Marytė Marcinkevičiūtė 2020 m. sausio 8 d. 13:54 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Trys sėkmingos jubiliato karjeros

Visą gyvenimą sportui atidavęs J.Čižauskas: „Jei norėčiau ketvirtos karjeros, reikėtų eiti į politiką, o aš priklausau sporto partijai, kurios nebekeisiu.“

J.Čižauskas su auklėtinėmis.
J.Čižauskas su auklėtinėmis.
   
Sausio 3 d. 60 metų jubiliejų šventęs žinomas Lietuvos irklavimo treneris ir sporto organizatorius Jonas Čižauskas, dabar dirbantis Vilniaus krepšinio mokykloje direktoriaus pavaduotoju, sulaukė daug sveikinimų. 

„Į savo pasą nežiūriu, jaučiuosi gerai. Sveikata dar leidžia dirbti, o ir noras yra didelis. Jubiliejus parodė, kad nesu užmirštas, o tik pamalonintas“, - džiaugėsi J. Čižauskas.     

Jūsų jubiliejus paženklintas trimis karjeromis: buvote irkluotojas, treneris, sporto organizatorius. Gal per tą laiką atsirado ir ketvirtoji?
Tada jau reikėtų eiti į politiką, o aš priklausau sporto partijai, kurios nebekeisiu (šypsosi).  

Prisiminkite savo pirmąją – irkluotojo karjerą?
Ji nebuvo ilga. Gimiau ir augau Kaišiadorių rajone, lankiau Rumšiškių vidurinę mokyklą. Kaip ir visi vaikai, sportavau: žaidžiau krepšinį, futbolą, tinklinį, šachmatais, šaškėmis, slidinėjau, bėgiojau. 
 
Baigus devynias klases ir rajone praėjus atranką, 1976-aisiais buvau pakviestas į Trakų internatinę mokyklą mokytis ir irkluoti. 

Su irklavimu mane pirmiausiai supažindino Romos olimpiados vicečempionas Zigmas Jukna, tuomet dirbęs Internatinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju. 

Mane treniravo Gediminas Vakulskas, o vėliau - irklavimo legenda Antanas Bagdonavičius. Tapau Lietuvos jaunių ir jaunimo čempionu bei prizininku, laimėjau suaugusiųjų čempionatų medalių. Buvau pakviestas kandidatu į SSRS jaunių rinktinę. 

Po poros metų baigiau mokyklą ir įstojau į tuometį Kūno kultūros institutą. Jį baigiau 1982-aisiais. Treniravausi pas Vytautą Valiauską. 

Mano irklavimo karjera galėjo būti ir ilgesnė, ir sėkmingesnė. Tačiau įgyvendinti visas svajones sutrukdė objektyvios priežastys: studijuojant antrame kurse, susirgau gelta ir daugiau nei pusę metų turėjau gydytis. 

Tai atsiliepė mano rezultatams. Dar aktyviai sportuojant jau žinojau, kad dirbsiu treneriu. 

Taip susiklostė gyvenimas, kad, įgijęs KKI diplomą,  gavau paskyrimą dirbti treneriu Trakų internatinėje mokykloje, kurioje pradėjau savo karjerą. 

Kaip susiklostė jūsų antroji – trenerio karjera?
Savo darbą 1982-aisiais pradėjau nuo nulio – nuo sulūžusios valties. Važinėjau po Lietuvą ir ieškojau gerų fizinių duomenų merginų, jas kviečiau į Trakus.  
 
Būsimąsias irkluotojas suradau Klaipėdoje, Skuode, Plungėje, Biržuose,  Kaišiadoryse. Daug prisikviesti negalėjau, nes buvo ribojamas skaičius. 

Tada Trakų internatinėje mokykloje mokėsi apie 100 irkluotojų, tarp kurių - apie 60 anksčiau vadinamų „akademisčių“. Jas ugdė 10 trenerių. Buvo galinga komanda, puikios sąlygos, tiesa, stokojome gero sportinio inventoriaus. 

Kai buvau paskirtas Lietuvos moterų rinktinės treneriu, į ją atėjau su savo auklėtinėmis. Kai rinktinėje buvo daugiausiai mano ugdomos merginos, tai kiti treneriai be didesnių problemų rinktinei atiduodavo savo auklėtines. 

