| Marytė Marcinkevičiūtė | 2020 m. sausio 22 d. 17:01 |
 Siųsti nuorodą
|
 Spausdinti
| Komentarai |
Treneris skleidžia žolės riedulio virusą
Vilniaus rajono žolės riedulininkų treneris Vytautas Vilipas – apie šokius „Šviesos“ ansamblyje, golfo ir riedulio lazdas mašinoje, laiškus vokiečiams.
Vilniaus rajono sporto mokyklos žolės riedulininkų treneris, Rudaminos „Ryto“ gimnazijos kūno kultūros mokytojas Vytautas Vilipas – vienas šios sporto šakos pradininkų Rudaminoje.
Jis – buvęs ilgametis Vilniaus r. reprezentacinių žolės riedulio vyrų komandų „Rudamina“, „Filas“, „Ardas-Rudamina“ treneris. Vadovavo „Ardas-Rudamina“ komandai per Europos čempionatus Kroatijoje, Graikijoje, Slovėnijoje, Baltarusijoje, daugelį tarptautinių turnyrų.
V. Vilipas žolės riedulininkus suranda mokyklose ir juos nuo mažens ugdo. „Manau, kad 70-80 proc. Rudaminos „Ryto“ ir Ferdinando Ruščico gimnazijų vaikų savo rankose ilgėliau turėjo žolės riedulio lazdas, o jas pakilojo tai tikrai visi“, - džiaugiasi V. Vilipas.
Šiemet sausio 5-ąją jums sukako 60 metų. Kaip jaučiatės?
Savo bėgančių metų nebijau, realiai žiūriu į gyvenimą. Prieš akis – nemažai darbų, tačiau pagrindiniai, manau, jau padaryti.
Entuziazmo ir noro turiu daug, bet pats laikas susirūpinti savo sveikata, ramiau gyventi.
Esu „Ardo-Rudaminos“ vyrų žolės riedulio komandos, kuri praėjusiais metais 13-ą kartą tapo Lietuvos čempione, vadybininkas.
Dirbu su Arvydu Ilgevičiumi, o mūsų komandos treneris – pirmasis mano auklėtinis Marijanas Gžibovskis. Mes visi trys – bendraminčiai, 1988-aisiais pradėjome žaisti žolės riedulį, savo ateitį siejome su šia sporto šaka.
Kai dabar stokojame trenerių, pačiam tenka treniruoti jaunimą nuo 12 iki 18 metų. Krūvis tikrai didelis, užimti visi savaitgaliai.
Prieš ketverius metus dirbti žolės riedulio treneriu bandžiau prikalbinti buvusį savo auklėtinį, Lietuvos rinktinės narį Robertą Voitechovskį.
Iš pradžių jis sutiko, įstojo studijuoti į Lietuvos sporto universitetą. Tačiau, pasimokęs iki trečio kurso, auklėtinis emigravo į Airiją.
Bandžiau kalbėtis su dar vienu savo auklėtiniu, Lietuvos vyrų nacionalinės rinktinės žaidėju Tomu Kušlevičiumi. Tačiau jis padirbėjo pusę metų, pamatė, kad maži pinigai ir, sukūręs šeimą, pasirinko verslą, mėgėjiškai pradėjo žaisti regbį ir nutolo nuo žolės riedulio.
Ir vėl vežimą rajono Sporto mokykloje tempiu vienas. Tačiau esu optimistas: gal vis dėl to atsiras savas žmogus, kuris perims iš manęs estafetę.
Nemažas viltis sieju su žaidėju Tomu Burkotu, kuris nori studijuoti Lietuvos sporto universitete.
Pusę savo gyvenimo atidavėte žolės rieduliui, ar jame esate laimingas?
Per tas šešias dešimtis mano metų buvo visko, bet gal daugiau džiaugsmo, matyt, gimiau po sėkminga žvaigžde.
Savo gyvenimu esu patenkintas. Ką dariau, visur sekėsi, mano supo ir dabar supa gera aplinka, nuoširdūs draugai, susiradau daug bendraminčių. Nesigailiu savo metų, atiduotų žolės rieduliui.
Ar jūs nuo mažumės irgi žaidėte žolės riedulį?
Ne, gimiau ir augau Rokiškio rajono Panemunėlio geležinkelio stoties kaime. Mano tėvas, irgi Vytautas Vilipas, kuris prieš penkerius metus paliko šį pasaulį, norėjo, kad būčiau krepšininkas.
