Aptarė pasaulio čempionato problemas

Trečiadienį Lietuvos futbolo federacijos (LFF) būstinėje buvo pristatyti FIFA 2020 m. pasaulio salės futbolo čempionato Lietuvoje organizaciniai planai ir nacionalinės rinktinės pasirengimo procesas.

 

Konferencijoje-diskusijoje naujausias žinias aptarė ir į žiniasklaidos bei futsal bendruomenės atstovų klausimus atsakė LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius, nacionalinės rinktinės treneris Jevgenijus Ryvkinas ir rinktinės kapitonas Justinas Zagurskas.

 

LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius teigė, kad paskutinę birželio savaitę Lietuvoje vykusiame FIFA vizite buvo aptariami įvairūs organizaciniai aspektai – nuo logistikos iki arenų.

 

„Praėjusią savaitę turėjome jau trečią FIFA vizitą. Buvo dar kartą aplankyti visi penki miestai, treniruočių bazės, įvertinta jų būklė, nustatyta kokio atnaujinimo jiems reikia. Taip pat sudarytas viešbučių sąrašas, kuriame galėtų gyventi FIFA delegatai, teisėjai ir komandos. Kalbėjome ir apie biudžetą, esame nusiuntę FIFA savo, kaip LFF, matomą detalų biudžetą. Dabar laukiame galutinių sprendimų iš FIFA ir vyriausybės, tuomet galėsime pristatyti čempionato biudžetą“, - teigė LFF vadovas.

 

Anot E. Stankevičiaus, nors federacija norėjo, jog čempionatas vyktų penkiuose miestuose, šis skaičius gali sumažėti iki trijų: „Tai turėtų būti Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. FIFA prekinis ženklas yra atitinkamos kokybės sertifikatas ir su juo keliami reikalavimai. Lyginant su 2011 metų Europos krepšinio čempionatu Lietuvoje, FIFA reikalavimai yra gerokai aukštesni“.

 

„Matome, kad Panevėžyje turime problemų su apgyvendinimu, atitinkamos kategorijos viešbučiais. Panaši problema su Šiauliais, kur taip pat neturime pakankamos kategorijos viešbučių. Negalime leisti to, kad viena komanda gyventų aukštesnės kategorijos viešbutyje, o kita – žemesniame“, - sakė E. Stankevičius.

 

Galutinis čempionato biudžetas turėtų siekti apie 11-12 mln. eurų.

 

Siekiant pagerinti Lietuvos rinktinės kandidatų pasirengimo lygį, Kaune pradėjo veikti futsal centras, kuriame futbolininkai reguliariai treniruotųsi ir ne sezono metu palaikytų sportinę formą.

 

„Pirminė mintis buvo turėti tris regioninius centrus – Vilniuje, Kaune ir Gargžduose. Susidėliojus visus taškus ir peržiūrėjus visas sąmatas, rinktinės vyriausiasis treneris, kartu su federacija, priėmė galutinį sprendimą orientuotis į vieną centrą Kaune. Atsižvelgiant į logistinius aspektus ir tinkamas bazes, Kauno centro kokybė yra aukščiausio lygio ir visos reikiamos sąlygos žaidėjams tobulėti yra suteiktos“, - sakė E. Stankevičius.

 

Diskutuota apie tai, jog prasidėjus futsal sezonui rudenį, per savaitę klubai turėtų išskirti „rinktinių dieną“, kai žaidėjai išleidžiami treniruotis į rinktinės centrą Vilniuje ar Kaune. Taip pat, anot LFF generalinio sekretoriaus, svarstoma ir tai, jog geriausi rinktinės žaidėjai galėtų dalyvauti draugiškose rungtynėse, Baltijos čempionate ar kituose komerciniuose turnyruose, siekiant įgyti reguliarią žaidybinę patirtį .

 

Nuo 2017 metų lapkričio nacionalinei salės futbolo rinktinei vadovaujantis vyriausiasis treneris J. Ryvkinas kalbėjo, jog tinkamai paruošti komandą pasaulio čempionatui yra didelė užduotis, atsižvelgiant į salės futbolo lygį Lietuvoje.

 

„Reikia suprasti, kad nepaisant to, jog FIFA suteikė galimybę Lietuvai organizuoti čempionatą dėl įgyvendinamų infrastruktūros ar logistinių reikalavimų, mūsų rinktinės lygis yra gerokai žemesnis nei leidžia turimos galimybės. Mums reikės ne tik žaisti, bet ir apginti Lietuvos garbę didžiausiame pasaulio futsal renginyje. Ilgą laiką Lietuvoje salės futbolas buvo didžiojo futbolo nuošalyje. Į pirmąją stovyklą 2018 metų kovą pavyko surinkti tik aštuonis futbolininkus, nes žaidėjai rungtyniauja didžiajame futbole ir nėra profesionalių futbolininkų, tai yra natūralu. Todėl man reikėjo surasti strateginį sprendimą, kurį daugelis valstybių įgyvendina per dešimtmečius“, - sakė J. Ryvkinas.