Būrėme bendras komandas, nežiūrėjome savo interesų. Visą laiką dirbau tik su merginomis. Gero meistriškumo irkluotojomis tapo  Audronė Jonušauskaitė, Aušra Bertašiūtė, Edita Kumpytė, Gitana Grigalaitytė, Inga Domarkaitė, Gražina Rimgailaitė, Jūrate Jakaitė, Regina Lukauskytė, vėliau grupę papildžiusios Reda Ribinskaitė, Diana Butkutė. 
 
Ir šiandien irklavimas – mano širdyje. Palaikau glaudžius ryšius su visais Lietuvos irklavimo treneriais: Algimantu Mačiuliu, Vytautu Miliumi, Zigmantu Gudausku, Antanu Lavicku, savo treneriu Vytautu Valiausku, kitais. 

Visi pasidžiaugiam pergalėmis, išgyvename nesėkmes. Ir dabar domiuosi didžiuoju sportu, įvairių sporto šakų atletų rengimo metodikomis, tarp jų – ir irkluotojų.         

Kodėl nutrūko sėkminga jūsų trenerio karjera? 
Irklavimo treneriu dirbau apie 20 metų. 1986-aisiais rugsėjo 1-ąją Trakų internatinė mokykla buvo perkelta į Vilnių, į bendrojo lavinimo Internatinę mokyklą. 
 
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvau pakviestas vadovauti Lietuvos sportininkų rengimo centrui – iš pradžių dirbau direktoriaus pavaduotoju, o po pusantrų metų buvau paskirtas direktoriumi. 1997-aisiais šio centro pagrindu buvo įkurtas Lietuvos olimpinis sporto centras.

Keitėsi valdžios, įstaigų pavadinimai, vėl teko sugrįžti prie trenerio darbo. Lietuvos olimpiniame sporto centre irkluotojas ugdžiau 1997-2002-aisiais. Mano auklėtinės dalyvaudavo pasaulio suaugusiųjų ir jaunimo čempionatuose, buvo perspektyvios jaunimo (Jurgita Rimvydytė ir Živilė Rusakevičiūtė) bei moterų (Jūratė Perlibienė ir Gražina Rimgailaitė) dvivietės. 

Savo geriausias auklėtines vyliausi matyti startuosiančias olimpinėse žaidynėse. Tačiau pinigų stygius joms neleido išvykti treniruotis į šiltus kraštus, sezonui tekdavo rengtis namų sąlygomis. Tai atsiliepė jų rezultatams. 

Mano trenerio karjera vėl nutrūko: 2002-aisiais buvau paskirtas Lietuvos olimpinio sporto centro generalinio direktoriaus pavaduotoju ir vadovavau Kauno filialui. Sugrįžau į organizacinį darbą ir dirbau iki  2008-ųjų. 

Tada Trakuose buvo surengtas pirmasis pasaulio irklavimo meistrų čempionatas ir buvau paskirtas Trakų nacionalinio sporto ir sveikatingumo centro direktoriaus pavaduotoju. Teko daug prisidėti, organizuojant tą meistrų čempionatą ir 2009-aisiais rengiant „Draugystės“ regatą.  

Po to dirbau Lietuvos olimpinio sporto centro Trakų sporto skyriaus vedėju. Mano sporto organizatoriaus karjera buvo gana ilga, tačiau laikas prabėgo greitai, nes visas buvau paskendęs darbuose. 

Kaip vertinate dabartinių Lietuvos irklavimo trenerių darbą?
Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais irkluotojus ugdė apie 100 trenerių. Dabar, ko gero, jų liko tik apie 40. 
 
Tai rodo, kad Lietuvoje irklavimo geografija nesiplečia, o mažėja. Daug patyrusių trenerių išėjo iš irklavimo – vieni savo  noru, o kiti buvo nereikalingi.  

Stebiuosi, kad šiandieną Lietuvos rinktinės treneriais paskirti tie, kurie net nėra treniravę jaunųjų irkluotojų. 

2019-aisiais Lietuvos irkluotojai nepelnė nė vieno medalio per Europos ir pasaulio suaugusiųjų čempionatus, ko nebūdavo anksčiau. Tai rimtas signalas prieš Tokijo olimpines žaidynes.  
 
