.

D. Gudzinevičiūtė jau neabejoja, kad 2020 metų olimpinėse žaidynėse Lietuvos delegacija bus kuklesnė nei prieš ketverius metus. Brazilijoje Lietuvai atstovavo 67 sportininkai.

„Kol kas dėl medalių negalime nieko prognozuoti, nes dar nedaug sportininkų atsirinko į olimpines žaidynes. Nemanome, kad turėsime tokią komandą, kokia buvo Rio de Žaneire dėl sporto sistemos sugriovimo“, - teigė D. Gudzinevičiūtė.

Šiek tiek vilčių D. Gudzinevičiūtė deda į geresnį bendradarbiavimą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tačiau greitų ir svarbių sprendimų priėmimų nesitikima.

„Galiu pasidžiaugti, kad santykis su ministerija yra geresnis. Tačiau tai, kas sugriauta, atstatyti labai greitai tiesiog neįmanoma. Vyksta diskusijos dėl to, ką reikia taisyti. O šios žaidynės yra iliustracija to, ką reikia taisyti“, - pridūrė D. Gudzinevičiūtė.

LTOK prezidentė taip pat pagyrė žaidynes surengusią Baltarusiją. Ji mano, kad šis renginys išlieka perspektyvus ir po šių žaidynių jo reikšmė išaugo.

„Kalbant apie pačią organizaciją, tai buvo nerimo, nes tai tik antrosios Europos žaidynės, bet jos pavyko visu 100 proc. Jos nebuvo tokios prabangios kaip pirmosios Baku, bet jos buvo labai gražios, gerai organizuotos. Fantastiškas renginys su augančiais rezultatais, didėjančiu dėmesiu“, - sakė D. Gudzinevičiūtė.

Trečiosios Europos žaidynės turėtų vykti 2023 metais Krokuvoje (Lenkija).