 

Treneris teigė, jog reikėjo surasti žaidėjus, kurie sugebėtų tinkamai realizuoti idėjas kokybiškai pasirengti laukiantiems iššūkiams. Todėl pasirinkta žaisti su komandomis, kurios yra stipresnės negu Lietuva ir tose rungtynėse nepasiekta daug teigiamų rezultatų švieslentėje. Anot J. Ryvkino, viskas atsiremia į žaidėjų parengtumą ir turimą patirtį.

 

„Galiu konstatuoti, kad dabar turime septynis žaidėjus, kurie gerai supranta žaidimo struktūrą užsiima tik salės futbolu. Kaune esantis centras padeda tiems futbolininkams palaikyti sportinę formą. Du iš septynių futbolininkų, kurie žaidžia Anglijoje, gali atvykti treniruotis tik vasarą. Deja, bet teko susidurti su situacijomis, kai žaidėjai dėl įvairių priežasčių neatvyksta į rinktinę, bet tuo pačiu nesuprantu, kaip negalima ginti Lietuvos rinktinės garbės. Turime ir talentingų vaikinų, kurie parodė save U-19 rinktinės stovyklos žiemą metu ir, manau, jog turime potencialių nacionalinės rinktinės žaidėjų. Atrankos darbas tęsis ir turėsime mažiausiai 12 futbolininkų, kurie galės žaisti už Lietuvą pasaulio čempionate ir dėl jų niekam nebus gėda. “, - dėstė ukrainietis.

 

Federacijos išleistoje naujienoje apie nacionalinio centro startą minima, jog jame rengsis geriausi šalies žaidėjai. J. Ryvkinas patikino, jog centras yra sukurtas tam, jog jame galėtų sportuoti geriausieji, tačiau šiuo metu ne visi norimi žaidėjai gali dalyvauti, todėl treniruočių procese dalyvauja ne tik stipriausieji.

 

„Dėl tos priežasties, kad salės futbolas neprofesionalus, ne visi gali palikti darbus, kiti turi įsipareigojimus futbolo klubams. Pavyzdžiui, naujienos, kuri buvo paskelbta apie centro įkūrimą, nuotraukoje matomi žaidėjai, kurie padeda treniruočių procesui. Su penkiais futbolininkais tai įgyvendinti sunku. Jeigu nufotografuotume ją dabar, jį būtų gerokai pasikeitusi. Dabar ten treniruojasi ir jaunų talentingų žaidėjų. Tačiau tai dar nėra visi stipriausi futbolininkai“, - tvirtino J. Ryvkinas.

 

Lietuvos futsal rinktinės kapitonu paskirtas Justinas Zagurskas pasakojo, jog žaidėjai turi idealias sąlygas gerinti savo galimybes: „Procesas vyksta. Labai smagu, kad sudarytos sąlygos dirbti vasarą, tobulėti ir neatitrūkti nuo salės futbolo. Yra problemų, kai ne visada rinktinės žaidėjai gali atvykti į futsal centrą treniruotis, bet judame toliau. Dirbame pagal vyriausiojo trenerio sudarytus planus, viskas – tik į gerą“.

 

LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius teigė, jog J. Ryvkinas yra atsakingas už komandos rezultatus ir turi visišką federacijos palaikymą atsižvelgiant į pasirengimo procesus.

 

„Federacija pilnai palaiko šį aukščiausios kategorijos trenerį. Džiaugiamės, kad pasiekėme susitarimą su juo ir jis ves mūsų nacionalinę rinktinę į pasaulio čempionatą. Norime suteikti jam ir jo asistentams kaip įmanoma geresnes sąlygas darbui. Visą adekvačią kritiką priimame ir diskutuojame su treneriu, bet būtent treneris priima sprendimus ir už juos atsako. Kiekvienas turi savo atskirą nuomonę, bet pasitikime šiuo žmogumi komplektuojant ir formuojant komandą. Mūsų futsalo treneriai galėtų mokytis iš jo ir perimti gerą praktiką“, - sakė E. Stankevičius.

 

J. Ryvkinas teigė, kad be numatyto darbo nacionaliniuose centruose rudenį, yra sudarytas rinktinės planas iki Naujųjų metų.

 

„Rudenį kiekvieną mėnesį žaisime rungtynes ir turėsime reguliarią žaidybinę patirtį. Esame pakviesti į rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje vyksiantį keturių rinktinių turnyrą Kinijoje. Ten preliminariai žaisime su Maroko, Kinijos ir Malaizijos rinktinėmis. Tai yra komandos, su kuriomis dirba kokybiški specialistai ir tų rinktinių lygis – aukštas. Norėčiau pamatyti pirmuosius darbo vaisius šiame turnyre. Taip pat turime susitarimus su Ukrainos aukščiausios lygos klubais dėl draugiškų rungtynių. Gruodį numatytos tradicinės Baltijos taurės varžybos. Jeigu rungtynės neįvyktų, turime ir atsarginį planą sužaisti su viena iš rinktinių“, - pasakojo treneris.

 

Kaip teigė E. Stankevičius, artimiausiu metu LFF rengiasi pristatyti techninį direktorių, kurio viena iš darbo krypčių bus tinkamas šalies trenerių parengimas. Į tai bus įtraukta ir salės futbolo trenerių mokymai.