Ne man vienam dėl to skauda širdį. Tiek aš, tiek kiti mano kolegos irklavimui atidavėm pačius gražiausius metus, todėl šiandien džiaugiamės, kad nors tris kelialapiu turime į Tokiją.  

Kaip galvojate, ar tai laikina mūsų irklavimo krizė?
Manau, kad ji atėjo kažkiek ilgesniam laikui, nes ne tiek jau daug svarių pergalių pasiekia mūsų jauniai ir jaunimas.   


 
Kaip vartinate, kad Lietuvos rinktinę konsultuoja italas Giovanni Postiglione?
Kažkuriame etape kažką reikėjo daryti, įvedant tvarką, sudarant pasirengimo programas, ir jis tą vaidmenį suvaidino. Tačiau ant to paties ilgai negalima sėdėti. 
 
Jeigu treneris nori kažką pasiekti, jis turi nuolat dirbti, o ne tik konsultuoti. Viską, kas vyksta, turi matyti per treniruotes. Planas yra vienas dalykas, tačiau jeigu kas nors atsitinka ir kažką reikia keisti, - tai to plano negali įgyvendinti. 

Nuo 2016-ųjų dirbate Vilniaus krepšinio mokyklos direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams. Kaip sekasi?
Visą laiką teko susidurti su ūkine veikla. Ir dirbant treneriu, ir skyriaus vedėju, ir generalinio direktoriaus pavaduotoju. Sakoma, kad, jeigu ūkis gerai sutvarkytas, tai ir su sportu yra viskas gerai.
 
Sekasi pakankamai gerai, darbų daug. Mokykla didelė, pratybas lanko 1100-1200 vaikų, juos ugdo apie 30 trenerių, 55 komandos dalyvauja įvairiose varžybose. 

Reikia viską sukontroliuoti, prižiūrėti sporto bazes. Mokyklos krepšininkų rezultatai geri. Šiemet pradėta statyti nauja mokyklos krepšinio salė, kuri galės būti pertvarkoma į areną. Kapsulė jau įkasta, darbai pradėti. 

Ne kartą jus mačiau žaidžiantį krepšinį „Perlo“ senjorų komandoje, ar ir dabar dar treniruojatės?
Kartais dar pažaidžiu. Studijuojant KKI, teko pažaisti ir su Rimu Kurtinaičiu, Rimu Girskiu, Jonu Kazlausku, Jonu Narmontu. Esu atstovavęs Kaišiadorims.  
 
Krepšinio ir lengvosios atletikos pratybas anksčiau lankė mano sūnus Jonas, kuris, baigęs Lietuvos sporto universitetą, dabar sėkmingai dirba Kauno „Starto“ mokykloje  lengvosios atletikos treneriu ir išugdė gerų lengvaatlečių. 

Su krepšiniu buvo susijusi ir mano dukra Raimonda, kuri baigė Lietuvos sporto universitetą. 

Krepšinį žaidžia mano sūnėnas Vytenis Čižauskas, šiuo metu atstovaujantis Turkijos antrojoje lygoje žaidžiančiam Manisos „Akhisar Belediye“ klubui.
 
Krepšininkas buvo ir mano brolis Vytautas, kuris atstovavo Kaišiadorių rinktinei ir Vilniaus „Šviesai“, žaidė šalies čempionate.
 
Tik žmona Dalia, maisto pramonės technikė-technologė, nebuvo sportininkė. Bet ji glaudžiai susijusi su sportu – sportininkų šeimai skaniai gamina valgyti (šypsosi).

Visą gyvenimą praleidus sporte, kaip vertinate dabartinę Lietuvos sporto padėtį?
Buvau vienas iš ankstesnės sporto sistemos, kuri Lietuvoje veikė nuo 1997-ųjų, kūrėjų, todėl, žinoma, dabar yra skaudu, kad suardyta didžiojo sporto sistema.  
 
Dabar kiekvienas dirba atskirai. Išbarstyti treneriai, medikai. Visą laiką prieš olimpines žaidynes mūsų sportininkai per pasaulio ir Europos čempionatus iškovodavo po 10-12 medalių, tai lesdavo tikėtis, jog per olimpines žaidynes individualiose sporto šakose irgi bus pelnyta apie tris medalius. 
 
