„Galvės salose negalima nieko daryti“

Po ketvirtadienį paskelbtos publikacijos apie konfliktą tarp Lietuvos irklavimo bendruomenės bei Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio, pastarosios organizacijos vadovė dr. Lina Leparskienė atsakė į gautą kritiką ir teigė, kad jos laiškas, išsiųstas Tarptautinei irklavimo federacijai (FISA) turi pagrindo.

Ketvirtadienio straipsnis>>>>
 

„Mes neprašome, kad čempionatas nevyktų Lietuvoje. Mes norime, kad jis nebūtų planuojamas taip, jog būtų klaidinamos net kelios šalys“, - Eltai kalbėjo L. Leparskienė.
 

Rugpjūčio pradžioje Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė išplatino Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio vardu FISA išsiųstą laišką, kuriame rašoma apie pavojus Trakų gamtos paveldui ruošiant čempionatui reikalingą infrastruktūrą.

Irklavimo bendruomenė išreiškė nusivylimą šia žinia, nes šis čempionatas būtų vienas didžiausių sporto renginių Nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

„Buvome susitikę su federacijos atstovais ir prašėme paaiškinti, kokią informaciją ji pateikė FISA, pristatydama Trakų kandidatūrą. Per susirinkimą savivaldybėje išgirdome informaciją, kad, įgyvendinant projektą, būtų pažeistas įstatymas. Išgirdome, kokia yra planuojama infrastruktūra, numatomos tūkstantinės tribūnos. Iš kitų šaltinių, laikraščio „Galvė“ publikacijų, tapo aišku, kad tokia infrastruktūra iš tikro yra numatyta. Įstatymiškai tai yra Galvės ežero hidrografinis draustinis ir jo salose negalima nieko daryti. Esmė tokia, kad pristatydama negalimus atlikti darbus, federacija meluoja ir tuo pačiu trikdo pačią FISA, kuri deklaruoja savo susirūpinimą pasaulio paveldo objektais ir gamta. Mes nuogąstaujame, kad ruošiantis tam čempionatui, bus atliekami darbai, kurie žalos saugomą teritoriją ir neatitiks FISA etninių nuostatų“, - aiškino L. Leparskienė.

Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis yra minėjęs, kad visi darbai atliekami gavus reikalingus dokumentus, o sutvarkyta aplinka tik pagerintų įvaizdį.

„Mes tikrai nesiruošiame niokoti gamtos. Mūsų noras yra padaryti vieną tiltą ir sutvarkyti vieną salą. Pats buvau toje saloje, ten mačiau šiukšlyną, supuvusius medžius ir iki pažastų užaugusias dilgėles. Vaizdas tikrai ne koks. Sutvarkius salą, ten galėtų patekti ir žiūrovai, ir poilsiautojai. Mes dirbame, kad turėtume visus leidimus. Tas kelias nėra lengvas, bet nieko nelegalaus nedarome, o kiekvienas darbas atliekamas su visais reikalingais dokumentais ir leidimais“, - anksčiau Eltai sakė D. Pavilionis.

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio vadovė mano, kad gauta teisė organizuoti čempionatą sudarytų sąlygas naudotis padidėjusia įtaka sprendžiant aplinkos išsaugojimo klausimus.

„Pateikę netikslią informaciją ir gavę teisę rengti čempionatą, organizatoriai spaus kitas institucijas dėl privalomų darbų, kurie nebus galimi. Gali kilti dar vienas dirbtinis susipriešinimas“, - pabrėžė L. Leparskienė.

LIF skundėsi tuo, kad į oficialią tarptautinę organizaciją - FISA - buvo kreiptasi be jos narės - Lietuvos irklavimo federacijos - žinios.

„Reaguodami į Trakų rajono savivaldybės išplatintą informaciją apie čempionato planus ir matydami, kad nebespėsime biurokratiniais keliais su jais susisiekti bei gauti pasiaiškinimą, kreipėmės tiesiai į FISA. Savivaldybė ir federacija turi paviešinti informaciją apie planuojamus darbus ir nuraminti visuomenę, kad nebus pažeidinėjami įstatymai“, - pridūrė L. Leparskienė.

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius Gintaras Abaravičius pabrėžė, kad Lietuvos irklavimo federacija nepateikė konkretaus darbų plano, o hidrografiniame draustinyje draudžiama kirsti medžius ar kitaip keisti jo sudėtį.

„Visos Galvės ežero salos yra hidrografiniame draustinyje ir yra valstybinės reikšmės. Į mus nesikreipė nei merė, nei irkluotojai, nei Nacionalinė žemės tarnyba. Susitinkime esu minėjęs, kad būtų problema vienoje iš salų kažką greitai padaryti, nes didžioji dalis nėra archeologiškai ištyrinėtos. Irkluotojams yra parengtas specialusis planas, patvirtintas dar 2002 metais. Taip buvo išspręstas irkluotojų poreikis sportuoti Trakų istorinio nacionalinio parko saugomoje teritorijoje. Aplinkui nustatytos apsaugos zonos, kad būtų tuo pat metu ir sportuojama, ir saugoma gyvoji gamta“, - sakė G. Abaravičius.

Liepos mėnesį Trakuose vykusiame Seimo aplinkos apsaugos ir kultūros komitetų posėdyje buvo pasiūlyta tobulinti vidaus vandenų, statybos žemės ūkio paskirties žemėje teisinį reguliavimą, įrengti laikiną infrastruktūrą žiūrovams stebėti irklavimo varžybas. Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri padėtų parengti labai svarbų dokumentą – naują Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą.

Pasak G. Abaravičiaus, rugpjūčio 27 dieną vyks darbo grupės susirinkimas, kuriame galbūt bus gauti konkretūs pageidavimai dėl salos tvarkymo. Tačiau jis pabrėžė, kad norint gauti leidimus tam tikriems darbams tokioje reikšmingoje vietoje, reikia išspręsti daug klausimų.

„Teritorinio planavimo dokumentai yra vieši, o juose patvirtinti plėtros, saugojimo reglamentai ir tvarka. Visuomenė dėl to žino, kad jiems po langais neišdygs dangoraižiai, nebus iškirstas miškas. Valstybė yra įsipareigojusi išsaugoti Trakus. Trakų istorinis nacionalinis parkas yra saugomas dėl to, kad tai yra unikali teritorija, kuri, nepaisant intensyvios žmonių veiklos nuo ankstyviausių Viduramžių iki šiandien, yra išlaikyta pusiausvyra, kuri žavi tiek Lietuvos gyventojus, tiek jos svečius. Šiuo atveju, jeigu rengiame aukščiausio lygio tarptautinį renginį ir orientuojamės į aukščiausią standartą, tai nereiškia, kad galime paminti kitus standartus“, - pasakojo G. Abaravičius.

Sprendimas dėl 2023 metų pasaulio irklavimo čempionato šeimininkų bus priimtas rugsėjo 2 dieną vyksiančio FISA kongreso metu. Savo kandidatūras pateikė dar dvi šalys: Lenkija (Poznanė) ir Serbija (Belgradas).

„Konkurentai bus labai stiprūs, bet aš nematyčiau didelės bėdos, jeigu tos teisės negautume. Mes vis tiek toliau deramės su FISA. Sieksime surengti Europos čempionatą, pasaulio taurės etapą. Galbūt per artimiausius metus dar labiau susitvarkysime infrastruktūrą. Nedarysime didelės tragedijos jei nepasisektų. Svarbiausia, kad mes pateikėme kandidatūrą, kad mus žino. Jau padarytas didelis žingsnis. Santykiai su FISA yra puikūs, todėl neabejoju, kad kažkurias varžybas mes gausime, o iki pasaulio čempionato užaugsime“, - Eltai sakė D. Pavilionis.

Yra oficialiai įvertinta, kad pasaulio čempionatas Trakuose būtų ir didelė ekonominė nauda Lietuvai, kuri siektų 5 mln. eurų. Prognozuojama, kad daugiausiai pinigų – nuo 2,5 iki 3,1 mln. eurų – būtų gauta per išlaidas nakvynei, organizacinio komiteto išlaidos sudarytų apie 1,1 mln. eurų, o lankytojų ir aistruolių išlaidos – apie 690 tūkst. eurų. Per čempionatą į Lietuvą atvyktų apie 2000–2500 dalyvių ir aptarnaujančio personalo, 6500 lankytojų ir sirgalių, 250 žurnalistų. Pasaulio irklavimo čempionate bus kovojama dėl kelialapių į 2024 metų olimpines žaidynes Paryžiuje.