Mat jis mėgėjiškai irgi žaidė krepšinį, tada jiems lanką atstodavo pakabintas bulvių „kašikas“.
Buvau pradėjęs lankyti krepšinio pratybas, ūgis nebuvo mažas (1 m 89 cm), tačiau tekdavo tolokai vaikščioti.
Mokykloje pasirinkau lengvąją atletiką – bandžiau jėgas dešimtkovėje, tačiau geriausiai sekėsi šokinėti trišuoliu ir bėgti vidutinius nuotolius.
Kai mokiausi dešimtoje klasėje, vėl grįžau į krepšinį, bet su juo didelių vilčių nesiejau, nes buvo didelė konkurencija.
1978-aisiais baigiau vidurinę mokyklą ir norėjau studijuoti Kūno kultūros institute, bet neįstojau. Mokiausi Vilniaus 21-oje profesinėje technikos mokykloje, pasirinkau tekintojo specialybę. 1979-aisiais įstojau į Vilniaus pedagoginį institutą, studijavau techninę discipliną ir darbus.
Norėjau žaisti krepšinį, tačiau pamačiau skelbimą, kad šokių ansambliui „Šviesa“ reikia šokėjų. Užsirašiau ir aš. Penkiolika metų iki 1993-ių, kol susiradau žmoną panevėžietę Rūtą, bet ne iš ansamblio, o draugo vestuvėse, šokau ansamblyje. Pamačiau daug pasaulio: šokome Vengrijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, o 1990-aisiais - pirmą kartą Amerikoje.
Kai baigiau institutą, bijojau, kad nebūčiau pašauktas į sovietų armiją. Šalia Vilniaus 1983-aisiais susiradau Senasalio aštuonmetę mokyklą: iš pradžių ten dirbau kūno kultūros mokytoju, o po to trejus metus - direktoriumi.
Bedirbdamas neakivaizdiniu būdu 1992-aisiais baigiau Kūno kultūros institutą, įsigijau sportinio darbo organizavimo-trenerio specialybę. Nebuvau moksliukas, bet ryžto, sportinio užsispyrimo užteko.
1991-aisiais tapau Rudaminos 2-osios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju ir dirbau vienerius metus. man buvo siūloma vadovauti mokyklai, bet man rūpėjo sportas. Nuo 1993-iųjų pradėjau dirbti šios mokyklos kūno kultūros mokytoju.
Mano karjeroje yra ir įrašas, kad 1987-1994-aisiais dirbau Rudaminos mechaninės gamyklos, kuri buvo Skaidiškėse, sporto metodininku. Visą gyvenimą dirbau ir dabar dirbu du-tris darbus, toks mano charakteris, vieno darbo būna per mažai.
Tad kada gi jūsų rankose atsirado žolės riedulio lazda?
Žolės riedulys pradėjo patikti po Maskvos olimpinių žaidynių, kurias mačiau per televizorių. Po Seulo olimpiados ta meilė dar labiau sustiprėjo. Panorėjau žaisti žolės riedulį. Lemtinga buvo pažintis su šios sporto šakos pradininku Lietuvoje gydytoju Feliksu Paškevičiumi. 1989-aisiais jis man pasiūlė suburti komandą ir dalyvauti Lietuvos vyrų čempionate, kuriame žaidė penkios komandos.
Iš savo draugų trenerių surinkau devynių sporto šakų sportininkus, pasitreniravome „Žalgirio“ stadione ir balandžio pabaigoje vykome į Kėdainius žaisti pirmųjų čempionato rungtynių.
Buvau komandos vyr. treneris ir žaidėjas. Visi buvome ką tik baigę studijas, kupini entuziazmo. Komandoje – imtynininkas, rankininkai, krepšininkai, biatlonininkai, lengvaatlečiai.
Tuometis Rudaminos mechaninės gamyklos generalinis direktorius, dabar jau šviesaus atminimo Leonidas Burokas pritarė mūsų idėjai žaisti žolės riedulį. Jis skyrė autobusą ir maistpinigių kelionei. Susėdom visi ir, gerai nežinodami žolės riedulio taisyklių, vykome į Kėdainius. Pravažiavus Ukmergę, mūsų dėmesį atkreipė reklamuojamas kino filmas „Bepročiai stadione“. Pradėjome juoktis, sakydami, kad mes čia ir būsime.
Niekas negalėjo patikėti, kad mes, debiutantai, Kėdainiuose vos 0:1 pralaimėsime pirmąsias rungtynes trenerio Felikso Paškevičiaus vadovaujamai „Žalgirio“ komandai.
Pirmaisiais metai čempionate buvome paskutinieji, šešti, kitais – ketvirti, o trečią kartą dalyvaudami – pelnėme bronzos medalius.
Žolės riedulį Intensyviai žaidžiau gal 16 metų. Iš pradžių - saugo pozicijoje, o baigiantis karjerai – puolėjo. Su aktyviuoju sportu atsisveikinau 45-erių.
Nuo 1992-ųjų, pradėjus dirbti Rudaminos 2-ojoje vidurinėje mokykloje, subūriau pirmąją vaikų žolės riedulio komandą.
Tada Lietuvoje buvo tik vienas žolės riedulio stadionas Šiauliuose, todėl į ten buvo nemaža problema dažnai važinėti.
Prisimenu, Vilniuje tada buvo dvi komandos, bet čempionato rungtynių tekdavo važinėti į Šiaulius.
Ar jus būtų galima laikyti Rudaminos žolės riedulio pradininku?
Pats pirmasis žolės riedulio lazdas į Rudaminą atsivežė ten apylinkės gydytoju dirbęs Feliksas Paškevičius. Rudaminiečius jis bandė naująja sporto šaka ir lazdas paliko vienam kūno kultūros mokytojų.
Kai pradėjau domėtis žolės rieduliu, tos sovietinės Mukačiovo gamybos 10 lazdų buvo atiduotos man. Iš pradžių jų mums užteko, tačiau netrukus pradėjo trūkti.
1993–aisiais parašiau laišką į vieną vokiečių žurnalą, kad domimės žolės rieduliu, bet turime nedaug sportinio inventoriaus, todėl su vokiečiais norėtume bendradarbiauti.
Gavau atsakymus iš Erfurto ir Karlsruhės. Prasidėjo mūsų draugystė ir išvykos į Vokietiją. Į keliones pasiimdavome ir mašinas norinčių nusipirkti pakeleivių, taip mums atsipirkdavo tos kelionės.
Vokiečiai mums dovanodavo padėvėto sportinio inventoriaus. Įdomiausia būdavo, kad iš pat pradžių vaikų būdavo 30 ir trūkdavo 20 lazdų, o kai jų atsiveždavau, - visiems užtekdavo. Gi dabar - lazdų daug, o nėra kam žaisti.
Draugystė su Vokietijos žolės riedulininkais davė didelį impulsą Rudaminos žolės rieduliui. Iki šių dienų draugaujame su Erfurto komanda, jau 16 metų vykstame į jų 12-mečių vaikų turnyrus.
Pirmasis mano draugas, klubo prezidentas ir treneris Andre Sirchas Rudaminos mokykloje netgi susirado sau žmoną, matematikos mokytoją Violetą, sukūrė šeimą, dabar augina dvi dukras ir prieš penkerius metus persikėlė gyventi į Husumo miestą prie Danijos.
Ar Rudaminą dabar būtų galima vadinti žolės riedulio miestu?
Manau, kad 70-80 proc. Rudaminos „Ryto“ ir Ferdinando Ruščico gimnazijų vaikų savo rankose ilgėliau turėjo žolės riedulio lazdas, o jas pakilojo tai tikrai visi. Šiose gimnazijose veikia žolės riedulio būreliai, juos aš treniruoju.
Šiai sporto šakai neabejingi gimnazijų vadovai Ramūnas Maniuška ir Žaneta Jankovska.
Prie Ferdinando Ruščico gimnazijos netgi pastatytas tarptautinius standartus atitinkantis žolės riedulio stadionas, kuriame vyksta kūno kultūros pamokos, treniruojasi futbolo ir žolės riedulio komandos, rungtyniaujama.
Kol neturėjome stadiono, treniruodavomės ir rungtyniaudavome ant žolės. Dabartinis Lietuvos čempionų treneris Marijanas Gžibovskis buvo suvirintojas, tai susivirindavo vartus.
Skaidiškėse, kur nebuvo stadiono, prie Rudaminos RMG čempionato pirmąsias ketverias rungtynes žaidėme ant asfalto.
Per savo trenerio karjerą pavyko išugdyti Lietuvos nacionalinės rinktinės žaidėjų: vartininką Roką Rudenką, Tomą ir Albertą Kušlevičius, Robertą Voitechovskį, Artūrą Zaleskį, Marijaną Gžibovskį.
Anksčiau treniravau ir merginas, mano pirmosios auklėtinės Kotryna Kartanovič ir Barbora Lozovojūtė, dabar žaidžiančios Vilniaus „Žuvėdros“ komandoje, praėjusiais metais atstovavo Lietuvos nacionalinei moterų rinktinei Slovėnijoje ir pateko į Europos čempionato antrąją pakopą.
Po 10-15 metų Rudaminoje vėl subūriau mergaičių komanda, kuri dalyvauja Lietuvos 12-mečių čempionate ir siekia bronzos medalių. Mergaites iš pradžių visada būna sunkiau treniruoti nei vaikinus, tačiau kai jos užsiveda, - su jomis dirbti vienas malonumas.
Dabar Rudaminoje vaikams didelis pasirinkimas, kur eiti. Tačiau žolės riedulys yra mėgstamas, tai viena populiariausių sporto šakų.
Rudaminą labiausiai garsina vyrų komanda „Ardas-Rudamina“, kuri praėjusiais metais 13-ą kartą tapo Lietuvos čempione. Nė vienai šalies komandai nepavyko tiek sykių tapti pajėgiausia komanda.
Turime stiprius varžovus širvintiškius, kurie mus verčia pasitempti, dvikovos su jais visada būna įdomios ir atkaklios.
Žolės riedulį žaidžia ir mano 25-erių sūnus Dominykas, kuris atstovauja „Vilniaus rajono SM-Ardas“ ir rungtyniauja Lietuvos B diviziono čempionate.
Lietuvos U-21 rinktinei atstovauja 17-metis mano auklėtinis Rapolas Stankevičius, o U-16 rinktinėje žaidžia Andžejus Burkotas, auga puikus vartininkas Džiugas Butkus.
Rudaminoje subrendo ir tarptautinės kategorijos teisėjas, mano auklėtinis, 20-metis Karolis Donculas. Klubas tikisi, kad gal jis panorės dirbti ir treneriu.
Mus visus labai užveda Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentas Leonardas Čaikauskas, kuriam rūpi Vilniaus r. Rudaminos žolės riedulys. Jo įkurtoje Vaikų lygoje dalyvauja ir mūsų vaikai, su jais kasmet vykstame į tarptautinį turnyrą Erfurte ir laimime medalių.
Su Lietuvos čempionų komanda jūs žengiate koja kojon, su Arvydu Ilgevičiumi dirbate vadybininkais. Ar sunku išlaikyti komandą?
„Ardas-Rudamina“ susibūrė 2002-aisiais, iki tol buvo „Rudamina“, „Filas“. Su Arvydu ieškome rėmėjų, organizuojame visą darbą.
Pirmieji Lietuvoje žaisti į mūsų komandas buvo pakviesti užsieniečiai. Mums atstovavo netgi kilmingo kraujo Barry Tirtohoe Sodo iš Indonezijos, kuris padėjo treniruoti ir mūsų vaikus.
Dabar „Ardo -Rudaminos“ komandoje žaidžia keli Baltarusijos žolės riedulininkai, kuriems truputį skiriame pinigų. Gi mūsų žaidėjams mokėti atlyginimų neturime galimybių. Rašėme paraišką Sporto rėmimo fondui, bet nieko negavome.
Penktus metus kultivuojame ir grindų riedulį, dalyvaujame Lietuvos jaunučių ir jaunių „Sporto vilčių“ žaidynėse, dukart iš penkių tapome čempionais.
Koks jūsų laisvalaikis?
Penktus metus domiuosi ir žaidžiu golfą. Prieš porą metų su vaikais buvome nuvykę į Sostinių golfo klubą, sutikome ten žaidžiantį Šarūną Jasikevičių, su juo nusifotografavome, pasikalbėjome.
Mano mašinoje visada yra golfo ir žolės riedulio lazdų. Kai važiuoju pro Europos parką, Sostinių golfo aikštyną ar „Vilnius Grand Resort“ viešbutį, visada sustoju pažaisti golfą.
Turiu žalią kortą, galiu žaisti visuose šešiuose Lietuvos golfo laukuose.
Golfas įtrauktas į Lietuvos mokyklų žaidynes, vasario pabaigoje rengsime Vilniaus r. mini golfo atrankines mokinių varžybas.
Mėgstu skaityti knygas, žiūrėti kino filmus. Anksčiau patiko žvejoti, tačiau dabar šiam pomėgiui jau neturiu laiko.
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
.png)