2019-aisiais tų apdovanojimų gerokai  sumažėjo. Sporto sistemos suardymas, Lietuvos olimpinio sporto centro, paliekant tik sporto bazių priežiūrą, uždarymas sportui davė neigiamą poveikį, rezultatai prastėja. 
 
Lietuvos olimpinis sporto centras rūpinosi perspektyvaus jaunimo, olimpinės pamainos ir olimpinės rinktinės rengimu. Pats centras pasirengdavo sau sportininkų, išaugo ne vienas olimpinių žaidynių medalininkas.      
 
Dabar trečius metus pasirengimas vyksta per sporto šakų federacijas, kurioms irgi nėra lengva, nors vienos to norėjo, o kitos ne.  

Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Šios sistemos suardymui daug kas prieštaravo, bet įkalbėti tuometį Kūno kultūros ir sporto departamento vadovą nepavyko. Lietuvos didžiajam sportui buvo padaryta didžiulė žala. 

Viskas padaryta skubotai, neįvertinus situacijos. Ankstesnioji sporto sistema buvo efektyvi, reikalavo minimaliai lėšų,  buvo valdomas treniruočių procesas. 

Švietimo, mokslo ir sporto misterijoje dabar dirba šešių sporto žmonių grupė, kuri nelabai ką gali išspręsti. Ministerijos biurokratinis aparatas yra didelis, sportui skiriama mažai dėmesio.   

Kai buvo KKSD, darbuotojų skaičius buvo gerokai didesnis, kontroliuojamas darbas, buvo atskiras finansavimas. Postūmis sportui buvo didelis. 

Gi dabar, nors pinigų ir daugėja, tačiau rezultatai negerėja. Sporto departamentas turėjo likti ne prie Vyriausybės, bet prie ministerijos su savo finansavimu, kadrais, tikslais, uždaviniais.  

Kaip, tarkime, ir Policijos ar Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentai prie Vidaus reikalų ministerijos. 

Pabūkite orakulu: kiek medalių mūsų sportininkai iškovos per Tokijo olimpines žaidynes?
Olimpinė komanda, manau, bus mažesnė nei anksčiau, tačiau turėkime viltį, kad medalių bus. 
  
 
 
 
 
  
 
            
 
 
 
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
„Kibirkšties“ klube – netikėtos permainos
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
R.Javtokas: „Vienas ėjau gatve ir verkiau“
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
Karantino metu – pratybos su NBA atstovais
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
 
„Nuostabus karantinas… juokauju, aišku“
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
„Gintros“ futbolininkės atnaujino treniruotes
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
„EEuro 2020“ tapo neįkainojama patirtimi
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
Maratonininkams motyvaciją kelia mėgėjai
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
Kai visos durys užsitrenkė, atsivėrė naujas
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
Atšauktas lengvosios atletikos čempionatas
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
 
Gavus leidimą, bus galima žaisti tenisą
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
Teniso kortų ypatumai
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
LTS klausia SAM: ar galima žaisti tenisą?
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
Čempiono treniruočių partneriu tapo tėvas
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
Imtynių treneris keičia profesiją
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
COVID-19 susirgo Lietuvos boksininkas
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
 
UCI pratęsė varžybų sustabdymą
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
Leidžiasi į kulinarinius atradimus
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
Olimpinių žaidynių nukėlimas tikslo nepakeitė
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
Subliuško rankininkų svajonė
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
Baltijos rankinio lyga čempionų neturės
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
Po 2 val. diskusijų – lemtingas sprendimas
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
 
Lietuvos čempionatai nugalėtojų neturės
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
Laukia galimybės grįžti į Lietuvą
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
„Prancūzai nerimtai žiūri į grėsmes“
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
Iš tikro automobilio – į virtualų pasaulį
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
Karantinas pakeitė lenktynininkų planus
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
Virtualų ralį laimėjo R. Steponavičius
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
 
Visas gyvenimas – žiemos sportui
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
Ledo ritulio rinktinės - aukštumose
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
Įsibėgėja Kauno ledo arenos statybos
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
Nuotolinėse varžybose - 9 šalių lankininkai
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
M. Valčiukaitė: „Keista grįžti ant vandens“
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
Ką D.Rapšys veikė Vilniaus baseine naktį?
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
 
Vilniuje atnaujinami sporto aikštynai
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
Lietuvą labiausiai garsina sportininkai
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
Černobylio pragare – ir garsus lengvaatletis
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas